Kelių sektorių užklupo spartus kaštų augimas

Per pirmuosius šių metų mėnesius kelių statybos bendrovės susidūrė su itin sparčiu projektų savikainos augimu. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko teigia, kad asfaltavimo darbų įkainiai nuo sausio iki balandžio padidėjo nuo 13 iki 23 proc., o labiausiai brango storų asfaltbetonio dangų įrengimas magistraliniuose ir regioniniuose keliuose.

Viename magistralinio kelio A8 remonto projekte vien viršutinio asfaltbetonio sluoksnio įrengimo kaina per šį laikotarpį išaugo daugiau kaip 226 tūkst. eurų. Vertinant bendras asfaltavimo sąnaudas, vieno kilometro darbų kaina nuo metų pradžios padidėjo daugiau nei 17 proc.

Didžiausi pokyčiai fiksuojami bitumo rinkoje. Asociacijos duomenimis, bitumo 50/70 kaina nuo 2025 m. gruodžio iki 2026 m. balandžio išaugo beveik 35 proc., o modifikuoto bitumo PMB 25/55-60 – daugiau nei 40 proc. Tuo pačiu laikotarpiu dyzelino kainos padidėjo beveik ketvirtadaliu, o gamtinių dujų – daugiau nei 44 proc.

Brango ir kitos kelių statybai svarbios medžiagos. Granito skaldos kainos pakilo beveik 15 proc., dolomito skaldos – apie 7 proc. Dėl to ženkliai išaugo asfaltbetonio mišinių gamybos bei kelių dangų įrengimo sąnaudos.

Rangovai dirba visiškai kitomis sąlygomis nei planuota

Pasak bendrovės „Kauno tiltai“ vadovo Aldo Rusevičiaus, dabartinis kainų augimo tempas išsiskiria savo intensyvumu. Jo teigimu, per mažiau nei pusmetį pagrindinių žaliavų kainos išaugo dešimtimis procentų, todėl projektai vykdomi visiškai kitomis ekonominėmis sąlygomis nei buvo planuojama rengiant pasiūlymus.

Anot jo, ypač didelę įtaką savikainai daro energijos išteklių brangimas, nes nuo jų tiesiogiai priklauso asfaltbetonio gamybos ir transportavimo kaštai. Dėl to didėja rizika projektų tęstinumui, investicijų planavimui ir darbų vykdymo terminams.

Dabartinė indeksavimo tvarka nebeatitinka rinkos realybės

Kelių sektoriaus atstovų teigimu, problemą dar labiau gilina šiuo metu galiojanti kainų indeksavimo sistema. Pagal ją kainų perskaičiavimas gali būti atliekamas ne dažniau kaip kas šešis mėnesius, jei kainų pokytis nesiekia 15 proc., o pirmasis perskaičiavimas galimas tik praėjus pusmečiui nuo sutarties įsigaliojimo.

Bendrovės „Eurovia Lietuva“ vadovas Artūras Prichodka pabrėžia, kad realiai rangovai indeksacijos naudą pajunta tik maždaug po dešimties mėnesių nuo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Per tokį laikotarpį žaliavų ir energijos kainos gali pasikeisti iš esmės, o didžioji dalis darbų dažnai jau būna atlikta.

Ypač sudėtinga situacija susiklosto trumpesniuose projektuose. Pavyzdžiui, magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga remonto projekte, kurio trukmė siekia aštuonis mėnesius, galimybė kreiptis dėl indeksacijos atsirastų tik tuomet, kai jau būtų atlikta apie 90 proc. visų darbų.

Pasak A. Prichodkos, tokia sistema neužtikrina nei efektyvaus rizikų pasidalijimo tarp užsakovo ir rangovo, nei sąžiningų konkurencinių sąlygų rinkoje.

Siūlo keisti taisykles ir spartinti sprendimus

Asociacija „Lietuvos keliai“ siūlo atsisakyti fiksuoto šešių mėnesių laukimo termino ir sudaryti galimybę kainas perskaičiuoti bet kuriuo metu, kai kainų indeksas, palyginti su pasiūlymo pateikimo mėnesiu, pasikeičia 4 proc. ar daugiau.

Taip pat siūloma įtvirtinti aiškų terminą, pagal kurį sutarties šalys per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo turėtų susitarti dėl kainos perskaičiavimo.

Š. Frolenko teigimu, toks modelis geriau atspindėtų realius rinkos pokyčius, mažintų projektų vėlavimų ir ginčų riziką bei užtikrintų stabilesnį strategiškai svarbių kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Jo vertinimu, tai aktualu ir nacionalinio saugumo kontekste, nes tinkama kelių būklė yra viena svarbiausių sąlygų užtikrinant karinį mobilumą.

Į situaciją prašoma įsitraukti Viešųjų pirkimų tarnybą

Siekdama spręsti susidariusią situaciją, asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą. Asociacija prašo įvertinti, ar dėl išskirtinių rinkos aplinkybių perkančiosios organizacijos galėtų keisti viešųjų pirkimų sutarčių kainų indeksavimo tvarką ir pačias sutarčių kainas.

Rašte pažymima, kad dėl karo Irane ir jo sukeltų svyravimų naftos rinkoje reikšmingai išaugo kelių darbams būtinų žaliavų, medžiagų, asfalto gamybos, transportavimo ir darbų vykdymo sąnaudos.

Asociacijos teigimu, po pasiūlymų pateikimo ir sutarčių sudarymo pagrindinių kelių statybos resursų kainos pakilo tiek, kad daugeliu atvejų buvo pažeista sutarčių ekonominė pusiausvyra. Dėl to sektorius tikisi operatyvaus institucijų vertinimo ir sprendimų, kurie leistų išvengti infrastruktūros projektų trikdžių ateityje. 

Taip pat skaitykite:

SISTELA vadovas A.Vaitkevičius: dėl krizės Artimuosiuose Rytuose prognozuojamas 4 proc. kainų indeksas, labiausiai brangs kelių statyba