„Daugelis gali manyti, kad sumažėjusį sandorių skaičių lėmė karas Ukrainoje, tačiau Rusijos agresija turėjo tik trumpalaikę įtaką žmonių sprendimui įsigyti namus, kai domėjimasis gyvenamuoju būstu buvo sumenkęs vos keletui savaičių. Pavyzdžiui, lyginant sandorių skaičių Vilniuje šių metų vasarį ir kovą, paskutinį ketvirčio mėnesį, sandorių skaičius buvo vos vienu procentu mažesnis“, – sako „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Jo teigimu, dėmesį reikėtų atkreipti ir į dar vieną besiformuojančią tendenciją, kai populiarėja būsto antrinėje rinkoje pirkimas. „Pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį ketvirtį sostinės antrinėje rinkoje buvo parduoti 1912 būstai, kai tuo tarpu pirminėje rinkoje – 1287. Vien lyginant šių ir praėjusių metų sausio mėnesius, šiemet būsto iš antrinės rinkos paklausa augo net 25 procentais“, – aiškina R. Reginis.

Auga įrengto būsto poreikis

NT vystymo bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras sako, jog gyvenamojo būsta paklausa antrinėje rinkoje auga todėl, kad žmonės vis labiau ieško jau įrengto būsto – tokio, į kurį galėtų įsikelti gyventi iškart. „Trečius metus besitęsianti Covid-19 pandemija ir dėl jos lūžinėjančios tiekimo grandinės, taip pat darbo jėgos trūkumas, augančios medžiagų kainos ir galiausiai karas Ukrainoje lemia tai, jog naujakuriai vis dažniau renkasi pirkti tokį būstą, kuris nereikalauja papildomų išlaidų“, – sako R. Pleteras.

NT eksperto teigimu, tokios tendencijos išliks ir artimiausioje ateityje, nes ženklų, kad kas keistųsi, kol kas nėra. „Šiandien Lietuvoje esame bene vienintelė bendrovė, siūlanti būstus išskirtinai tik su pilna apdaila. Kitaip tariant, šiuo metu daugiau nei 90 proc. pirminėje rinkoje parduodamų būstų yra parduodami tik su daline apdaila, kai naujakuriams tenka rūpintis visu būsto įrengimu – nuo elektros ir kanalizacijos išvedžiojimų, iki sienų pertvarų, grindų, apdailos detalių ir baldų. Toliau augant medžiagų kainoms bei didėjant darbo jėgos trūkumui, šiai dienai toks naujakurių sprendimas gali būti prilygintas avantiūrai, nes dabar ypač sunku prognozuoti ir darbų baigtį, ir jų kainą“, – dėsto „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras.

Jis taip pat pažymi, kad sostinėjė NT kainos ir toliau augs. Pernai didėjusios maždaug 20 procentų, šiemet, prognozuojama, jos kils dar iki 10 proc. „Kiek mažesnis sandorių skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį nereiškia, jog sumenko paklausa. Tai veikiau yra išraiška to, kad Vilniuje mažėja pasiūla, kai biurokratiniai procecai miesto savivaldybėje neleidžia vystytojams dirbti taip greitai, kai jie galėtų. To rezultatas – augančios būsto kainos, nes paklausa jau viršija pasiūlą“, – aiškina „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras.

Brangstanti nuoma šokdina būsto kainas

Dar vienas veiksnys, darantis įtaką būsto brangimui, anot ekspertų, yra augančios nuomos kainos. Sostinėje mažėjant pasiūlai ir augant gyventojų skaičiui, neišvengiamai kyla ir nuomos kainos. „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje populiariausia investicija išlieka nekilnojamas turtas, o kylant infliacijai nuvertėja santaupos, galima daryti išvadą, kad jų turintys bus linkę įsigyti būstą jei ne sau, tai nuomai. Tai taip pat kaitins sostinės rinką“, – prabrėžia R. Reginis.

„Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras priduria, kad būsto pirkimas nuomai bus populiariausias ekonominės klasės segmente, kur kvadratinio metro kaina su pilna apdaila bus patrauklausia. „Linkę investuoti skubės tai padaryti dar šiemet, nes kvadratinio metro kaina sostinėje auga kaip ant mielių. Jei prieš dvejus metus ekonominio klasės būsto kvadratinį metrą su visa apdaila galėjome pasiūlyti už 1600 eurų, tai šiandien rinkoje konkurencinga kaina prasideda nuo 2150 eurų“, – sako jis.

„Ober-haus“ duomenimis, vidutinė naujos statybos buto Vilniuje su daline apdaila kvadratinio metro kaina pirmąjį šių metų mėnesį buvo 3675 eurai. Tuo tarpu antrinėje rinkoje – 3225 eurų.