Statybų sektorių pristabdė žiema, bet laukiamas atsigavimas

Kaip komentuoja Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas, neįprastai šalta žiema stipriai paveikė statybų sektorių. Valstybės duomenų agentūros apklausose beveik pusė statybos įmonių nurodė, kad veiklą ribojo nepalankios oro sąlygos. Tai didžiausias toks rodiklis nuo stebėsenos pradžios.

2026 m. sausio–vasario mėnesiais statybų darbų apimtis buvo beveik dešimtadaliu mažesnė nei 2025 m. paskutinį ketvirtį ir 7,5 proc. mažesnė nei prieš metus. Labiausiai smuko užsienyje vykdyti projektai ir inžinerinių statinių statyba.

Vis dėlto metų eigoje tikimasi atsigavimo. Jį skatinti turėtų didesni valstybės užsakymai infrastruktūrai, stiprėjantys gyvenamojo būsto projektai bei nuo praėjusių metų vidurio augantis statybos leidimų skaičius. Papildomu impulsu gali tapti ir gyventojų iš antrosios pensijų pakopos atsiimamos lėšos.

Gyventojų vartojimą slopino kainos ir augantis neapibrėžtumas

Mažmeninė prekyba pirmąjį ketvirtį reikšmingai neaugo. Nors per metus apyvarta buvo 6,5 proc. didesnė, ketvirtinis rezultatas išliko vangus. Tam įtakos turėjo sparčiau kilusios kainos, didesnės šildymo sąskaitos ir suprastėjusios gyventojų nuotaikos.

Pasak ekonomistų, vasario pabaigoje prasidėjęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose dar labiau sustiprino netikrumą, todėl dalis gyventojų atidėjo didesnius pirkinius. Kita vertus, jau matyti ženklų, kad dalis žmonių iš antrosios pensijų pakopos susigrąžintas lėšas skiria vartojimui, todėl artimiausiais mėnesiais prekybos rezultatai gali pagerėti.

Paslaugų sektoriaus augimas išsikvėpė

Nuo 2023 m. vidurio sparčiai augęs rinkos paslaugų sektorius šių metų pradžioje pastebimai sulėtėjo. Sausio–vasario duomenimis, pardavimai buvo 3,7 proc. mažesni nei ankstesnį ketvirtį ir vos 0,7 proc. didesni nei prieš metus.

Didžiausias kritimas fiksuotas informacijos ir ryšių sektoriuje, kuris ankstesniais metais buvo vienas pagrindinių augimo variklių. Taip pat mažėjo nekilnojamojo turto operacijų, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, administracinių paslaugų, apgyvendinimo bei maitinimo įmonių rezultatai.

Vienintelė aiškiau augusi sritis buvo transportas ir saugojimas, tačiau ir čia riziką kelia brangstantis kuras bei blogėjantys lūkesčiai.

Pramonė gelbėjo bendrą ekonomiką

Skirtingai nei kiti sektoriai, apdirbamoji gamyba pirmąjį ketvirtį demonstravo tvirtą augimą. Pardavimai buvo 6,2 proc. didesni nei ankstesnį ketvirtį ir 3 proc. didesni nei prieš metus.

Prie šio rezultato reikšmingai prisidėjo naftos perdirbimas, tačiau augo ir medienos bei baldų, transporto priemonių ir priekabų, chemijos pramonės šakos. Silpniau sekėsi toms veikloms, kurios glaudžiai susijusios su statybomis, pavyzdžiui, cemento ir kitų statybinių žaliavų gamybai.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos gamintojų pasitikėjimas pirmąjį ketvirtį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 m. pabaigos. Gerėjo užsakymų vertinimas, o gamybos ir samdos lūkesčiai kol kas išlieka stabilūs.

Lietuvos ekonomika dar augs, bet rizikos išlieka didelės

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 m. šalies ekonomika gali augti apie 3 proc. Prie to prisidėtų didesnės valdžios sektoriaus išlaidos, investicijos į gynybą ir infrastruktūrą, būsto rinkos atsigavimas bei aktyvesnis vartojimas.

Tačiau ekonomistai perspėja, kad situacija gali greitai keistis. Jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose plėstųsi ir sukeltų ilgalaikius energijos tiekimo sutrikimus, tai spartintų energijos kainų augimą, didintų infliaciją ir slopintų Lietuvos ekonomikos plėtrą. Kitaip tariant, šalies ekonomikos kryptis šiemet priklausys ne tik nuo vidaus sprendimų, bet ir nuo geopolitinių įvykių pasaulyje.