Kaune įsikūrusios įmonės akcininkas, įmonės direktorius, 2012–2013 metais klientams pardavė 5 nebaigtus statyti namus ir 2 garažus. Pareigūnai įtaria, kaip praneša FNTT, kad vadovas nutarė pasinaudoti gerai žinoma schema – įmonės buhalterinėje apskaitoje galimai nurodė mažesnes sumas nei gavo iš tiesų. Tyrimo metu nustatyta, kad per dvejus metus į įmonės apskaitą galėjo būti neįtraukta per 85 tūkst. eurų, kuriuos, įtariama, direktorius pasisavino.

Galimai siekdamas išvengti mokesčių, direktorius įmonės finansininkei ir buhalterei teikė melagingus duomenis apie gautas pajamas. Dėl to buvo pateiktos neteisingos deklaracijos apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą. Skaičiuojama, kad dėl neteisingų duomenų galėjo būti išvengta beveik 15 tūkst. eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei dar per 11 tūkst. pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad direktorius, galimai siekdamas nuslėpti gautas pajamas ir išvengti mokėtinų mokesčių, kurių bendra suma siekė daugiau nei 26 tūkst. eurų, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinusiai notarei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos buvo parengtos tikrovės neatitinkančios sutartys.

Bendrovės direktorius kaltinamas didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apygardos teismui. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.