Natūralios dangos stogai – ne tik muziejaus vertybė2022-10-07 07:24 Bendras Lietuvos liaudies buities muziejuje esančių 154 pastatų stogų plotas prilygsta maždaug 30 futbolo aikščių. „Tomaldras“ – tai įmonė, kuri, atnaujindama muziejaus pastatų stogus, nendrėmis, skiedromis, čerpėmis ir skarda padengė apie 8 tūkst. kv. m plotą. Įmonės „Tomaldras“ nuotr. Minimos įmonės
Lietuvos liaudies buities muziejus, „Tomaldro“ įmonė Lietuvos liaudies buities muziejuje stogus dengia jau apie 5 metus. Daugiausiai tai nendrių danga. „Malonu dirbti didžiausiame muziejuje po atviru dangumi, juk šį kultūros paveldo objektą lanko daugybė žmonių. Mes didžiuojamės, padėdami išsaugoti tai, kas išliks ateities kartoms“, – sako įmonės „Tomaldras“ direktorius Alvydas Grenda, kuris, klientų prašomas parodyti savo darbus, kviečia apsilankyti muziejuje.
Generalinis stogų atnaujinimo muziejuje rangovas yra įmonė „Hausita“, kuriai vadovauja Alvydo Grendos sūnus Jonas Grenda. Tad stogų dengimo patirtį šeima kaupia jau antroje kartoje: „Tomaldras“ veikia 20 metų, o jaunosios kartos įmonė skaičiuoja 4-tus.
Vykdydamas stogų dangos atnaujinimo projektą, „Tomaldras“ ne tik dengė stogus, bet ir atnaujino pažeistas stogų konstrukcijas – per daugiau nei 50 metų nuo muziejaus įkūrimo daugelio statinių stogai sukiužo, jų būklė tapo avarinė arba labai bloga, kelianti grėsmę tradicinės architektūros kolekcijai. Meistrų darbas buvo nuolat derinamas su muziejaus specialistais, nes unikaliame objekte svarbu ne tik išlaikyti ir apsaugoti muziejaus pastatus, bet ir gaivinti, saugoti gyvąją statybos tradiciją kaip autentiškumo dalį.

Įmonės „Tomaldras“ dengti stogai Belgijoje. Įmonės nuotr.
„Per beveik penkmetį muziejuje skarda užklojome apie 500 kv. m stogų, eglės ir drebulės skiedromis padengėme apie 1 tūkst. kv. m, dar apie 6,5 tūkst. kv. m – nendrėmis“, – skaičiuoja A.Grenda. Jo pastebėjimu, sovietmečio meistrų darbas daugeliu atvejų priminė ne senąsias tradicines technologijas, o improvizaciją. „Tomaldro“ meistrai stogus dengė naudodami ilgaamžius tvirtinimo elementus, bet tradicinį grebėstavimo būdą. Dengiant stogus nendrėmis, buvo apsispręsta naudoti dabartines, ilgesnį tarnavimo laiką užtikrinančias, technologijas. Nendriniai stogai, atsižvelgiant į muziejaus reikalavimus, nebuvo impregnuoti, o gaisrų prevencijai pastatuose įrengti ugnies jutikliai.
Įmonės „Tomaldras“ dengtas stogas. Įmonės nuotr.
Stogų dengimas nendrėmis, skiedromis yra imlus specialių gebėjimų ir rankų darbo: nendres reikia sudėti eilėmis, sumušti, darbas, pasak A.Grendos, panašus į kūrėjo: kiekvienas nendrių ryšuliukas skirtingas, reikia galvoti, kaip juos sukloti, kad būtų gražu ir tarnautų ilgam. Tik užkelti naudojami mechanizmai ir pastoliai darbui. Toks darbas yra brangus, rinkoje trūksta specialistų, o jų parengimas trunka 1–2 metus.
Pagrindinė „Tomaldro“ veiklos sritis – nendriniai, skardiniai, čerpiniai stogai, jų konstrukcijos. Nendriniai stogai nėra pigūs, tačiau juos pasirenkantys klientai labai gerai žino tikrąją tokių stogų vertę. Nendrėmis klojami pavėsinių, pirčių, sodybų stogai, kurių daug įrengta Molėtuose, Tarkuose, Nidoje, Kuršių nerijoje, Palangoje, Šventojoje. Nendrinius stogus renkasi ir žmonės, statantys modernius namus – taip sukuriamas išskirtinis dizainas. Nendriniai stogai nėra kliūtis pasiekti ir aukštą energinio naudingumo klasę, jie puikiai apsaugo nuo karščio ir lietaus garso.
