2025 m. liepos 19 d. šeštadienis, 23:47:20
Reklama  |  facebook

Mindaugas Vanagas: naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų

2021-04-07 11:39
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Įstatymas buvo nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens.
nuotrauka
Vilniaus m. sav. / FB nuotr.


Minimos įmonės
Citus, UAB

O be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų – žemės – uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai. Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek tokio sprendimo pagrindas yra demokratinis, o kiek – kapitalistinis.

Parduodami būstus „Citus“ valdomuose projektuose netaikome nuolaidų ir dovanų politikos ir savo pirkėjus edukuojame, kad dovanos ir nuolaidos vis tiek yra įskaičiuojamos į kainą. Dabar šį pavyzdį pritaikykime aptariamo įstatymo atveju: valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis su mumis visais, šiuo atveju, yra dovana. O kokia to kaina?

Tai ir yra esminis klausimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu susidariusi pakankamai sudėtinga situacija dėl plėtrai tinkamų sklypų – jų trūksta, todėl įsivyravo visiškai „pardavėjų rinka“. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto – tarkime, buto – dedamųjų. Paprastai kalbant, brangstant sklypams, brangs ir butai.

Kaip eurą paversti dviem

Seimo ketinamame svarstyti įstatyme numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.

Pirmasis sluoksnis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių užstatymo plotą, plėtotojui prie sklypo kainos reikės sumokėti 50 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 000 kv. m žemės ploto užimantis nebenaudojamas sandėlis su administracinėmis patalpomis, o jo vietoje planuojamas 1 500 kv. m ploto užimantis statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 000 000 eurų vertės sklypą reikės mokėti 1 500 000 mln. Eur.

O tokie sklypai Vilniuje – ne retenybė.

Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių bendrąjį plotą, plėtotojui papildomai bus pridėtas dar 50 proc. sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats 1 000 kv. m anksčiau minėtas griautinas sandėlis su administracinėmis patalpomis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1 500 kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3 000 kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 000 000 Eur virsta 2 000 000 Eur.

Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. ir 1 mln. sklypas atsieina 2 050 000 Eur.

Vyšnia ant „sumuštinio“ – sklypas perduodamas naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais ir plėtotojas (taigi, ir būsimi turto savininkai, sakykim, butų gyventojai) neįgyja nuosavybės teisės į jį.

Na, ir čia – atsakymas į svarbiausią klausimą. Tai kiek gi tai gali kainuoti man, būsto pirkėjui? Labai trumpai: 15 000–25 000 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos.
Skaičiavimas paprastas. Sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje sudaro žymią dalį: pavyzdžiui, populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo kaina sudaro nuo 250 iki 500 Eur. Taigi, jei sklypo kaina, pagal anksčiau nagrinėtą pavyzdį, išaugtų nuo 1 mln. Eur iki 2 050 000 Eur, o jame galima pastatyti 3 000 kv. m būstų, sklypo kainos dalis būsto kvadratinio metro kainoje išaugs nuo 333 Eur/kv. m iki 683 Eur/kv. m., o 50 kv. m ploto būstas pabrangs apie 17 500 Eur. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, todėl ir būstas brangtų labiau. Ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų rinkos kainų augimą.
Kainų tramplinas – praraja įperkamumui ir konkurencingumui

Ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti? Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui.

Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti. Tikėtina, labai smarkiai.

Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.

Be abejo, tai negali tęstis be galo, todėl miestas nustos plėstis. Neliks įperkamų būstų, čia nebus patrauklu važiuoti žmonėms iš kitų miestų bei miestelių, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausiu problemų – ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Lietuvoje vienas įstatymas situaciją apverstų priešinga linkme.

