Skaičiuojama, kad pokyčiai palies apie 250 Lietuvos įmonių. Gegužę Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) savo nariams organizavo mokymus, per kuriuos apie visa tai plačiai papasakojo LAVA valdybos narė, VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė Nino Inasaridze.

Vyriausybė dar balandį pritarė Finansų ministerijos parengtiems 16 įstatymų projektams, perkeliantiems CSRD direktyvos nuostatas, tad jau dabar žinoma, kas keisis, kaip tam pasiruošti ir išvengti klaidų. N. Inasaridze pastebi, kad reikėtų nedelsti ir pokyčiams ruoštis jau dabar. Iki tvarumo ataskaitos rengimo įmonės turės atlikti nemažai namų darbų, tikėtina, kad tam prireiks ir papildomų resursų bei kompetencijų tvarumo srityje, rašoma LAVA pranešime.

Tad kas keičiasi?

Bendri standartai. Atsiranda bendri Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ETAS), pagal kuriuos įmonės, patenkančios į CSRD direktyvos taikymo apimtį, privalės atskleisti savo tvarumo informaciją.

Vadovybės ataskaitos dalis. Su tvarumu susijusi informacija pateikiama įmonės vadovybės ataskaitoje. Anksčiau įmonės tvarumo informaciją atskleisdavo atskirai rengiamose tvarumo ataskaitose.

Dvejopas (dvigubas) reikšmingumas. Įmonės ataskaitose turi teikti informaciją remdamosi dvejopo (dvigubo) reikšmingumo (angl. double materiality) modeliu. Tai reiškia, kad turi būti analizuojama ne tik kokį poveikį aplinkai ir visuomenei daro įmonės veikla, bet ir kokias rizikas bei galimybes įmonei gali sukelti tvarumo iššūkiai (pvz., klimato kaita).

Elektroninis formatas. Vadovybės ataskaitą, kurioje atskleista ir tvarumo informacija, reikės pateikti elektroniniu XHTML formatu pagal Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/815 (ESEF reglamentas). Kiekybinę ir kokybinę tvarumo informaciją reikės žymėti pagal Europos EFRAG tvarumo taksonomiją.

Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas. Vadovybės ataskaitoje pateikta tvarumo informacija turės būti patikrinama ir pateikiama tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada. Reikalavimas taikomas toms įmonėms, kurios privalės atskleisti tvarumo informaciją pagal CSRD. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugas galės suteikti tiek auditoriai, audito įmonės, tiek ne auditoriai (nepriklausomi tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų tiekėjai).

ES taksonomija. Įmonės privalės atskleisti apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų rodiklius pagal Taksonomijos reglamento 8 str. reikalavimus.

VšĮ Aplinkos apsaugos instituto

vykdomoji direktorė

Nino Inasaridze.

 

Nino Inasaridze atkreipia dėmesį, kad įmonės, nepatenkančios į CRSD direktyvos taikymo apimtį ir nusprendusios savanoriškai atskleisti veiklos tvarumo informaciją, tai galės atlikti pagal joms skirtą Europos EFRAG parengtą bei supaprastintą tvarumo atskaitomybės standartą (Voluntary sustainability reporting standard for non-listed SMEs, VSME). Šis standartas parengtas taip, kad padėtų įmonėms atskleisti tvarumo informaciją, kurios reikalauja ir verslo partneriai (bankai, investuotojai, klientai ir kt.), ir palengvintų dalyvavimą pereinant prie tvarios ekonomikos.

Svarbu paminėti, kad savanoriškai atskleidžiant tvarumo informaciją, ES taksonomijos, elektroninio formato reikalavimai netaikomi ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimas nėra privalomas, bet įmonės, norinčios, kad būtų užtikrintas jų patikimumas, gali kreiptis savanoriškai.

Kokie žingsniai dėl privalomos tvarumo ataskaitos galimi jau dabar?

