Proporcingumo principo svarba

LVAT sprendimas, pakartojantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išaiškinimus, dar kartą patvirtino, kad automatinis finansinių sankcijų taikymas pagal fiksuotas normas neatitinka proporcingumo principo. Taip pat sprendimas skatina kontroliuojančias institucijas nuodugniau vertinti kiekvieno pažeidimo aplinkybes ir jų poveikį, tad ateityje už formalius ar mažareikšmius pirkimų pažeidimus turėtų būti baudžiama proporcingai bei pagrįstai arba, kitaip tariant, švelniau.

Viešųjų pirkimų vykdytojai, vykdantys viešuosius pirkimus, skirtus ES lėšomis finansuojamų projektų veikloms įgyvendinti, privalo atsiskaityti projektų įgyvendinimą prižiūrinčiai institucijai: Centrinei projektų valdymo agentūrai, Aplinkos projektų valdymo agentūrai arba Inovacijų agentūrai. Dėl įgyvendintų projektų savo išvadas gali pateikti ir Viešųjų pirkimų tarnyba bei Valstybės kontrolė.

Kontroliuojančios institucijos, nustačiusios pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, priima sprendimus vadovaudamosi Europos Komisijos gairėmis dėl finansinių pataisų. Šios gairės nustato, kaip koreguoti ES finansuojamas išlaidas, jei nesilaikoma viešųjų pirkimų taisyklių. Pataisų dydžiai yra fiksuoti ir rekomenduojami: 5 proc., 10 proc., 25 proc. arba 100 proc. Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, viešojo pirkimo vykdymo metu buvo nustatytas pažeidimas, susijęs su interesų konfliktu, turinčiu įtakos pirkimo procedūros rezultatui, taikoma 100 proc. finansinė korekcija, t. y. projekto vykdytojas netenka 100 proc. tam pirkimui skirtos finansavimo sumos.

Iki šiol kontroliuojančios institucijos įprastai nuosekliai vadovaudavosi minėtose gairėse pateiktomis rekomendacijomis. Tai yra, jeigu paraidžiui nesilaikyta viešųjų pirkimų procedūros, kas iš esmės galėtų būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, neturėjęs įtakos viešojo pirkimo rezultatams, buvo taikoma tikslus gairėse nurodytas fiksuotas finansinės korekcijos dydis.

LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendime nurodė, kad net ir nustačius, jog už konkretų pažeidimą yra numatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualius nustatyto pažeidimo ypatumus ir, atsižvelgus į juos, parinkti kitą, nei fiksuotasis, dydis. Atitinkamai įvertinusi byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas pritaikytos 5 proc. finansinės korekcijos dydį mažinti iki 4 proc.

Tačiau ir po šio sprendimo, teismai dažnu atveju vis tiek pripažindavo kontroliuojančių institucijų sprendimus pagrįstais, nepaisant to, kad skiriant finansines korekcijas net nebūdavo vertinama, ar paskirta korekcija proporcinga formaliam ar mažareikšmiam sprendimui.

ESTT požiūris ir naujos teismų praktikos poveikis

ES Teisingumo Teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendime nurodė, jog draudžiama už pirkimų pažeidimus taikyti sankcijas pagal automatiškai taikomą ir patvirtintą skalę, o tą įtvirtinantys teisės aktai prieštarauja reglamentui (ES) Nr. 1303/2013.

Po šio ESTT sprendimo jau yra ir pirmos instancijos teismų praktikos, kur, analizuojant viešųjų pirkimų situacijas, pakartotas ESTT išaiškinimas.

2024 m. gruodžio 18 d. LVAT sprendime taip pat remiamasi ESTT praktika bei primenama, kad siekiant konstatuoti pažeidimą, turi būti nustatyti visi būtini pažeidimo elementai: ES arba nacionalinės teisės, susijusios su ES teisės taikymu pažeidimo pobūdis, pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, turi būti padaryta reali ar potenciali žala ES biudžetui.

Šiuo atveju LVAT buvo nagrinėta socialinių būstų pirkimo situacija, kai pirkimo vykdytojas dėl, tikėtina, sisteminių sutrikimų neužtikrino tinkamos audito sekos. Tiksliau – nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo priimtus sprendimus dėl pirkimą laimėjusio asmens ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pirkimo laimėtojo paraiška nebuvo išsaugota nei popierine, nei elektronine forma.

Kontroliuojanti institucija, įvertinusi pažeidimą, skyrė 25 proc. dydžio finansinę korekciją. Pirmosios instancijos teismas tokį kontroliuojančios institucijos sprendimą vertino kaip tinkamą ir pirkimo vykdytojo skundą atmetė, o LVAT, kaip minėta, nurodė, kad tokia korekcija yra nepagrįsta ir CPVA sprendimą panaikino apskritai. Esminis argumentas – kad šiuo atveju nėra pažeidimo sudėties, t. y. nenustatyta, jog dokumentų neišsaugojimas sukėlė žalą ES biudžetui.

Taigi LVAT antrą kartą bando atsižvelgti į proporcingumo principą bei žengti koja kojon su tarptautine praktika, nurodydamas, kad automatinis finansinių korekcijų taikymas ES finansuojamuose projektuose yra netinkamas, o tokią tvarką nustatantys teisės aktai – neteisėti.