Svarbu suprasti, jog rizikų identifikavimas – ne mados reikalas. Tai – būtinybė, lemianti turto ilgaamžiškumą ir grąžą. Europos investicijų banko atlikto tyrimo duomenimis, tik 33 proc. nekilnojamojo turto sektoriaus investuotojų ES šiuo metu sistemingai vertina klimato rizikas, nors daugiau nei 70 proc. jų pripažįsta, kad ektremalių reiškinių padarinius jau pajuto.

Todėl investuoti į objektą, kuris per artimiausius metus gali tapti nebetinkamas naudojimui ar reikalauti milžiniškų atstatymo kaštų – tiesiog neprotinga.

Rizikų vertinimas – projektavimo etape

Kiekvienas naujas projektas turi prasidėti nuo realios rizikų analizės, kuri remiasi ne tik estetinias sprendimais ar statybos sąnaudomis. Svarbu įvertinti galimus aplinkos veiksnius, analizuoti istorinius vietovės duomenis, remtis naujausiomis klimato prognozėmis ir nepamiršti žvelgti į tolimesnę ateitį. Dėmesys ne tik akivaizdiems aspektams, bet ir proaktyvus planavimas leidžia užtikrinti ilgalaikį pastato konkurencingumą bei atsparumą aplinkos pokyčiams, nuo kurių esame priklausomi.

Dažnai statybų projektų planavimas primena šachmatų partiją: reikia numatyti kelis ėjimus į priekį. Tačiau kol kas klimato rizikos šiame žaidime dažnai lieka pamirštos. Tai – brangi klaida.

Tokių veiksmų nesiimant, rizikuojama sukurti projektus, kurie taps nepatrauklūs ar net nenaudingi. Verta prisiminti Niujorko „Superstorm Sandy" ar dažnėjančius potvynius Vokietijoje – nuostolius patyrė ir miestai, ir investuotojai. Kodėl turėtume laukti, kol tokia pati situacija ištiks Klaipėdą ar Palangą?

Freepik nuotr.

Kokius sprendimus diktuoja stichinės nelaimės ir klimato pokyčiai?

Atsižvelgiant į ateities prognozes, vis dažniau gali pasikartoti stiprios vasaros liūtys, sukeliančios potvynius, užliejančius gatves ir kiemus. Taip pat su Baltijos jūros pakrante besiribojančiuose miestuose daugėja rizikos, susijusios su jūros lygio kilimu. Mokslininkų skaičiavimais, iki 2050 m. Baltijos jūros lygis gali pakilti net iki 30 cm., o ektremalių liūčių dažnis gali padvigubėti.

Norint efektyviai spręsti drėgmės ir perteklinio vandens problemas, aplink projektuojamus bei statomus pastatus būtina kurti infrastruktūrą, leidžiančią natūraliai sugerti lietaus vandenį. Tam gali padėti pralaidžios dangos, minimalus įcementavimas, tinkamai suprojektuotos drenažo sistemos bei itin svarbus aplinkai palankus sprendimas – žaliosios erdvės. Visi šie elementai yra svarbūs ne tik aplinkai, bet ir nuomuotojams – patvynio atveju tokia infrastruktūra padeda sumažinti žalą net 62 proc., o patiriami išlaidų kaštai sumažėja bene perpus. Stichija padaro daug mažiau žalos tada, kai ji užklumpa jau pasiruošus.

Ir tai nėra tik ekologinė mada. Tai – verslo logika, kuri lems, kieno investicijos išliks vertingos, o kieno – taps rizikingais praradimais. Infrastruktūros atsparumą didina kompleksinis rizikų suvokimas, kuris apima įvairias priemones – nuo atsinaujinančios energijos integravimo, vandens taupymo technologijų bei aukštos energinės klasės pastatų sprendimų iki efektyvių atliekų rūšiavimo ir valdymo procesų diegimo – tampa privalomu standartu, o ne papildoma opcija. Tokios investicijos mažina ilgalaikius eksploatacijos kaštus, didina turto patrauklumą ir užtikrina vertės išlaikymą.

Kauno m.

savivaldybės nuotr.

 

Miesto tvarumas = žmonių gerovė

Šiuolaikiniuose nekilnojamojo turto projektuose vis svarbesni tampa ir darnaus judumo sprendimai. Automobilių skaičius kasmet auga – Europos Komisijos duomenimis, transportas sudaro apie 25 proc. visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tad judumo sprendimai tampa vienu iš esminių pokyčių siekiant pokyčių.

Ateities poreikiams pritaikyti projektai turi sudaryti sąlygas rinktis mažiau taršius keliavimo būdus – elektromobilių įkrovimo stoteles, dviračių saugyklas, dviračių takus ir patogų susisiekimą viešuoju transportu. Taip pat svarbu numatyti ir galimybę naudotis transporto priemonių dalijimosi paslaugomis, kurios padeda mažinti eismo spūstis ir skatina efektyvesnį transporto išteklių naudojimą.

Tokios priemonės ne tik mažina CO₂ emisijas, bet ir tiesiogiai prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo. Investuodami į šią infrastruktūrą, kuriame ne tik ilgalaikę pastato, bet ir miesto bei jo gyventojų gerovę.

Kuriant ilgalaikę vertę

Aplinkosauginių rizikų valdymas ir joms pritaikyti sprendimai leidžia sukurti išmanią pastato, aplinkos bei bendruomenės apsaugos sistemą, kuri padės sumažinti klimato kaitos sukeliamą žalą, užtikrinti socialinę gerovę bei ilgalaikę nekilnojamojo turto vertę tiek šiandien, tiek ateityje.

Tokia strategija apima ne tik finansinę grąžą investuotojams, bet ir realią atsakomybę prisidedant prie klimato kaitos padarinių švelninimo bei prisitaikymo prie pokyčių, kurie Baltijos regione tampa vis aktualesni. Nekilnojamojo turto projektai yra atsakingi už bene 40 proc. CO₂ emisijų, o tvarūs projektai padeda sumažinti jas tiek statymo, tiek objekto gyvavimo laikotarpiais.

Kaip dažnai sakoma „geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš 20 metų. Antras geriausias laikas – dabar". Lygiai taip pat geriausias laikas pradėti kurti klimatui atsparią nekilnojamojo turto infrastruktūrą buvo vakar. Tad pradėkime šiandien.