Naujasis Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalas: nuo išmanaus apšvietimo iki beveik 7 kartus mažesnio CO2
2023-03-13 16:54
Metų pradžioje prasidėjo intensyvios naujojo keleivių išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybos. Planuojama, kad pirmieji keleiviai iš šio terminalo išvyks 2025 m. pradžioje. Pasak Kristinos Greičiūtės, Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovės, naujasis terminalas bus didelio pokyčio pradžia, o sprendimai bus orientuoti į visas veiklos sritis, įskaitant aplinkosaugą.

Lietuvos oro uostų vizualizac.
Minimos įmonės
Lietuvos oro uostai, AB
„Nuolatos stengiamės tobulėti visose srityse ir diegti naujoves. Siekiame savo veiklą optimizuoti taip, kad reikšmingai sumažintume išmetamų CO2 emisijų kiekį, o galiausiai taptume klimatui neutraliu oro uostu“, - sakė K. Greičiūtė.
Esamas status quo
K. Greičiūtė teigia, kad šiuo metu Lietuvos oro uostų strategijoje yra išskirtos septynios temos, tarp kurių yra du esminiai prioritetai – triukšmo tarša ir klimato kaita. Infrastruktūriniai projektai, tarp kurių ir naujasis keleivių išvykimo terminalas Vilniaus oro uoste, siejasi su klimato kaitos mažinimo iniciatyvomis.
Pavyzdžiui, dalį planuojamų aplinkosauginių sprendimų, susijusių su elektros energija, šilumine energija, kuro sunaudojimu įvairiose transporto priemonėse, stengiamasi įgyvendinti jau dabar, nelaukiant naujojo terminalo statybų pabaigos. Nuolatos atnaujinamas automobilių parkas ir didinamas hibridinių bei elektrinių automobilių skaičius. Tokiu būdu, ekspertės teigimu, mažinamas kuro sunaudojimas.
„Tuo tarpu kalbant apie elektros energiją, jau šiandien turime galimybę pasigaminti ją patys, kadangi ant mūsų VIP terminalo stogo yra įrengta saulės jėgainė. Taip pat turime galimybę pirkti žaliąją elektros energiją ir tai daroma visuose trijuose oro vartuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje“, - Lietuvos oro uostų pranešime cituojama K. Greičiūtė.
Teigiama, kad kol nėra galimybės pirkti žalią šiluminę energiją iš centralizuotų šilumos tinklų - vienintelis sprendimas yra mažesnis naudojimas arba gaminimas patiems. Nors dabar esanti infrastruktūra riboja galimybę patiems gaminti šiluminę energiją, naujajame terminale bus diegiamos technologijos, kurios leis mažinti suvartojamą šiluminę energiją. Kalbėdama apie žalią šiluminę energiją K. Greičiūtė teigė, kad naujasis keleivių terminalas bus pirmas tokio dydžio objektas Lietuvos oro uostų infrastruktūroje, kuris naudos itin mažai šiluminės energijos. Be to, ją bus galima gaminti specialių šilumos siurblių pagalba.
Energinis efektyvumas
„Diegiami technologiniai sprendimai ilgainiui leis pereiti prie technologijos, kuomet pereisime prie žalios šiluminės energijos gamybos arba galėsime panaudoti energiją, kurią pasigaminsime ant naujojo terminalo stogo įrengtos saulės jėgainės pagalba“, - pasakojo K. Greičiūtė.
Mažinti šiluminės energijos suvartojimą leis ir speciali konstrukcija bei naudojamos medžiagos. Pasak LTOU atstovės, naujojo terminalo kelionė į energetinio efektyvumo gerinimą prasidėjo dar projektavimo metu.
„Numatyta, kad įrengiamos stiklinės pertvaros būtų nukreiptos pietų ir pietryčių kryptimis, jog gautų kuo daugiau šviesos ir šilumos. Taip pat daugiau nei trečdalis išorinių atitvarų bus permatomi, pagaminti iš stiklo. Tokiu būdu terminalas gaus dar daugiau šilumos, šviesos. Be to, pertvaros suprojektuotos iš didelę šiluminę varžą turinčių medžiagų, todėl šiluma bus sulaikoma terminale. Taip galėsime sumažinti šiluminės energijos, reikalingos terminalo šildymui, kiekį“, - pasakojo K. Greičiūtė.
Ji pridėjo, kad dalis atitvarų taip pat bus pagaminta iš medžiagų, kurie sulaikys saulės šviesą, todėl vasaros laikotarpiu terminale nebus per karšta, kondicionavimo sistemai reikės mažiau energijos.
