Miestų planavimas turi tiesioginės įtakos klimato kaitai
2017-11-20 07:06
Lietuvos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje lapkričio 10 d. surengė seminarą „Klimato kaitos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse“. Seminaro tikslas buvo aptarti Lietuvos ir Prancūzijos savivaldybių bendradarbiavimo galimybes klimato kaitos srityje, pristatyti savivaldybių patirtį įgyvendinant darnios energetikos, darnios statybos ir miestų planavimo bei darnaus judumo priemones.
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)
Aplinkos kokybės gerinimas ir jos apsauga yra savivaldybių funkcija
Seimo išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika savo įžanginiame žodyje pažymėjo, kad šalys, pasirašydamos Paryžiaus susitarimą, pabrėžė bendradarbiavimo svarbą sprendžiant klimato kaitos problemas.
Susitarime teigiama, kad šalys pripažįsta, jog prisitaikymas yra visuotinis uždavinys, kurį būtina spręsti vietos, žemesnio nei nacionalinio lygmens, nacionaliniais, regioniniais ir tarptautiniais mastais. Įgyvendinant klimato kaitos priemonių finansavimo strategijas turi dalyvauti visų lygmenų, įskaitant vietos lygmenį, suinteresuotieji viešojo ir privačiojo sektorių subjektai. Kovoje su klimato kaita svarbus vaidmuo tenka vietos valdžios institucijoms. Aplinkos kokybės gerinimas ir jos apsauga yra savivaldybių funkcija numatyta Vietos savivaldos įstatyme. Savivaldybės, būdamos atsakingos už atliekų tvarkymą, oro apsaugą, energetikos ūkį, vandens tiekimą, teritorijų planavimą, sveikatinimo priemonių planavimą, transporto sektorių ir pan. prisideda prie klimato kaitos problemų sprendimo, įgyvendindamos konkrečias priemones atskiruose sektoriuose. Savivaldybės – tai vieta, kur teisės aktų reikalavimai virsta konkrečiais matomais rezultatais. Ekologiniai sprendimai iš pradžių gali pasirodyti brangūs, tačiau jų nauda pasimato ilgalaikėje perspektyvoje. Savivaldybėms tenka rasti optimalų sprendimą.
Pirmojoje seminaro dalyje, skirtoje susipažinti su Paryžiaus susitarimu, bendrą situaciją klimato kaitos srityje, pagrindiniais klimato kaitos politikos elementais ir reikalavimais savivaldybėms pristatė Bajonės fakulteto docentė ir ekspertų grupės „Acclimaterra“ narė Klementina Mazil (Clémentine Mazille). Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė supažindino su Lietuvos pozicija ir pristatė vietos valdžios institucijų vaidmenį nacionalinėje klimato kaitos politikoje. Vėliau savivaldybių atstovai pasidalino praktine klimato kaitos priemonių įgyvendinimo patirtimi energetikos, miestų planavimo ir transporto srityse.
Miestų planavimas turi tiesioginės įtakos klimato kaitai
Kita seminaro dalis buvo skirta darniai statybai ir miestų planavimui. Siekiant gerų rezultatų klimato kaitos srityje svarbus elementas yra tinkamas miestų planavimas. Miestai susiduria su urbanizacijos procesais. Sparčiai augant gyventojų skaičiui, didėjant statybų mastams, miestams tampa tikru iššūkiu suderinti, kad verslas ir plėtra žengtų drauge, kad verslas siektų savo tikslų, nepažeisdamas gyventojų interesų ir tuo pačiu prisidėtų prie gamtos ir kultūros vertybių išlaikymo ir panaudojimo, o miestas taptų patrauklus ir patogus gyventi. Puikus to pavyzdys yra Vilniaus miestas. Per pastaruosius keletą metų Vilnius sparčiau vystosi, nuolat auga gyventojų skaičius, didėja gyvenamosios paskirties statybų bei infrastruktūros poreikis ir pan. Kaip užtikrinti darnų miesto planavimą ir su kokiomis problemomis tenka susidurti seminare patirtimi dalijosi Vilniaus miesto savivaldybės vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis.
Prancūzijos Lisero Porto savivaldybės patirtį pristatė rajono savivaldybės atstovė, atsakinga už vystymą, darnią statybą ir perėjimą prie ekologiškų energijos šaltinių Ženevjeva Roljon Burselen (Geneviève Rolhion Bourcelin).
Transportas yra vienas pagrindinių aplinkos teršėjų. Sprendžiant klimato kaitos problemas šiam sektoriui tenka ypatingas dėmesys, ypač miestuose, kur transporto srautų apkrovos yra didesnės. Savivaldybės turi užtikrinti, kad miestuose būtų derinami darnios plėtros, ekonominio gyvybingumo, socialinės lygybės, sveikatos ir aplinkos kokybės poreikiai ir miesto erdvė būtų naudojama subalansuotai, esamą susisiekimo infrastruktūrą pritaikant viešajam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams. Klaipėdos miesto savivaldybė yra darnaus judumo politikos įgyvendinimo pavyzdys. 2015 metais Klaipėda buvo paskelbta dviračių miestu, o 2016-uosius Klaipėdos miesto taryba paskelbė Darnaus judumo metais. Miestą planuojama labiau pritaikyti elektromobilių naudojimui, kelionėms dviračiais, pėsčiomis, vandens transportu, pagerinti sąlygas gyventojams turintiems specialiųjų poreikių ir pan. Kaip sekasi Klaipėdai įgyvendinti darnaus judumo priemones seminaro dalyvius supažindino VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.