1. Pasitikrinkite, ar jūsų įmonė patenka į CSRD direktyvos taikymo sritį. Jeigu taip, nuo kurių metų ir kokiu lygiu.
2. Susipažinkite su CSRD ir ESRS reikalavimais.
3. Įtraukite tvarumo temą į strateginius susirinkimus ir vadovų darbotvarkę.
4. Įvertinkite, ar pakanka turimų specialistų ir jų kompetencijų, ar reikia daugiau žinių, žmogiškųjų išteklių, kviestinės pagalbos.
5. Atlikite dvejopo reikšmingumo vertinimą (angl. materiality assessment) ir nustatykite, kurios tvarumo sritys gali būti įmonei reikšmingos per poveikio, rizikų ir galimybių aspektus. Nepamirškite į šį procesą įtraukti suinteresuotųjų šalių.
6. Atlikite veiklos vertinimą ir objektyviai įsivertinkite, ką jau dabar darote teisingai, kokių tvarumo priemonių turite, nors gal iki šiol nė nemanėte, kad tai gali būti tvarumo dalis. Taip pat reikia įsivertinti, ko pagal CSRD reikalavimus įmonėje trūksta.
7. Paruoškite trūkstamas tvarumo politikas, tvarkas, procedūras ir integruokite tvarumą į organizacijos strategiją.
8. Pasiruoškite rinkti duomenis ir atskleisti tvarumo informaciją.
9. Paskirkite asmenis ar padalinius, atsakingus už visų su tvarumu susijusių procesų įgyvendinimą.

Kokios klaidos daromos dažniausiai?

Informacija pateikiama netiksliai, atrodo nepatikima ir neaiški. Jei kurių nors duomenų trūksta, turi būti įvardytos priežastys (pvz., organizacija dar jų neskaičiuoja, nerenka; numatomas laikotarpis, per kurį organizacija turės reikiamus duomenis).

Nepalyginama. Informacija turėtų būti pateikta taip, kad ją būtų galima palyginti su ankstesnių metų ir susieti su ateities informacija. Taip pat turėtų būti paaiškinami pokyčiai nuo praėjusių metų, jei buvo pakeisti skaičiavimo būdai, metodai, atnaujinti dvejopo reikšmingumo rezultatai ir kt. informacija.

Perteklius. Ataskaitoje daug „gražaus“ teksto, bet neatskleisti būtini atskleisti ESG rodikliai ir kokybinė ESG informacija. Gali būti ir priešingai – prirašoma per daug ir per sudėtingai.

ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) skaičiavimo klaidos. Įmonės pasirenka nepatikimas, neaiškias skaičiavimo sistemas ar nekompetentingą skaičiavimo paslaugos tiekėją. Kuro deginimo, elektros energijos apskaičiavimui dažnai naudojami ne Lietuvai būdingi emisijų faktoriai. Nesuvienodinami matavimo vienetai tarp įmonės duomenų ir pasirinkto emisijų faktoriaus. Nepateikiama pagrindinė informacija apie ŠESD skaičiavimo metodiką, pagrindinius skaičiavimo principus. Tos pačios ŠESD emisijos priskaičiuojamos skirtingoms 3 apimties kategorijoms, t. y. neišvengiama dvejopo ŠESD emisijų skaičiavimo (angl. double counting).

Žaliasis smegenų plovimas. Ataskaitoje yra apgaulingų teiginių apie įmonės politiką ir veiklą, produktai nurodomi kaip draugiški aplinkai, CO₂ neutralūs, nors nieko bendra su tuo neturi. Pavyzdžiui, gaminys pristatomas kaip CO₂ neutralus, nors jį gaminant poveikis nėra mažinamas ir gamintojas tiesiog naudoja CO₂ kompensavimo mechanizmą.

Apibendrindama N. Inasaridze teigia, kad, atsirandant vis daugiau reguliacijos mechanizmų, net ir didžiausiems skeptikams turėtų būti akivaizdu, jog tvarumas nėra laikina mada. Tvarumo traukinys vis labiau įsibėgėja, o nauji reikalavimai galutinai patvirtina, kad tvarumas versle – būtinybė ir ateitis. Be to, tvarumo pokyčiai gali tapti ne tik naujais verslo iššūkiais, bet ir galimybėmis.