„Kiekvienas psichologinio smurto atvejis yra sudėtingas ir reikalaujantis kruopštaus vertinimo, svarbu ne tik tai, kaip jaučiasi darbuotojas, bet ir kokie objektyvūs įrodymai gali patvirtinti netinkamo elgesio faktą“, – pabrėžia Liudmila Mironovienė, VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Tiriant skundus ar prašymus dėl psichologinio smurto, VDI vertina visapusę informaciją – ne tik nukentėjusiojo paaiškinimus, bet ir situacijos kontekstą, kitų darbuotojų parodymus, galimus dokumentinius ar techninius įrodymus. Kuo aiškiau ir detaliau darbuotojas gali pagrįsti patiriamą smurtą, tuo efektyviau galima ištirti situaciją ir imtis reikiamų priemonių.

Darbuotojui, kuris mano, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, rekomenduojama būti aktyviam ir sąmoningai rinkti visus įmanomus duomenis apie netinkamą elgesį. Svarbu užfiksuoti ne tik pačius veiksmus ar žodžius, bet ir kontekstą – kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, ar buvo liudininkų, ar tokie veiksmai kartojosi.

Naudingi įrodymai gali būti įvairūs: išsaugotos SMS žinutės ar elektroniniai laiškai, darbo pokalbių ar susitikimų įrašai, nuotraukos, liudininkų parodymai, net ir vidiniai dokumentai, rodantys netiesioginius smurto požymius.

„Nors psichologinis smurtas dažnai pasireiškia subtiliomis, iš pirmo žvilgsnio nematomomis formomis, darbuotojo pareiga – padaryti šią žalą matomą. Kuo daugiau konkrečių faktų ir įrodymų bus surinkta, tuo realiau tikėtis, kad darbdavys ar institucijos imsis veiksmų“, – sako L. Mironovienė.

Jeigu darbdavys nereaguoja į darbuotojo pranešimą, ignoruoja problemą arba jei pats įmonės vadovas elgiasi netinkamai, darbuotojas gali pateikti skundą VDI. Ji kruopščiai įvertins pateiktą informaciją ir spręs, ar reikia atlikti tyrimą, taikyti poveikio priemones ar siūlyti kreiptis į darbo ginčų komisiją.