Aplinkos ministerijos organizuotame renginyje „Žaliųjų viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimai“ įteiktos padėkos žaliausiai 2022-aisiais pirkusioms valstybės įstaigoms ir įmonėms bei daugiausiai žaliųjų pirkimų laimėjusiems verslo subjektams.
Jau visai netrukus Vilniuje, Viršuliškių rajone, duris atvers naujas 18 aukštų „Sky Office“ verslo centras. Statybos darbus šiuo metu vykdanti darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ sostinės biuro erdvių rinką papildys 8800 kv. m nuomojamo ploto. Projektuodamas naująjį verslo centr...
„Darnu Group“ pasirašė partnerystės sutartį su „Rimi Lietuva“ dėl pagrindinio prekybos tinklo logistikos centro vystymo Baltijos šalyse. Jis bus statomas pagal užsakomųjų projektų („build to suit“) modelį. Daugiau kaip 40 tūkst. kv. metrų ploto inovatyvus, ateities standartus atitinkantis pastatas i...
Žmonės dažnai klysta galvodami, kad tvarus gali būti tik naujas būstas arba kad tokio būsto įrengimas išskirtinai brangus. Tvaraus būsto architektė Guoda Bardauskaitė dalijasi, kad daug investicijų reikalauja ne tvarumas, o mūsų komforto poreikiai.
Europos Tarybos ir Parlamento sprendimu, įmonių, kurios, turės teikti tvarumo ataskaitas, netrukus padaugės bene penkis kartus. Per pusmetį turėtume sulaukti ataskaitoms teikiamų reikalavimų, o per 1,5 metų direktyva bus perkelta į šalių narių nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad šiltnamio efektą suk...
Vilniuje plėtojamas verslo parkas „Business Garden Vilnius“ – žaliausias šių metų objektas visoje Europoje. Šiemet šis verslo centras gavo daugiausiai tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balų Europoje ir užsitikrino aukščiausią – „Platinum“ – įvertinimą.
Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo „Dėl medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose“ projektą, kuris sudaro sąlygas plėtoti medinę statybą Lietuvoje ir pasiekti, kad 2024 m. mediena bei organinės medžiago...
Verslo centrų rinką papildantys nauji pastatai meta rimtą iššūkį seniems biurams. Skiriasi ne tik verslo centrų išvaizda, bet ir eksploataciniai parametrai, nuomininkams siūlomos laisvalaikio ar bendradarbiavimo erdvės.
Bendras Lietuvos liaudies buities muziejuje esančių 154 pastatų stogų plotas prilygsta maždaug 30 futbolo aikščių. „Tomaldras“ – tai įmonė, kuri, atnaujindama muziejaus pastatų stogus, nendrėmis, skiedromis, čerpėmis ir skarda padengė apie 8 tūkst. kv. m plotą.
Su klimato kaita augant tvaresnės statybos poreikiui, stiprėja paklausa mediniams daugiabučiams. Kol Lietuvoje aukštesnę nei 4 aukštų medinę statybą riboja teisės aktai, mūsų šalies ekspertai pavydžiai žiūri į Skandinavijos šalyse augančius medinius dangoraižius. Tačiau Švedijos medinių namų plėtoto...
Kovojant su klimato kaita ir ieškant tvaresnių statybos sprendimų, Vakarų šalyse statoma vis daugiau medinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Dėl savo architektūros ir dizaino sprendimų šie pastatai kasmet susižeria aibę prestižinių apdovanojimų.
Pasaulyje populiarėjančios tvarumo idėjos neapleidžia ir Lietuvos. Ši tema veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką, kuomet namų ieškantys pirkėjai apsvarsto ir poveikį aplinkai statant jų nusižiūrėtą būstą.
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
Sostinėje vystomas „Business Garden Vilnius“ verslo parkas tarptautiniu mastu įvertintas už įdiegtus tvarumo sprendimus. Surinkęs 95 tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balus, verslo centras gavo aukščiausią – „Platinum“ įvertinimą. Visame pasaulyje yra vos 30, o Europoje – 10 p...
„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sveikina Europos Komisijos paskelbtą pirmąjį Taksonomijos reglamento deleguotąjį aktą, kuriuo gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – „žaliasis smegenų plovimas“.
„Žalieji pastatai“ vis labiau įsitvirtina komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 126 tarptautiniais tvarumo sertifikatais įvertinti ar vertinami pastatai, iš kurių vien šiemet pagal BREEAM, LEED, WELL, LPTVS ar „Fitwel“ standartus buvo įvertinti 88.
Statybos pramonė ir visas sektorius stipriai veikia mus supančią aplinką, nes jo poreikiams sunaudojama net 40% viso pasaulio energijos ir generuojama net 30% visų atliekų. Norint daryti įtaką ir keisti, būtina imtis veiksmų, kurie užtikrintų ilgalaikius pokyčius, o ne vienadienius sprendimus.
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
| www.julija.eu