Žemės gelmių registre registruota beveik 60 tūkst. gręžinių

Nelegalius gręžinius, įrengtus iki 2022 m. gegužės 1 d., buvo galima įteisinti nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki šių metų balandžio 30 d. Per šį, beveik trejus metus trukusį, laikotarpį Lietuvos geologijos tarnyba gavo daugiau kaip 14 tūkst. prašymų ir įteisino apie 3,2 tūkst. gręžinių. Vis dėlto, didžioji dalis prašymų buvo pateikti tik pačioje laikotarpio pabaigoje. Vien 2024 m. sausio–balandžio mėnesiais tarnyba sulaukė net 8,6 tūkst. paraiškų, kai, pavyzdžiui, 2022 m. jų buvo gauta tik 546.

Dėl tokio paskutinės minutės antplūdžio susidarė didelis administracinis krūvis, o dalies paraiškų nagrinėjimas vis dar tęsiasi ir gali užtrukti iki šių metų pabaigos.

„Paraiškų skaičius išaugo per kelis paskutinius mėnesius, todėl mūsų komandai teko dirbti maksimaliu pajėgumu. Esame pasirengę ir toliau sklandžiai organizuoti šį procesą, bet labai raginame gyventojus nedelsti ir šį kartą kreiptis kuo anksčiau, nelaukiant paskutinės dienos“, – sako pranešime cituojamas Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.

Daugiausia gręžinių buvo įteisinta Vilniaus rajone (754), Vilniaus mieste (343), Trakų rajone (180), Klaipėdos (167) ir Kauno (162) rajonuose.

Iš viso šiuo metu Lietuvos Žemės gelmių registre registruota beveik 60 tūkst. gręžinių.

Pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybę

Birželio pabaigoje Seimas priėmė laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą, pagal kurį iki 2026 m. liepos 31 d. gyventojai gali įteisinti nelegaliai įrengtus gręžinius be sankcijų. Atsižvelgiant į tai, kad per ankstesnį legalizavimo laikotarpį didžioji dalis paraiškų buvo pateikta paskutinėmis savaitėmis, Aplinkos ministerija ragina nedelsti ir dokumentus pateikti kuo anksčiau – taip bus galima išvengti eilių, spartinti nagrinėjimą ir palengvinti darbą tiek institucijoms, tiek patiems gyventojams.

Pirmasis žingsnis įteisinimo procese – kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys. Pagal naująją tvarką, jei geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra yra nutiesta iki sklypo ribos ir asmuo yra sudaręs viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybė turi pritarti paraiškai.

Šulinys. Puslapio „Lietuvos dvarai“ nuotr.

Registruoti leidžiama tik tuos gręžinius ar vandens adatas, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d. Tais atvejais, kai yra pagrįstų duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai. Taip pat nepritarimas taikomas, jei asmuo jau buvo kreipęsis dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype ir anksčiau gavo neigiamą išvadą. Tokiu atveju, jei savivaldybė neduoda pritarimo, gręžinį reikia likviduoti.

Gavus savivaldybės pritarimą, per 6 mėnesius reikia pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai, kuri registruoja gręžinius Žemės gelmių registre.

Svarbu žinoti, kad įteisinimo reikalavimai taikomi ne tik giluminiams gręžiniams, bet ir vadinamosioms „vandens adatoms“ – tai seklios, dažnai soduose ar sodybose naudojamos konstrukcijos, dar vadinamos adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa ar „mini gręžiniu“. Nors jos atrodo paprastesnės, pagal įstatymą jos prilyginamos gręžiniams ir taip pat privalo būti registruojamos.

Šuliniams šie reikalavimai netaikomi – jų registruoti nereikia.

Freepik nuotr.

Už gręžinio neįregistravimą gresia sankcijos

Aplinkos ministerija primena, kad neįregistravus gręžinio gyventojams gali grėsti nemenkos pasekmės – visų pirma, tokį gręžinį gali tekti likviduoti ir įsirengti naują, o tai gali kainuoti net 5–6 tūkst. eurų. Taip pat už nelegaliai eksploatuojamą gręžinį taikoma administracinė atsakomybė – gyventojams nuo 300 iki 800 eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 1 700 eurų.

Gręžinio statusą galima pasitikrinti interaktyviame žemėlapyje

Savo gręžinio statusą (ar jis įregistruotas), galima pasitikrinti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje Elektroninės paslaugos (Gręžinių žemėlapis).

Atsidarius šią nuorodą, reikia sutikti su sąlygomis ir rodomame žemėlapyje artinant vaizdą ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jei savo žemės sklype neradote taško su gręžinio numeriu, gręžinys nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Kodėl būtina registruoti gręžinius?

Gręžinių registravimas yra svarbus norint apsaugoti Lietuvos požeminio vandens išteklius. Turint aiškią informaciją apie gręžinių skaičių, vietą ir naudojimą, galima tinkamai vertinti požeminio vandens būklę, stebėti jos pokyčius ir užkirsti kelią galimai taršai.

Nelegalūs gręžiniai gali tapti rimtu aplinkos taršos šaltiniu. Jie kelia grėsmę požeminiams vandens ištekliams: netvarkingi ar netinkamai įrengti gręžiniai gali užteršti vandenį, pakeisti jo lygį ar net paskleisti taršą į kaimynines teritorijas. Kartais dėl netinkamai likviduoto gręžinio iš žemės gelmių prasiveržia sūrus vanduo, kuris gali ilgam užteršti geriamojo vandens šaltinius.

Registruoti gręžiniai leidžia užtikrinti, kad jie įrengti ir eksploatuojami laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Tai padeda apsaugoti ne tik gamtą, bet ir pačius vartotojus bei jų kaimynus– ypač gyvenančius urbanizuotose ar hidrogeologiškai jautriose vietovėse, kur netinkamai įrengtas gręžinys gali turėti įtakos kaimyninių teritorijų vandens kokybei.

Gręžinių registras taip pat padeda išvengti nelegalios veiklos – kai gręžiniai įrengiami be leidimų, nesilaikant techninių ir aplinkosauginių normų. Be to, aiškus gręžinių teisinis statusas yra būtinas planuojant teritorijų plėtrą, kad ši būtų suderinta su tvaraus vandens naudojimo principais ir užtikrintų ilgalaikį švaraus geriamojo vandens prieinamumą.

Kaimynystėje pastebėjus nelegaliai naudojamus, neregistruotus gręžinius, rekomenduojama kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.