Anksčiau visiems pastatams, statomiems pagal pasyvaus namo standartą galiojo pagrindinis kriterijus - pastato energijos šildymui ir vėdinimui suvartojimas privalėjo neviršyti 15 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą per metus (kWh/m² ), bei pirminės energijos suvartojimas, visos, negalėjo būti didesnis kaip 120 kWh/m² /metus. Tai reiškia, kad ir pastatui statomam piečiau esančiose valstybėse, kur klimatas švelnesnis ir palankesnis, ir atšiauraus oro sąlygų veikiamose šalyse projektuojamiems pastatams buvo taikomi vienodi reikalavimai. Nuo 2016-ųjų metų Pasyvaus namo standarto globėjas Pasyvaus namo institutas įvedė esminį pokytį pasyvaus namo standartu projektuojamų pastatų vertinimo kriterijuose ir suskirstė pastatus į kategorijas, priklausančias nuo atsinaujinančios pirminės energijos suvartojimo, atsižvelgiant į klimato juostą, kurioje tas pastatas yra statomas.

Pasyvių namų eros pradžia Lietuvoje

Būtent dėl anksčiau taikyto vienodo 15KWh reikalavimo pasyvių pastatų statybos standartas nebuvo populiarus Lietuvoje. Pasyvaus namo standartą atitinkančių sertifikuotų pastatų registruota vos keletas. Pasiekti nustatytą energijos suvartojimo ribą tam tikromis sąlygomis buvo įmanoma, tačiau nebuvo ekonomiškai racionalu. Specialistų teigimu, atsižvelgiant į mūsų klimatinę zoną bei statybos sąnaudų ir kokybės santykį, optimalus energijos metinis suvartojimo santykis yra 22–30 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui.

Dabartiniai įvesti kriterijai pasyvaus namo standartą pavertė priimtinesniu ir patrauklesniu vartotojams. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis sako, kad nauji pasyvaus namo kriterijai turės teigiamos įtakos šio standarto plėtrai Lietuvoje: „Atsirado „Low Energy" standartas, kurį savo laiku vadinome „lietuvišku pasyviuoju standartu", kuris tikrai yra įgyvendinamas visiems – 30 kWh/m² /metus, gyvenantiems mūsų klimato zonoje. Reikalavimai ne tokie griežti, bet kokybė lieka tokia pati aukšta. Pagrindinė nauda vartotojui – kokybė už prieinamą kainą. Nebėra priežasties rinktis kitą statybos standartą, nes pasyvus namas tai komfortiškas, ekonomiškas ir tvarus būstas".

Racionalus kainos ir kokybės santykis

Energiškai efektyvių pastatų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis, jau kuris laikas projektuoja energiškai efektyvius namus ir sako, kad šie pokyčiai – į naudą visiems: „Pasyvaus namo institutas prisitaiko prie intensyviai besikeičiančios atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo situacijos. Tai natūralus perversmas, o pagrindinę naudą šioje situacijoje laimi vartotojas. Projektuojant, statant ir sertifikuojant namą pagal naująją tvarką iš anksto yra įvertinamos visos investicijos."

Architektas, suprojektavęs ne vieną pasyvų namą, vardija šio standarto pagrindinius privalumus: maža statybos kaina, minimalios ekspoatacijos išlaidos bei nepriekaištingos higienos ir komforto sąlygos. „Namas – tai ne plytų ir vamzdžių krūva, tai yra žymiai daugiau. Žmogus, statydamas namą žengia didelį žingsnį. Tai galimybė pakeisti, pagerinti, patobulinti ir praplėsti savo galimybes, todėl manau, kad tokius namus turėtų ženklinti tobula funkcija, individualumas, darna su aplinka ir statytojo pamatuotomis galimybėmis", – komentuoja R. Adomaitis.

Panašu, kad architektų nuomonė šiuo klausimu vieninga. Projektuotojas Mindaugas Dagys sako, kad kiekvienas projektas yra individualus ir standarto skirstymas klimatinėmis zonomis leis siekti maksimaliai gero rezultato, tinkančio konkrečios šalies oro sąlygoms, tradicijoms ir galimybėms: „Šie pokyčiai atvėrė dar daugiau perspektyvų mums kaip projektuotojams. Pasyvaus namo standartą renkasi privatūs statytojai, tuo tarpu projektų vystytojai jau turi galimybę rinktis „Passive House Low Energy" standartą. Sprendimai priimami apsvarstant ekonominę ir finansinę naudą. Architektūros bei statybų sprendimai taip pat turėjo įtakos pokyčiams, kurie turėtų padėti klientams siekti ir įgyvendinti norimus kriterijus", – sako M. Dagys.

Faktai:

• Remiantis Nacionaliniu vertinimu, galiojančiu Lietuvoje, 150 kvadratinių metrų vienbutis gyvenamasis A energinio naudingumo klasės namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui – 50 kWh/m2 /metus, A+ - 37 kWh/ m2 /metus, A++ - 28 kWh/ m2 /metus;
• Nacionalinis vertinimas apsprendžia pastato ekonomiškumo ir draugiškumo aplinkai aspektus;
• Pasyvaus namo standartu individualus namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui 15 kWh/m2 /metus;
• Pasyvaus nako standartas apsprendžia ne tik energinio taupimo, naudingumo ir tvarumo aspektus, bet ir apibrėžia gyventojų komfortą;
• Šiuo metu Lietuvoje sertifikuota 3 pasyvių pastatų, pripažįstamoa kaip atitinkančius reikalavimus 12 pastatų.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos nuotr.