2022 birželio 28 d. antradienis, 12:36
Reklama  |  facebook

Lietuvos pramonės ateitis – žaliosios inovacijos?

2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu. Ekspertai sutaria, kad potencialo situaciją pakeisti yra, tačiau siekiant tapti žiedinės ekonomikos valstybe būtina diegti inovacijas pramonėje.
nuotrauka
MITA iliustr.


Minimos įmonės
MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra),
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),
Lietuvos ekonomika žengia išsivysčiusių Europos šalių link. Visgi mūsų pramonė vis dar orientuota į gamybos našumo didinimą ir įmonių pelningumą, nėra susitelkimo į žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą valstybiniu mastu. 2019 metais atliktos Ecopreneur.eu studijos duomenimis, tik 20% Lietuvos verslų, tarp kurių dominuoja mažos-vidutinės įmonės, mažina gamybos ar paslaugų teikimo procesuose atsirandančias atliekas. Nenuostabu, kad pagal šį resursų optimizavimo rodiklį tarp Europos Sąjungos valstybių užimame priešpaskutinę vietą.

Priklausomybė nuo pasaulinių tiekimo grandinių

„Verslas didžiąja dalimi dar nepakankamai gerai įvertina tiesioginę eko-investicijų naudą. Šiandien žaliavos ir kiti gamybiniai komponentai sudaro nuo 40 iki 60 procentų visos gamybos įmonių išlaidų bazės Lietuvoje ir todėl dažnai sukuria nepalankią konkurencijai kainą“, – sako pranešime cituojamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas Gabrielius Makuška.

Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, šiuo metu importuoja 60 procentų iškastinio kuro ir metalo išteklių gamybos poreikiams patenkinti. To rezultatas – Europos Sąjunga 20 medžiagų įvardijo kaip esančias rizikos zonoje saugaus žaliavų importo požiūriu.

„Ši priklausomybė nuo pasaulinių tiekimo grandinių tapo akivaizdi COVID-19 viruso akivaizdoje.Tuo tarpu, žiedinės ekonomikos scenarijaus atveju, pirminių medžiagų suvartojimas 2030 metais prognozuojama galėtų sumažėti 32 procentais, o iki 2050-ųjų – 53 procentais“, – aiškina G. Makuška.

Šiuo metu tarp Lietuvos įmonių, diegiančių tvarius sprendimus, dominuoja plastiko perdirbimo verslas, kur žiedinė gamyba yra verslo pagrindas, o puikūs rezultatai – geroji praktika užsienio valstybėms.

Kitos Lietuvos pramonėje dominuojančios įmonės atstovauja medienos perdirbimo, spaudos gamybos, atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, metalo, maisto, baldų, gėrimų gamybos, karjerų eksploatavimo sektorius. Daugelis šių verslų yra orientuoti į eksporto rinkas, todėl jiems itin aktualu didinti savo konkurencingumą ir rinkai pasiūlyti aplinkai draugiškas technologijas ir produktus.

Taip pat didelį potencialią tapti eko-inovatyviu sektoriumi Lietuvoje turi transporto ir saugojimo paslaugas teikiantis verslas.

„Žiedinės ekonomikos kūrimas yra holistinis projektas, tad norint išsaugoti Lietuvos verslo konkurencingumą, būtina sukurti šių tikslų įgyvendinimui palankias visapusiškas sąlygas: nuo prognozuojamos ir patikimos reguliacinės aplinkos iki nuoseklaus inovacijų finansavimo modelio. Kol kas šio platesnio matymo mums dar trūksta“, – sako ekspertas.

Siūlo mokytis iš Norvegijos

Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „Norway Grants“ programos vadovė Ina Sinkevičiūtė sako, kad Lietuvai geru pavyzdžiu gali būti Norvegija – ši šalis įrodė, jog tvarus mąstymas, integruotas į verslo kultūrą ir valstybės strategiją, padeda augti valstybės ekonomikai ir atveda į žaliosios ekonomikos lyderės poziciją.

„Norvegijos įmonės yra vienos didžiausių žaliųjų inovacijų eksportuotojų Europoje ir netgi pasaulyje. Čia verslai yra orientuoti į kūrimo procesą, todėl gali pasiūlyti unikalius technologinius sprendimus įvairiems sektoriams – nuo laivybos pramonės iki maisto ir būtinųjų produktų gamintojų“,– sako specialistė.

„Per įvairias programas ir organizacijas, Norvegija savo verslams sukūrė palankią aplinką kurti ir diegti inovacijas. Čia reikšmingos ne tik finansinės paskatos, bet ir geros sąlygos inovacijoms komercinti. Pavyzdžiui, norvegai yra sukūrę virtualią platformą „The Explorer“, kurioje inovacijų kūrėjai iš Norvegijos gali pristatyti savo sprendimus potencialiems klientams visame pasaulyje ir juos pardavinėti. Šis kanalas atveria galimybes augti net ir smulkiausioms įmonėms “, – sako pranešime cituojama I. Sinkevičiūtė.

