Valstybės duomenų agentūros išankstinio įverčio duomenimis, 2025 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika ūgtelėjo 0,2 proc., o palyginti su prieš metus buvusiu ketvirčiu – 3,0 proc. Labiausiai prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai.

2025 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 3,4 proc. ir buvo 3,8 proc. didesnė nei prieš metus. Per šį laikotarpį padidėjo visų pagrindinių prekių grupių pardavimai, o sparčiausiu augimu pasižymėjo internetinė prekyba ir atsigaunanti prekyba automobilių degalais. Vis dėlto, net ir augant perkamajai galiai, 2025 m. antrąjį ketvirtį reikšmingai suprastėjo namų ūkių nuotaikos.

Rinkos paslaugų sektorius išlaiko gana sparčius plėtros tempus. 2025 m. balandžio-gegužės mėn. rinkos paslaugų sektoriaus pardavimai buvo 2,2 proc. didesni nei pirmąjį ketvirtį, o prieš metus buvusį lygį viršijo 8,2 proc. Labiausiai prie šios raidos prisidėjo informacijos ir ryšių paslaugas teikiančios įmonės. Po metų pertraukos vėl teigiami metiniai plėtros tempai fiksuojami transportavimo ir saugojimo, taip pat apgyvendinimo paslaugų veiklose.

Sumenkę naftos perdirbimo ir chemijos pramonės pardavimai slopino apdirbamosios gamybos plėtrą. 2025 m. antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai sumenko 3,1 proc., bet tebebuvo 2,5 proc. didesni nei prieš metus. Pirmosios veiklos pardavimų sumažėjimą galima sieti su veiklai būdingais svyravimais, o antrosios – su laikinu AB „Achema" amoniako gamybos sustabdymu. Daugelio kitų apdirbamosios gamybos veiklų rezultatai buvo geresni – jų pardavimai buvo didžiausi nuo duomenų skelbimo pradžios.

Nors metų viduryje Lietuvos apdirbamosios gamybos nuotaikos buvo prasčiausios per pastaruosius 12 mėn., pagrindinėse prekybos partnerėse daugėja ekonomikos atsigavimo ženklų. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis šių metų viduryje buvo žemesnis nei ilgalaikis vidurkis. Šias nepalankias tendencijas iš dalies atsveria gerėjantys lūkesčiai dėl gamybos apimties. Palankios ir naujienos iš euro zonos – pirkimo vadybininkų indeksai rodo stiprėjantį aktyvumą. Vis dėlto užsakymų vertinimas išlieka silpnas, o tai verčia atsargiai vertinti plėtrą artimiausiu laikotarpiu.

Po keletą metų stebėtos itin sparčios plėtros šių metų pirmąjį pusmetį statybos sektorius stabtelėjo. 2025 m. balandžio-gegužės mėn. vidutinė darbų apimtis buvo beveik 2,0 proc. mažesnė nei pirmąjį ketvirtį, o prieš metus buvusį lygį viršijo tik 3,3 proc. Nuosaikesnė raida pastebima daugelyje pagrindinių sektorių – būsto, inžinerinių statinių, užsienyje atliekamos statybos. Spartesne plėtra išsiskiria tik negyvenamųjų pastatų statybos sektorius. Apklausos rodo, kad statybos įmonės nesitiki reikšmingesnio padėties pagerėjimo. Vis dėlto švelnėjanti ECB pinigų politika ir numatoma ES parama turėtų palaikyti veiklą artimiausiu metu.

Lietuvos ekonomikos augimo tendencija artimiausiais ketvirčiais neturėtų keistis. Ekonomikos aktyvumą turėtų didinti tiek vidaus paklausa, tiek eksportas. Namų ūkiai turės galimybių didinti vartojimą dėl augančios perkamosios galios ir gana geros finansinės padėties. Investicijas skatins ES paramos fondai, menkstantis pinigų politikos poveikis ir didėjantis tarptautinės prekybos sąlygų aiškumas. Tiesa, padidėję muitų tarifai neigiamai paveiks prekių eksportą, kurio plėtra turėtų būti lėtesnė nei įprasta.