Įmokos priklausys nuo namo būklės

Nuo šiol minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus susietas su daugiabučio technine būkle. Tai reiškia, kad kuo blogesnė pastato būklė – tuo didesnė finansinė našta gyventojams.

Numatyti keturi pagrindiniai koeficientai: gera būklė įtakos tarifui neturės, tačiau vidutinės ar patenkinamos būklės namuose įmoka dvigubės. Jei būklė prasta – tarifas trigubės, o labai blogos ar kritinės būklės pastatuose gyventojai gali mokėti net keturis kartus daugiau.

Pavyzdžiui, esant vidutinei būklei, tarifas gali padidėti nuo 0,1025 iki 0,205 Eur už kvadratinį metrą per mėnesį, arba nuo 0,1281 iki 0,2562 Eur už kvadratinį metrą, priklausomai nuo namo dydžio.

„Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Nustatytos ir įmokų „lubos“

Svarbu tai, kad net ir blogiausios būklės atveju įmokos negalės augti neribotai. Pagal galiojančią formulę apskaičiuotas maksimalus tarifas 2026 metais siekia 1,1533 Eur už kvadratinį metrą per mėnesį.

Tai reiškia, kad sistema siekia balanso – skatinti renovaciją ir priežiūrą, bet kartu apsaugoti gyventojus nuo neproporcingai didelių finansinių įsipareigojimų.

Sprendimus lems Pastatų duomenų banko sistema

Pastatų techninės būklės vertinimai bus generuojami automatiškai Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje (PDBIS), kuri pradėjo veikti praėjusių metų lapkritį. Joje kaupiami duomenys apie pastato priežiūrą, defektus ir bendrojo naudojimo objektus.

Namo valdytojas – bendrija, įgaliotas asmuo ar administratorius – privalės užtikrinti, kad pasikeitus būklei būtų atitinkamai pakoreguotas įmokos tarifas jau nuo kito mėnesio.

Gyventojams tai suteiks daugiau skaidrumo: dalis duomenų bus viešai prieinama, todėl tiek esami savininkai, tiek potencialūs pirkėjai galės objektyviai įvertinti pastato būklę.

Kaip išvengti didesnių įmokų

Vienas svarbiausių pokyčių – galimybė išvengti padidintų tarifų, jei gyventojai patys imsis iniciatyvos. Parengus ilgalaikį namo atnaujinimo planą, įmokos už plane nenumatytas priemones nebus didinamos pagal blogesnę techninę būklę.

Tokiu atveju gyventojai gali kryptingai kaupti lėšas konkretiems darbams – pavyzdžiui, stogo, vamzdynų ar fasado atnaujinimui – per ilgesnį laikotarpį, dažniausiai dvejus metus ar daugiau.

Kai namą valdo bendrija, planą tvirtina jos narių susirinkimas. Jei administravimą vykdo paskirtas administratorius ar įgaliotas asmuo, planas teikiamas savininkams tvirtinti Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Problema – tūkstančiai senų daugiabučių

Lietuvoje skaičiuojama daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių, pastatytų iki 1993 metų. Dalis jų yra prastos būklės dėl nepakankamos priežiūros: matomi apgriuvę balkonai, pažeisti fasadai, pasenę stogai ar vamzdynai, dėl kurių užliejami butai.

Kasmet dėl prastos bendrojo naudojimo objektų būklės fiksuojami keli šimtai incidentų. Naujoji tvarka siekiama ne tik padidinti finansinę drausmę, bet ir sumažinti tokių atvejų skaičių, skatinant savininkus laiku investuoti į pastatų priežiūrą.