K. Greičiūtė pastebi, kad ateityje ant naujojo terminalo stogo taip pat galėtų būti įrengta saulės jėgainė, kuri leistų padidinti pagaminamos saulės energijos kiekį. „Tiek terminalo konstrukcijos, tiek kiti inžineriniai sprendimai konstruojami taip, kad užtikrintume didžiausią energinį efektyvumą. Pavyzdžiui, numatoma, kad stogo danga bus baltos spalvos. Tokiu būdu atsiras galimybė įrengti saulės jėgainę, kuri turės saulės elementus iš abiejų pusių. Dėl šio sprendimo galėsime du kartus padidinti generuojamą saulės energijos kiekį“, - sakė LTOU atstovė.
Emisijų mažinimas
Naujojo terminalo statybos leis iki 7 kartų sumažinti ir vienam keleiviui tenkančių CO2 emisijų kiekį. Šiuo metu senajame terminale vienam keleiviui tenka apytiksliai 200 g emisijų. Tikimasi, kad naujajame terminale šis skaičius mažės drastiškai – iki 30g/keleiviui.
„Mes esame pasirinkę savo emisijas vertinti per keleivį. Kadangi naujasis terminalas suteiks galimybę didinti keleivių skaičių, tai tokiu būdu mes galėsime mažinti ir vienam keleiviui tenkančių emisijų kiekį. Senajame terminale tos galimybės buvo ribotos“, - aiškino K. Greičiūtė.
Jos teigimu, kiekvienas naujas objektas, ypač tokios apimties kaip naujasis išvykimo terminalas, pirmaisiais eksploatavimo metais kilsteli bendrą generuojamų emisijų kiekį, tačiau ilguoju laikotarpiu kiekis normalizuojasi.
Išmaniosios apšvietimo sistemos
Aplinkosauginiai sprendimai naujajame terminale apims ir oro uostui svarbią apšvietimo sistemą. Tam bus pasitelkiami išmanūs sprendimai, kurie apims tiek vidaus, tiek išorės apšvietimą. Kaip mini K. Greičiūtė, išmani apšvietimo sistema reiškia, kad ji bus valdoma priklausomai nuo pastato sistemos.
„Kalbant apie vidaus patalpas, naujajame terminale bus diegiamos LED sistemos. Taip pat, tose erdvėse, kur patogu, apšvietimas bus valdomas judesio davikliais. Pavyzdžiui, jeigu turime patalpą, kur apšvietimas nereikalingas, jeigu ten nėra žmonių, tai joje šviesa bus valdoma judesiu. Jeigu tam tikrose erdvėse nuolatos reikalingas apšvietimas, tai vėlgi – atsižvelgiama į poreikį. Apšvietimas galės būti tiek stipresnio, tiek silpnesnio intensyvumo“, - pasakojo K. Greičiūtė.
Tuo tarpu lauke sistemos bus susietos su lauko šviesa. Specialūs šviesos davikliai leis reguliuoti tiek paties pastato išorinį apšvietimą, tiek gatves, stovėjimo aikšteles. Bus siekiama, kad apšvietimas išorėje nebūtų perteklinis.
Žymės Aplinkos apsauga, Išmaniosios technologijos, Oro uostai, Energijos taupymas, Apšvietimo technologijos
Objektai. Technologijos. Verslas
2025-07-18 10:14
AB „Akola group“, valdanti vieną didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupių Baltijos šalyse, laikinai atideda netiesiogiai valdomos AB „Kaišiadorių paukštynas“ biojėgainės statybų projektą Kaišiadoryse. Biojėgainės veiklos pradžia buvo numatyta 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Biojėgainės statyb...
2025-07-18 09:52
Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale antrąjį šių metų ketvirtį parduota įvairaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 28,5 mln. eurų.
2025-07-18 08:35
Klaipėdos rajone ir toliau auga ugdymo įstaigų plėtra – per dvejus metus prie Ketvergių pagrindinės mokyklos bus pastatytas dviejų aukštų priestatas, kuriame veiks mokykla ir darželis. Čia bus įrengtos dvi naujos grupės darželinukams bei trys klasės mokiniams. Darbus, kurių vertė beveik 2,5 mln. eur...