Bene vieninteliai Lietuvoje „Tomaldras“ turi nendrių plantacijas Žuvinto rezervate, kur nendres kerta tik tam tikrose vietose ir tam tikru metu – įmonė dalyvauja programose, saugant nendrines meldinukes. Nendres šienauja ir Kintuose prie marių bei kituose ežeruose. Žiemą nendrės kertamos specialiomis mašinomis ir įmonės bazėje paruošiamos dengti stogams. Įmonė parduoda nendrinius ir gluosnio vytelių demblius, nendrines plokštes.
„Tomaldras“ taip pat gamina karkasinius namus. O nuo kitų metų ši įmonė, intensyviai veikusi užsienyje, vietos rinkai pradės siūlyti modulinius įvairių paskirčių vienbučius arba sudubliuotus namus. Žaliasis kursas2026-04-03 14:00 Ar įmanoma miestus padaryti atsparesnius klimato kaitai ne investuojant į sudėtingas technologijas, o atsigręžiant į gamtą? Šis klausimas vis dažniau keliamas tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Sprendimų ieško ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos podoktorantūros stažu... 2026-03-31 09:33 Vilniuje, šalia Visorių miško, sparčiai vystomas gyvenamasis projektas „Miško sprintas“, kurį plėtoja investicijų valdymo bendrovė „EIKA Asset Management“ (EAM), priklausanti „EIKA Group“. Projektas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių vystomas remiantis tvarumo principais ir orientuojantis į ilgalai... 2026-03-31 07:41 Šiuolaikinė architektūra nebeįsivaizduojama be tvarumo, tačiau tradicinės, ant stogų montuojamos saulės elektrinės dažnai tampa kompromisu tarp funkcijos ir estetikos. „METSOLAR“ siūlo kitokį kelią – integruotus saulės sprendimus (BIPV), kurie ne tik generuoja švarią energiją, bet ir patys tampa pil... 2026-03-30 09:58 Šiuolaikinėje statybų rinkoje, kurioje dominuoja betono, plieno ir sintetinių medžiagų dominavimas, vis dažniau užduodamas klausimas: ar pasirinkdami „modernius“ sprendimus, mes neprarandame ryšio su ilgaamžiškumo bei ekologijos principais, kurie buvo būdingi mūsų protėvių statiniams? Nors atrodo, k... 2026-02-13 09:48 Žiemos metu neretai sulaukiama giedrų, saulėtų dienų, todėl natūraliai kyla klausimas – kodėl saulės parkas beveik negamina elektros energijos? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad sistema neveikia, tačiau iš tiesų tai – prognozuojamas ir fiziškai pagrįstas reiškinys. Mažą arba visiškai nefiksuojam... 2026-02-06 09:51 Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ), kuri pagamina daugiau nei pusę sostinei tiekiamos centralizuotos šilumos, netrukus pasieks biokuras iš Latvijos. Šis sprendimas pasirinktas siekiant sumažinti įtampą Lietuvos biokuro rinkoje, diversifikuoti tiekimo šaltinius ir prisidėti prie biokuro kainų stabil... 2026-01-30 09:19 Nors pastaraisiais metais Europos Komisija pristatė iniciatyvas, kuriomis siekiama supaprastinti administracinę naštą verslui tvarumo srityje, pats ES Žaliojo kurso vektorius išlieka nepakitęs. Priešingai – reguliavimas tampa vis detalesnis ir labiau orientuotas į realų poveikį, o ne deklaracijas. T... 2025-12-19 09:56 „Royal Cosun“, pirmaujantis Nyderlandų žemės ūkio kooperatyvas, planuoja Lietuvoje statyti aukštos kokybės augalinės kilmės baltymų gamyklą. Joje žaliavos būtų perdirbamos netoli jų auginimo vietos, taip spartinant žaliąją ekonomikos transformaciją. Įgyvendintas šis pramoninių biotechnologijų projek... 2025-12-18 13:54 Saulės elementų populiarumas tiek tarp verslininkų, tiek tarp privačių gyventojų vis dar didėja – tai greičiausiai auganti atsinaujinančių energijos šaltinių šaka. Tačiau jau eksploatuojamų saulės elementų efektyvumas laikui bėgant dėl įvairių išorės veiksnių paprastai mažėja: tyrimai rodo, kad šie ... 