Pasak Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ vadovės Teresės Škutaitės, antrinis atliekų panaudojimas – vienas svarbiausių tvarumo sprendimų, padedantis ne tik visapusiškai mažinti poveikį aplinkai bei išteklių eikvojimą, bet ir prisidedantis prie ekonomikos auginimo.

„Antrinis atliekų panaudojimas leidžia sumažinti naujų žaliavų paklausą, sumažinti energijos sąnaudas, kurios būtų reikalingos naujų produktų gamybai bei transportavimui. Tuo pačiu mažėja atliekų kiekis sąvartynuose, jų nebereikia papildomai apdoroti ir sandėliuoti. Stambūs pramoninių atliekų perdirbimo projektai taip pat skatina inovacijas, naujų produktų bei darbo vietų kūrimą ir technologinę pažangą“, – sako pranešime pacituota T. Škutaitė. Būtent tokią vertę kuria ir UAB „Aconitum“ projektas.

Odos ir fosfogipso atliekos – kalnai potencialo

UAB „Aconitum“ vystyti savo projektą pradėjo atkreipusi dėmesį į labai aktualią problemą: fosfogipsą. Tai gipso atlieka, susidaranti gaminant chemines trąšas. Kaip patikslina T. Škutaitė, fosfogipsas Lietuvoje kaupiasi „milžiniškais kiekiais“.

Dekoratyvinė interjero 

plokštė iš organinės 

medžiagos.

„Aconitum“ nuotr.

„Fosfogipsą perdirbti ypač sudėtinga dėl pačios medžiagos struktūros – jo perdirbimo procesai yra vis dar brangūs, o pigesnės ir plačiau pritaikomos perdirbimo bei panaudojimo technologijos – dar vystomos. Todėl fosfogipso atliekos sudaro didžiąją dalį Lietuvos sąvartynuose pašalintų atliekų. Pavyzdžiui, 2020 metais, daugiau nei pusė iš 2,02 mln. t šalintų atliekų buvo fosfogipsas, o Kėdainiuose, stūkso fosfogipso kalnai“, – pabrėžia T. Škutaitė.

Kaip tvirtina ekspertė, UAB „Aconitum“ projektas gali būti puiki pradžia ir toliau ieškant fosfogipso panaudojimo galimybių. Anot jos, tikėtina, kad projektas panaudos tik nedidelę dalį Lietuvoje besikaupiančių atliekų, bet prisidės prie medžiagos ištyrimo, bandymų ir mokslinių tyrimų, taigi gali tapti pavyzdžiu tolimesniems projektams.

Atliekos virsta statybinėmis plokštėmis

Kaip pasakoja UAB „Aconitum“ generalinė direktorė, iš odos, fosfogipso ir kitų atliekų įmonė gamina retikulinį poroplastą, kuris savo ruožtu paverčiamas plokštėmis termoizoliacijai, apdailai, garso izoliacijai.

R. Balanaškienė paaiškina, kad perdirbimo metu odos atliekos yra sumalamos ir apdorojamos vakuume. Į gautą masę pridedama natūralių organinių arba mineralinių medžiagų – pavyzdžiui, fosfogipso. Tuomet kristalizacijos proceso metu sukuriamos įvairaus dydžio retikulinio poroplasto plokštės, kurios gali būti naudojamos įvairiems statybų ir interjero dizaino poreikiams.

Statybų sektorių keičianti inovacija

Retikulinio poroplasto plokštės pasižymi išskirtinėmis savybėmis, pabrėžia R. Balanaškienė, ir puikiai izoliuoja šilumą ir garsą, yra atsparios ugniai, lengvos, patvarios. Tačiau bene įdomiausias jų pranašumas išryškėja palyginus jas su šiuo metu plačiai naudojamomis PVC plokštėmis.

„PVC ilgainiui suyra į mikroplastikus, kurie pasklinda ore, kaupiasi žmogaus organizme, užteršia maistą ir vandenį. Deja, tačiau dėl mažos kainos ir didelio prieinamumo PVC vis dar dominuoja statybų pramonėje, o įvairios naujos eksperimentinės alternatyvos negali patenkinti milžiniško izoliacinių medžiagų poreikio. Iš odos gaminamo retikulinio poroplasto plokštės yra sveikatai kur kas palankesnė alternatyva, kurią galima gaminti didžiulėmis apimtimis“, – pabrėžia ji. Be to, apdailoje naudojamos retikulinio poroplasto plokštės netgi gali būti naudingos sveikatai ir iš oro sugerti bakterijas bei virusus, kurie vėliau žūsta.

Dekoratyvinė interjero plokštė iš retikulinio poroplasto. „Waynerr“ nuotr.

Retikulinio poroplasto gamybai reikia išskirtinai mažai energijos išteklių. Gaminant tradicines statybų medžiagas, tokias kaip stiklo ar akmens vata, prireikia didžiulių energijos sąnaudų, teigia R. Balanaškienė. Retikulinio poroplasto plokštės gaminamos tausojant energiją ir gamtos išteklius, o jų gamybos procese susidaro netgi neigiamos CO2 emisijos, tad ši technologija žymi reikšmingą žingsnį link žalesnės statybų pramonės.

Dar viena išskirtinė retikulinio poroplasto savybė – visiškas perdirbamumas. Pasibaigus plokščių gyvavimo ciklui, jos gali būti grąžinamos gamintojui ir lengvai perdirbamos į naujas plokštes, neprarandant produkto savybių.

Dr. Rima Balanaškienė. 

„Aconitum“ nuotr.

Dabartiniai tyrimai kuria ateities standartus

UAB „Aconitum“ sukurti pilotiniai produktai pritaikyti jau keturiems objektams – pusei Lietuvoje, pusei užsienyje – o tarptautinėse parodose sulaukė didžiulio susidomėjimo, pabrėžia R. Balanaškienė. Vis dėlto, anot jos, statybų sektorius yra inertiškas, todėl įmonė aktyviai bendradarbiauja su statybininkais, architektais ir dizaineriais, siekdama supažindinti sektoriaus profesionalus su naujove.

„Ši medžiaga gali tapti statybų sektoriaus standartu per ateinančius dešimtmečius. Mūsų tikslas – pasaulinė statybų pramonė, kuri nesiremia plastiku ir kitomis netvariomis, sveikatai kenksmingomis medžiagomis“, – sako R. Balanaškienė.

Tuo tarpu T. Škutaitė pažymi, kad šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip inovacijos gali keisti rinkos standartus: „Tai ne tik technologinis proveržis, bet ir galimybė parodyti, kad Lietuva gali tapti lyderiaujančia tvarumo sprendimų kūrėja visame pasaulyje.“

Įmonės projektas finansuotas Europos regioninės plėtros fondo projekto „Žaliasis eksperimentas“ lėšomis. Tai priemonė, suteikianti finansavimą aplinkai draugiškų technologijų kūrimui ir tvarių produktų gamybai. Remiamos veiklos apima inovatyvių technologijų kūrimą ir rinkai pritaikymą, gamybos procesų efektyvinimą, ekologinį projektavimą.

Šiuo metu paskelbtas naujas „Žaliojo eksperimento“ kvietimas vidurio ir vakarų Lietuvos regionų įmonėms. „Projektams įgyvendinti skiriama iki 10 mln. eurų, o paraiškas teikti galima iki kovo 17 dienos“, – pažymi „GreenTech Hub“ vadovė T.Škutaitė.