2025-07-17 13:46
Laisvėjančios pinigų skolinimosi sąlygos, pozityvūs gyventojų lūkesčiai ir kainų augimo perspektyva toliau skatina būsto rinkos aktyvumą, o tai atsispindi ir realiuose sandorių skaičiuose, skelbiama „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį Lietuv...
2025-07-17 09:44
Tendencija darbo rinkoje – į Lietuvą pirmąjį pusmetį atvyko dirbti 4 tūkst. mažiau trečiųjų šalių piliečių. Daugiau darbo rinkoje šiemet skaičiuojama pradėjusių dirbti Europos Sąjungos piliečių (1,7 tūkst.) nei pernai tokiu pat laikotarpiu.
2025-07-17 08:00
Tinkamas lango angos montavimas ir sandarinimas lemia namų šilumos ir akustines savybes. Dėl nesandarios lango–sienos jungties atsiranda šalčio tilteliai, taip prarandant šilumą. „SOUDAL Window System“ (SWS) – tai profesionali langų ir durų montavimo sistema, sukurta spręsti šias problemas.
2025-07-17 07:43
Šiuolaikinėje statybos ir architektūros praktikoje vis svarbesnį vaidmenį įgyja ne atskiri sprendimai, o sklandus, tarpusavio pasitikėjimu grįstas komandos darbas. Statybininkų ir architektų bendradarbiavimas tampa kertiniu projekto sėkmės veiksniu, o jo esmė – derinti kūrybines vizijas su inžinerin...
2025-07-16 12:13
Fondo „Lords LB Management“ valdoma bendrovė „PN Management“, vykdanti „Preses Nama Kvartāls“ plėtrą Rygoje, ir buvęs statybų partneris AS „UPB“ pasirašė taikos sutartį, kuria išsprendžiami visi ilgalaikiai nesutarimai tarp šių bendrovių.
2025-07-15 15:00
Liepos 15 d. Vilniaus Žirmūnų rajone iškilmingai įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Šis simbolinis gestas pažymėjo jau vykstančias moderniausio ir didžiausio lengvosios atletikos maniežo Vilniuje statybas – tai vienas svarbiausių sporto infrastruktūros projektų Lietuvoje.
2025-07-15 10:41
Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės p...
2025-07-15 07:17
Sanatorijos „Gradiali“ atnaujinimo ir plėtros darbai Palangoje šiandien vertinami kaip vienas ambicingiausių pastarųjų metų sveikatingumo infrastruktūros projektų Lietuvoje. Projektą etapais įgyvendino generalinis rangovas – UAB „Rekana“ iš Šiaulių. Po trejų metų intensyvaus darbo sanatorijos plotas...
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.
2025-07-10 12:42
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pardavė 218 būstų ir komercinių patalpų Vilniuje ir Kaune. Šis skaičius beveik pasiekė visų 2024-ųjų metų rezultatą, kai buvo parduoti 239 objektai, ir gerokai viršija visų 2023 metų pardavimus, k...
2025-07-09 06:55
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) sprendimas nutraukti narystę Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) sulaukė viešo dėmesio. Liepos 3 d. LSA paskelbė apie išėjimą iš organizacijos, su kuria ją siejo net 35 metų partnerystė. Po šio žingsnio abi pusės pateikė savo vertinimus – LSA akcentavo...
2025-07-08 09:02
Dar prieš porą metų Kauno tarpukario architektūrai patekus į UNESCO paveldo sąrašą daugelio kauniečių ir miesto svečių akys atsigręžė į jų kasdien praeinamus istorinius pastatus. Visgi, nors kultūrinio paveldo požiūriu tokie pastatai yra vertybė, energetiškai jie gali būti vieni nuostolingiausių.
2025-07-08 07:34
Pasibaigus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotiems Metų renovacijos projekto rinkimams, paaiškėjo, kad vienas iš trijų daugiausiai visuomenės balsų surinkusių projektų – penkiaaukštis daugiabutis Marijampolėje. Pastatą atnaujino generalinis rangovas UAB „Coner“, o jo transformacija...
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
2025-07-03 20:05
Skiriasi šalies statybų sektoriaus įmones vienijančios Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) keliai – LSA taryba liepos 3 d. priėmė sprendimą išstoti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos.
2025-07-03 15:36
Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57, duris atvėrė atnaujintas Turto banko administracinis pastatas, kuriame patogesnėmis darbo sąlygomis jau džiaugiasi 6 valstybės įstaigos. Atlikti darbai leido reikšmingai pagerinti pastato energinį naudingumą nuo F iki A klasės. Teigiami pokyčiai leidžia energijos sąn...