Norvegija taip pat intensyviai investuoja į kitas Europos šalis, siekiant tvarios ekonomikos ir įmonių konkurencingumo augimo regione. Ne išimtis ir Lietuva. Šiuo metu MITA įgyvendina „Norway Grants“ programą, pagal kurią bus finansuojamos įmonės, įgyvendinančios veiklas žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityse. Dalis technologinių sprendimų, aktualių žiedinei ekonomikai plėtoti Lietuvoje, vis dar yra vystymosi stadijoje – tai riboja platesnį inovacijų diegimą pramonėje. Tokios programos, kaip „Norway Grants“ padeda išjudinti procesą.

„Inovacijų kūrimo etapas reikalauja didelių verslo pastangų ir finansų, tačiau vėliau, jei teisingai atliekame namų darbus, inovacijos pačios dirba verslui – tiek padidina mūsų įmonių našumą, nepriklausomybę nuo žaliavų importo ir leidžia kontroliuoti kaštus, tiek sukuria galimybę inovacijas parduoti kitiems verslams“, – sako I. Sinkevičiūtė. 
Statybunaujienos.lt




Žalia statyba

nuotrauka
2022-06-17 10:41
Kovojant su klimato kaita ir ieškant tvaresnių statybos sprendimų, Vakarų šalyse statoma vis daugiau medinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Dėl savo architektūros ir dizaino sprendimų šie pastatai kasmet susižeria aibę prestižinių apdovanojimų.
nuotrauka
2022-06-06 10:41
Pasaulyje populiarėjančios tvarumo idėjos neapleidžia ir Lietuvos. Ši tema veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką, kuomet namų ieškantys pirkėjai apsvarsto ir poveikį aplinkai statant jų nusižiūrėtą būstą.
nuotrauka
2022-01-28 09:17
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
nuotrauka
2022-01-26 10:45
Sostinėje vystomas „Business Garden Vilnius“ verslo parkas tarptautiniu mastu įvertintas už įdiegtus tvarumo sprendimus. Surinkęs 95 tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balus, verslo centras gavo aukščiausią – „Platinum“ įvertinimą. Visame pasaulyje yra vos 30, o Europoje – 10 p...
nuotrauka
2022-01-14 07:04
„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“.
nuotrauka
2021-12-17 10:45
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sveikina Europos Komisijos paskelbtą pirmąjį Taksonomijos reglamento deleguotąjį aktą, kuriuo gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – „žaliasis smegenų plovimas“.
nuotrauka
2021-12-10 12:11
„Žalieji pastatai“ vis labiau įsitvirtina komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 126 tarptautiniais tvarumo sertifikatais įvertinti ar vertinami pastatai, iš kurių vien šiemet pagal BREEAM, LEED, WELL, LPTVS ar „Fitwel“ standartus buvo įvertinti 88.
nuotrauka
2021-10-29 07:39
Statybos pramonė ir visas sektorius stipriai veikia mus supančią aplinką, nes jo poreikiams sunaudojama net 40% viso pasaulio energijos ir generuojama net 30% visų atliekų. Norint daryti įtaką ir keisti, būtina imtis veiksmų, kurie užtikrintų ilgalaikius pokyčius, o ne vienadienius sprendimus.
nuotrauka
2021-10-18 07:08
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
nuotrauka
2021-10-11 07:12
Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: tr...
nuotrauka
2021-09-17 13:30
NT plėtros bendrovė „Sirin Development“ užbaigė Kauno logistikos centro antrąjį statybų etapą. Martinavos kaime, Kauno rajone, greta automagistralės Vilnius-Kaunas, atidaryta 16 tūkst. kv. m ploto sandėlių su administracinėmis patalpomis.
nuotrauka
2021-09-16 10:00
Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai.
nuotrauka
2021-09-02 09:05
Jau kurį laiką pasaulyje yra diskutuojama ir ieškoma sprendimų, mažinančių taršą ir triukšmą statybvietėse – siekiama saugoti žmones ir aplinką.
nuotrauka
2021-08-31 08:20
Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statyba ir NT projektų vystymas. Europos Komisijos duomenimis, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emis...
nuotrauka
2021-08-27 15:52
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ pelnė BRE Global organizacijos įvertinimą – prekybos ir pramogų centrams ir Vilniaus „Akropolio“ verslo centrui suteikti tarptautiniai „BREEAM In-Use“ pastatų tvarumo sertifikatai.
nuotrauka
2021-05-28 11:02
Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu, prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-05-13 14:15
Rekonstravus Vilniaus nuotekų valyklą, numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis Neries upės ekologijai, o sumontuoti modernūs įrengimai sulaikys net smulkiausias plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles (iki mažiausio 0,05 mm dydžio).
nuotrauka
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
nuotrauka
2021-04-13 10:23
Cemento gamybos apimtis visame pasaulyje 2019 m. jau siekė apie 4,2 mlrd. tonų, kai 1995 m. – tik 1,39 mlrd. Tai rodo labai spartų ir globalų statybos pramonės augimą. Šiandien pasaulyje yra vienintelė medžiaga, kurios žmonės sunaudoja daugiau nei betono, tai – vanduo.

Statybunaujienos.lt » Žalia statyba