Kritikuoti politikus tikrai yra už ką, tačiau būkime teisingi: yra ir kuo pasidžiaugti. Seimo sprendimas dėl vadinamojo „Investicijų greitkelio“ – tikrai teisinga. Ši iniciatyva, atveriantį duris didelėms investicijoms ir leidžianti joms greičiau įsitvirtinti Lietuvoje, yra būtent tai, ko reikia mūsų ekonomikai. Tai kvietimas pasauliui: „Ateikite ir kurkite čia - Lietuvoje“. Žinoma, lieka tikėtis, kad veiksmai nepasibaigs įstatymu ir įgyvendinimas taip pat bus kokybiškas.

Palankūs signalai nepalankiomis aplinkybėmis

Turint omenyje nerimą keliančias tendencijas, tokie kvietimai šiuo metu yra gyvybiškai svarbūs. Agentūra „Investuok Lietuvoje“ kaip tik pranešė, kad visoje Europoje senkant tiesioginių užsienio investicijų srautams, pirmąjį 2025 m. pusmetį jų mažėjo ir Lietuvoje. Čia pritraukta 13 projektų, kai pernai tuo pat metu buvo kone dvigubai daugiau - 22 projektai.

Planuojamų sukurti darbo vietų skaičius taip pat krito dvigubai: nuo 1200 pernai iki 661 šiemet. Šiemetinių investicijų į ilgalaikį turtą dydis tėra 15 mln. eurų. Beveik 16 kartų mažiau lyginant su ankstesniais metais, kai investicijos siekė 239 mln. eurų. Taigi norint tokią padėtį taisyti ir susigrąžinti Lietuvą imančius lankstu apeiti investuotojus, valdžios priimami sprendimai, politinis stabilumas ir teisinė aplinka yra vieni lemiamų veiksnių.

Šiuo požiūriu vertinant Seimo veiklą svarbūs ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai. Tikimės, kad jie gerokai palengvins verslo sąlygas, pašalins biurokratines kliūtis ir leis verslui kvėpuoti laisviau. Šie žingsniai rodo, kad galime ir mokame priimti sprendimus, kurie tiesiogiai stiprina mūsų šalies konkurencingumą ir patrauklumą tarptautiniams investuotojams.

Papildomų skyrimas lėšų Gynybos fondui – tai ne tik pragmatiškas atsakas į geopolitinius iššūkius, bet ir investicija į Lietuvos technologijų sektorių. Gynybos pramonės plėtra gali tapti ekonomikos augimo varikliu, o augantis finansavimas gynybos sektoriui siunčia aiškią žinią, kad Lietuva yra saugi vieta investicijoms.

Gresia pamesti ratus

Vis dėlto, mokesčių reformos sprendimai atrodo kaip žingsnis atgal kovoje dėl užsienio investicijų. Kai aplinkinės šalys aktyviai vilioja gerai apmokamas aukštos kvalifikacijos darbo vietas kuriančias tarptautines bendroves, Lietuva siūlo jas labiau apmokestinti. Kokia prasmė kurti investicijų greitkelį, jei tuo pat metu ant jo klojami greičio kalneliai ir įgyvendinama investuotojus atbaidanti politika?

Nerimą kelia ir iniciatyva drausti priemokas už sveikatos paslaugas. Nors tolesnis šio klausimo sprendimas atidėtas rudeniui, pats faktas, kad tokios idėjos rimtai svarstomas, rodo nepakankamą supratimą apie rinkos mechanizmus ir jų poveikį paslaugų kokybei. Ar tikrai norime, kad geriausios sveikatos paslaugos būtų pasiekiamos tik „per pažintis" ar mėnesius laukiant eilėse?

Galiausiai, kritikos pelno ne tik atskiri sprendimai, bet ir tai, kaip jie priimami. „Buldozerio principas“, kai reikšmingą įtaką šalies ekonomikos raidai darantys projektai stumiami neatsižvelgiant į ekspertų nuomonę ir verslo bendruomenės pastabas, gali tapti ne tik nepageidaujamu, bet ir pavojingu precedentu.

Šiandien Lietuva dėl investicijų konkuruoja ne tik regioniniu mastu su Latvija, Estija ar Lenkija. Verslas yra globalus, todėl kiekvienas neapgalvotas sprendimas gali reikšti, kad naujas gamyklos, informacinių technologijų ar finansų paslaugų centro projektas keliaus į kitą šalį.

Pavasario sesijoje pamatėme, kad Seimas geba priimti veržlius ir į ateitį orientuotus sprendimus. Tačiau taip pat išvydome, kad vis dar trūksta gilesnio įsigilinimo į priimamų sprendimų ilgalaikį poveikį, o svarbiausia – atviro ir nuolatinio dialogo su visuomene ir verslu.

Mūsų šalis turi milžinišką potencialą, bet jį galime išnaudoti tik veikdami apgalvotai, kartu ir su aiškia ateities vizija. Lietuvos ateitis priklauso nuo to, kaip sugebėsime derinti socialinę atsakomybę su ekonomikos konkurencingumu. Kol kas geresnio balanso dar reikia paieškoti.