Dalis įstatymo nuostatų yra geros. Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto ir ilgos ankstesnės litanijos kolizijos būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsimiems būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą.
Skaičiai ir faktai
• Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto tekstas;
• Susijusių dokumentų sąrašas.
Mindaugas Vanagas
yra Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys,
NT įmonių grupės „Citus“ įkūrėjas 
Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2025-07-18 09:30
Aplinkos ministerija toliau nuosekliai stiprina esamų medžių apsaugos teisinį pagrindą statybų metu. Pasibaigus konsultacijų etapui su architektų, statybininkų ir nekilnojamojo turto plėtros atstovais bei sulaukus pirmųjų savivaldybių įžvalgų, pradedamas statybos teisės aktų koregavimas.
nuotrauka
2025-07-17 14:47
Didžioji dalis teisminių procesų tarp Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos energetikos bendrovės „Veolia“ – baigti. Abi pusės susitarė taikiai, išvengdamos ilgų ir brangių bylų tarptautiniuose bei nacionaliniuose teismuose.
nuotrauka
2025-07-17 11:38
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kietojo biokuro pelenus ir šlaką plačiau panaudoti kaip žaliavą.
nuotrauka
2025-07-17 10:14
Atsižvelgdama į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) naudotojų – tiek pirkimų vykdytojų, tiek tiekėjų – išsakytą nuomonę ir pastabas, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atliko reikšmingus techninius sistemos patobulinimus. Nuo 2025 m. liepos 16 d. įsigaliojo atnaujinimai, kurių tiksla...
nuotrauka
2025-07-17 08:00
Tinkamas lango angos montavimas ir sandarinimas lemia namų šilumos ir akustines savybes. Dėl nesandarios lango–sienos jungties atsiranda šalčio tilteliai, taip prarandant šilumą. „SOUDAL Window System“ (SWS) – tai profesionali langų ir durų montavimo sistema, sukurta spręsti šias problemas.
nuotrauka
2025-07-17 07:43
Šiuolaikinėje statybos ir architektūros praktikoje vis svarbesnį vaidmenį įgyja ne atskiri sprendimai, o sklandus, tarpusavio pasitikėjimu grįstas komandos darbas. Statybininkų ir architektų bendradarbiavimas tampa kertiniu projekto sėkmės veiksniu, o jo esmė – derinti kūrybines vizijas su inžinerin...
nuotrauka
2025-07-16 14:25
Prezidentas G. Nausėda pasirašė Finansų ministerijos pasiūlytus ir Vyriausybės patvirtintus, Seimo pastarosiomis savaitėmis papildytus ir priimtus mokestinių įstatymų pakeitimus, kuriais didinamas Valstybės gynybos fondo finansavimas ir tuo pačiu užtikrinamos tvarios ilgalaikės pajamos į šalies biud...
nuotrauka
2025-07-16 14:06
Siekdama užtikrinti efektyvesnį skirstomųjų tinklų panaudojimą ir reaguodama į sparčiai augantį gaminančių vartotojų skaičių, Vyriausybė pritarė laisvų pralaidumų paskirstymui prioritetinėms vartotojų grupėms.
nuotrauka
2025-07-16 11:31
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie kelias per pastarąsias savaites įvykusias nelaimes darbo vietose, tarp jų – ir mirtinas. Įvykiai rodo pavojingą tendenciją: sauga dažnai tvarkoma formaliai, o darbuotojų sveikata ir net gyvybė paliekama atsitiktinumui. VDI pradėjo tyrimus ir vertins ...
nuotrauka
2025-07-16 09:10
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pastangomis 2025 m. I pusmetį įveiklinta 14 620 ha valstybinės žemės, o už valstybinės žemės pardavimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 27,03 mln. eurų, atitinkamai – 16,94 mln. eurų ir 10,09 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-15 09:11
Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama gyventojams suteikti paslaugas kuo arčiau namų, Mazūriškiuose statys modernų viešųjų paslaugų centrą, kuriame įsikurs net 5 įstaigos – Paupių pirminės sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro ir J. Lankučio bibliotekos padalinia...
nuotrauka
2025-07-14 14:36
Teisės aktai neužtikrina valdybų sudarymo skaidrumo bei jų nepriklausomumo, todėl kyla rizika dėl valdybų politizavimo ir interesų konfliktų. Tokią išvadą daro Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi du antikorupcinius vertinimus dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių, valdomų bend...
nuotrauka
2025-07-14 11:03
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad 23 proc. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių sostinės gyventojų naujam būstui galėtų skirti 250 tūkst. ir daugiau eurų. Tai – 9 procentiniais punktais didesnė gyventojų dalis nei pe...
nuotrauka
2025-07-11 15:34
Liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje išaiškino, kad buitinių nuotekų tinklų skersmeniui padidėjus nuo 160 mm iki 250 mm, naujas statybos leidimas nereikalingas, nors toks pokytis ir lėmė statinio kategorijos pasikeitimą – iš nesudėtingojo į neyp...
nuotrauka
2025-07-11 15:06
Klaipėdos miesto centre esanti Atgimimo aikštė – viena svarbiausių viešųjų erdvių, kurioje jau keliolika metų planuojama didelė rekonstrukcija. Šiandien projektas pagaliau įgyvendinamas – aikštėje įrengta statybvietė, pradėti intensyvūs parengiamieji darbai, tarp jų ir teritorijos išminavimas bei ar...
nuotrauka
2025-07-11 14:52
Š. m. liepos 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) padėjo tašką ilgai trukusioje byloje dėl Visagine esančios Tarybų gatvės pavadinimo. Teismas atmetė Visagino savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centr...
nuotrauka
2025-07-11 10:23
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), rašoma ministerijos pranešime, parengė ir pateikė derinti Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siūloma tikslinti reikalavimus gyvenamosioms vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Pakeitimais siekiama sumažinti pertekline...
nuotrauka
2025-07-10 13:06
Nuo šių metų pradžios Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradėjo aktyviai konsultuoti savivaldybių specialistus, siekdama užtikrinti sklandų valstybinės žemės valdymą. Šių pastangų rezultatai jau matomi – per mėnesį nustatomų pažeidimų skaičius žemės sandoriuose sumažėjo 7 proc.
nuotrauka
2025-07-10 12:58
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) primena: įvykdžius privalomąjį nurodymą, pranešti apie tai reikia ne tik teismui ar antstoliui – svarbiausia raštu informuoti pačią Statybps inspekciją. Priešingu atveju gali kilti nereikalingų teisinių pasekmių.
nuotrauka
2025-07-10 10:00
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė reikšmingą nutartį dėl nekilnojamojo turto agentūrų sutarčių – vienašališkai parengtos brokerių sutartys, kuriose numatytos pareigos mokėti komisinius ir už neįvykdytas paslaugas, laikytinos nesąžiningomis vartotojų atžvilgiu.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos