Suteikiama galimybė nutraukti sutartis

Pirmajame sąraše įvardijamos Lietuvai priešiškos valstybės ir teritorijos: Rusija, Baltarusija, Rusijos aneksuotas Krymas, Padniestrės bei Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos. Pats sąrašas šalyje taikomas mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju arba su šiomis situacijomis susijusiu atskiru Vyriausybės sprendimu. Kitaip sakant, Lietuvai priešiškų valstybių sąrašas bus taikomas ribotą laiko tarpą. Kita vertus, Vyriausybei priėmus sprendimą dėl sąrašo taikymo, juo galės vadovautis praktiškai visos perkančiosios organizacijos didesnės vertės pirkimuose. Bus galima ne tik atmesti teikiamą pasiūlymą dar tebevykdomame pirkime, bet ir peržiūrėti ar net nutraukti jau anksčiau pasirašytas sutartis. Tai aktualu ir šiandien, kadangi nepaprastoji padėtis Lietuvoje yra įvesta bent jau iki balandžio 20 dienos.

Įvertinti, kaip konkretus tiekėjas ar jo siūlomas produktas susijęs su bent viena iš Lietuvai priešiškų valstybių, galima keliais būdais. Visų pirma, reikia atsižvelgti, kur registruotas tiekėjas, jo partnerių siūlomų prekių gamintojai ir juos kontroliuojantys juridiniai asmenys. Analogiškai reikėtų įvertinti ir su tuo susijusių fizinių asmenų nuolatinę gyvenamąją vietą ir pilietybę bei prekių, įskaitant jų sudedamąsias dalis, kilmės šalis. Tiesa, konkretaus tiekėjo ar sutarties keliamas pavojus nacionalinio saugumo interesams gali būti pripažintas atskiru Vyriausybės sprendimu ar perkančiajai organizacijai pasikonsultavus su kompetentingomis valstybės institucijomis.

Ribojimai galios ir Kinijos tiekėjams bei prekėms

Antrajame sąraše apibrėžtos Lietuvai priešiškos valstybės, kurias Vyriausybė tvirtina atsižvelgdama į ilgalaikes Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes. Kartu su anksčiau įvardintomis valstybėmis ir teritorijomis čia minima ir Kinija (išskyrus Taivaną). O pats sąrašas skirtas su Lietuvos saugumo interesais susijusioms perkančiosioms organizacijoms: veikiančioms gynybos srityje ir nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose (energetikos; transporto; informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų; finansų ir kredito; karinės įrangos), valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą.

Šios perkančiosios organizacijos įstatymu yra įpareigojamos reikalauti pašalinti asmenį iš pirkimo procedūrų, jei jis turi sąsajų su sąraše nurodytomis priešiškomis valstybėmis. Tiesa, pašalinimas galimas tik esant atskiram Vyriausybės sprendimui dėl konkretaus pirkimo dalyvio. Toks sprendimas priimamas vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada. Visgi, esant faktinėms įrodytoms sąsajoms, išskyrus išimtinius atvejus Vyriausybės sprendimas turėtų būti nuspėjamas – įstatymas nurodo, kad sąsajos su nurodytomis valstybėmis ir teritorijomis reiškia, jog vertinami subjektai (nuolat gyvenantys sąraše nurodytose valstybėse ar turintys jų pilietybę pirkimo dalyviai, jų pasitelkti partneriai, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys ar juos kontroliuojantys asmenys) „nelaikomi patikimais“.

Trečiasis sąrašas apima konkrečias prekes ir paslaugas, kurias minėtos su nacionaliniu saugumu susijusios organizacijos perka. Šiuo metu sąrašą sudaro 77 atskiri pirkimo objektai, tarp kurių – kompiuterinė, radijo, telekomunikacijų įranga, mobilieji telefonai, vaizdo stebėjimo prekės, nuotolinio valdymo įrenginiai, dispečerinės sistemos, navigacijos, traukinių stebėjimo įranga, programinės įrangos kūrimo, interneto tiekimo prekės ir kitos paslaugos. Visų šių prekių ir paslaugų įsigijimas ribojimas atsižvelgiant į galimas technologines rizikas. Kitaip sakant, jei nurodytas prekes ar paslaugas siūlo priešiškose valstybėse registruoti, gyvenantys ar turintys pilietybę subjektai, jei priežiūros ar palaikymo paslaugos vykdomos iš nurodytų teritorijų, tokie pasiūlymai turi būti atmetami. Vėlgi, perkančiosios organizacijos atmesti konkretaus dalyvio pasiūlymą galės esant atitinkamam Vyriausybės sprendimui.

Gali padaugėti ginčų

Įvertinus šias naujoves, galima teigti, kad valstybė realizuoja deklaruotą interesą atsisakyti įsigijimų iš Rusijos ir Baltarusijos. Itin svarbu, kad pakeitimai nukreipti ne tik į ateitį, tačiau leidžia peržiūrėti ir jau sudarytas bei šiuo metu vykdomas viešųjų pirkimų sutartis. Tai turėtų nulemti itin reikšmingus pokyčius energetikos, transporto ir informacinių technologijų sektoriuose, nes įmonėms teks ieškoti naujų tiekėjų, gamintojų ir resursų, neturinčių sąsajų su įvardintomis Lietuvai priešiškomis valstybėmis ir teritorijomis.

Tikėtina, kad pirmieji mėnesiai po šių įstatyminių pakeitimų bus įtempti. Viešųjų pirkimų dalyviams teks įsivertinti savo partnerių ir gamintojų, turinčių sąsajų su Lietuvai priešiškomis įvardintomis valstybėmis, galimą neigiamą įtaką dalyvaujant viešųjų pirkimų procedūrose. Tiekėjams teks suklusti ir pasirengti aktyviai komunikacijai su perkančiosiomis organizacijomis, teikti dokumentaciją ir įrodymus apie verslo partnerius. Negana to, dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai reikšmingai pasikeitusių tiekimo grandinių iš Rytų Europos bei neigiamai paveiktos rangos darbams reikalingų medžiagų ir resursų savikainos, į perkančiąsias organizacijas su prašymu peržiūrėti sutartyse numatytus įkainius kreipiasi ir jokių sąsajų su priešiškomis Lietuvai valstybėmis neturinčios įmonės. Tuo metu perkančiosioms organizacijoms reikės atidžiai patikslinti planuojamų pirkimų sąlygas ir jas taikyti, peržiūrėti turimų sutarčių teisėtumą ir proaktyviai reikalauti tiekėjų pateikti reikiamą informaciją apie jų vykdymą.

Papildomi pagrindai atmesti pasiūlymus ir nutraukti sutartis galimai padidins ir viešųjų pirkimų ikiteisminių ir teisminių ginčų skaičių. Paprastai su nacionaliniu saugumu susijusias aplinkybes teismai vertina itin rimtai, todėl tiekėjai privalės ne tik pagrįsti perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą ar nutraukti sutartį neteisėtumą, bet ir įrodyti teismui, kad jokių grėsmių nacionaliniam saugumui iš tikrųjų nėra. Nusistovėjus įstatymo nuostatų taikymo praktikai, teisinio neapibrėžtumo liks vis mažiau, o siekiamų tikslų įgyvendinimui itin svarbiu taps vieningas ir valstybės centrinių institucijų perkančiųjų organizacijų atžvilgiu koordinuojamas įgyvendinimo standartas.