2025-12-15 10:11 Net 69 proc. šalies gyventojų teigia, kad renkantis būstą jiems yra svarbūs tvarumo sprendimai. Tokius duomenis atskleidžia „Darnu Group“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad tvarumo reikšmė auga ir kone pusė (45 proc.) šalies gyventojų pastaraisiais metais ... 2025-12-10 09:58 Kol pasaulis vis dar priklausomas nuo iškastinio kuro, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai žvelgia į patį paprasčiausią energijos šaltinį – vandenį. Iš jo jie siekia išgauti žaliąjį vandenilį, ateities kurą, kuris galėtų energija aprūpinti pramonę, transportą ir miestus, nepalikdamas... 2025-12-05 10:03 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) Vilniui šilumą ir karštą vandenį tiekiančiai bendrovei „Miesto gijos“ skyrė 13,8 tūkst. Eur baudą už įstatymų nesilaikymą perkant dujas. VERT nustatė, kad 2024 m. bendrovė nesilaikė Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto reikalavimo ne mažiau k... 2025-12-05 09:32 Savivaldybių specialistai drauge su Aplinkos apsaugos departamento atstovais pradėjo reguliarius aplinkosauginius reidus, kuriais siekiama užtikrinti, kad gyventojai tinkamai tvarkytų nuotekas ir neterštų aplinkos, degindami kieto kuro katiluose neleistinas medžiagas. 2025-12-02 15:09 Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ kuriami verslo ir prekybos miesteliai „Urban HUB“ Vilniuje ir Kaune įvertinti vienu aukščiausiu BREEAM International New Construction tvarumo sertifikatu. Šiuo metu „Urban HUB“ savo kategorijoje Lietuvoje, kuri jungia biuro, sandėlio ir prekybos erdv... 2025-11-26 12:28 Aplinkos ir energetikos ministrų patvirtiname įsakyme dėl Modernizavimo fondo nacionalinių finansavimo krypčių 2026-2027 metams numatyta savivaldybėms priklausantiems viešiesiems pastatams skirti 30 mln. eurų. Taip pat numatyta finansuoti pramonės ir energetikos sritis, kurių priemonės prisidės prie... 2025-11-19 10:06 Atliekos nebėra tik problema – jos tampa vertingu ištekliumi. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tyrinėja kaip tekstilės atliekas paversti energija arba įtraukti į cemento ir betono gamybą. Tokie sprendimai mažina aplinkos taršą, skatina žiedinę ekonomiką ir suteikia naujų galimybių... 2025-11-13 14:36 Lapkričio 11 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietė pasidalinti nuomonėmis, ką galime padaryti, kad miestai taptų geriau pritaikyti žmogui ir kaip prie to gali prisidėti daugiabučių renovacija. Konferencijoje „Miestai, kurie veikia“ APVA, Aplinkos ministerijos ekspertai, Europos Komisij... 2025-11-12 09:48 Vakar, lapkričio 11 d., vyko Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotoje 10-ojoje jubiliejinė konferencija apie daugiabučių namų renovaciją „Miestai, kurie veikia“. Renginyje aptarti aktualiausi modernizacijos klausimai, ateities tendencijos; buvo dalijamasi gerąja savivaldybių patirtim... 2025-10-29 09:38 Alytaus miesto savivaldybė pripažinta žaliausiu Lietuvos miestu – ji užėmė pirmąją vietą 2025 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge. Apdovanojimą antradienį vykusiame Aplinkos ministerijos forume „Darni miesto ekosistema: žmogui ir gamtai“ Alytaus merui įteikė aplinkos ministras Kastytis... 2025-10-27 13:20 Daugelis Europos šalių šiandien susiduria su ta pačia problema – nepakankamai efektyviai išnaudojamomis valstybės institucijų patalpomis. Perteklinis darbo plotas reiškia ne tik papildomas išlaidas už šildymą, priežiūrą ir energiją, bet ir prarastas galimybes investuoti į modernias, darbuotojų porei...
|