Nuo šiol pasistatyti pasyvų namą kur kas paprasčiau2018-03-23 11:23 Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai, privalės užtikrinti, kad jų būstas energiškai efektyvus ir atitinka valstybės pastatams keliamus reikalavimus - A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą. Todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem", „Leed", „žaliųjų pastatų" bei vienas populiariausių Europoje - pasyviųjų namų standartas „Passive House Standard". Svajojantiems apie pastarąjį - gera žinia: nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos nuotr. Minimos įmonės
Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Anksčiau visiems pastatams, statomiems pagal pasyvaus namo standartą galiojo pagrindinis kriterijus - pastato energijos šildymui ir vėdinimui suvartojimas privalėjo neviršyti 15 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą per metus (kWh/m2 ), bei pirminės energijos suvartojimas, visos, negalėjo būti didesnis kaip 120 kWh/m2 /metus. Tai reiškia, kad ir pastatui statomam piečiau esančiose valstybėse, kur klimatas švelnesnis ir palankesnis, ir atšiauraus oro sąlygų veikiamose šalyse projektuojamiems pastatams buvo taikomi vienodi reikalavimai. Nuo 2016-ųjų metų Pasyvaus namo standarto globėjas Pasyvaus namo institutas įvedė esminį pokytį pasyvaus namo standartu projektuojamų pastatų vertinimo kriterijuose ir suskirstė pastatus į kategorijas, priklausančias nuo atsinaujinančios pirminės energijos suvartojimo, atsižvelgiant į klimato juostą, kurioje tas pastatas yra statomas.
Pasyvių namų eros pradžia Lietuvoje
Būtent dėl anksčiau taikyto vienodo 15KWh reikalavimo pasyvių pastatų statybos standartas nebuvo populiarus Lietuvoje. Pasyvaus namo standartą atitinkančių sertifikuotų pastatų registruota vos keletas. Pasiekti nustatytą energijos suvartojimo ribą tam tikromis sąlygomis buvo įmanoma, tačiau nebuvo ekonomiškai racionalu. Specialistų teigimu, atsižvelgiant į mūsų klimatinę zoną bei statybos sąnaudų ir kokybės santykį, optimalus energijos metinis suvartojimo santykis yra 22–30 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui.
Dabartiniai įvesti kriterijai pasyvaus namo standartą pavertė priimtinesniu ir patrauklesniu vartotojams. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis sako, kad nauji pasyvaus namo kriterijai turės teigiamos įtakos šio standarto plėtrai Lietuvoje: „Atsirado „Low Energy" standartas, kurį savo laiku vadinome „lietuvišku pasyviuoju standartu", kuris tikrai yra įgyvendinamas visiems – 30 kWh/m2 /metus, gyvenantiems mūsų klimato zonoje. Reikalavimai ne tokie griežti, bet kokybė lieka tokia pati aukšta. Pagrindinė nauda vartotojui – kokybė už prieinamą kainą. Nebėra priežasties rinktis kitą statybos standartą, nes pasyvus namas tai komfortiškas, ekonomiškas ir tvarus būstas".
Racionalus kainos ir kokybės santykis
Energiškai efektyvių pastatų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis, jau kuris laikas projektuoja energiškai efektyvius namus ir sako, kad šie pokyčiai – į naudą visiems: „Pasyvaus namo institutas prisitaiko prie intensyviai besikeičiančios atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo situacijos. Tai natūralus perversmas, o pagrindinę naudą šioje situacijoje laimi vartotojas. Projektuojant, statant ir sertifikuojant namą pagal naująją tvarką iš anksto yra įvertinamos visos investicijos."
Architektas, suprojektavęs ne vieną pasyvų namą, vardija šio standarto pagrindinius privalumus: maža statybos kaina, minimalios ekspoatacijos išlaidos bei nepriekaištingos higienos ir komforto sąlygos. „Namas – tai ne plytų ir vamzdžių krūva, tai yra žymiai daugiau. Žmogus, statydamas namą žengia didelį žingsnį. Tai galimybė pakeisti, pagerinti, patobulinti ir praplėsti savo galimybes, todėl manau, kad tokius namus turėtų ženklinti tobula funkcija, individualumas, darna su aplinka ir statytojo pamatuotomis galimybėmis", – komentuoja R. Adomaitis.
Panašu, kad architektų nuomonė šiuo klausimu vieninga. Projektuotojas Mindaugas Dagys sako, kad kiekvienas projektas yra individualus ir standarto skirstymas klimatinėmis zonomis leis siekti maksimaliai gero rezultato, tinkančio konkrečios šalies oro sąlygoms, tradicijoms ir galimybėms: „Šie pokyčiai atvėrė dar daugiau perspektyvų mums kaip projektuotojams. Pasyvaus namo standartą renkasi privatūs statytojai, tuo tarpu projektų vystytojai jau turi galimybę rinktis „Passive House Low Energy" standartą. Sprendimai priimami apsvarstant ekonominę ir finansinę naudą. Architektūros bei statybų sprendimai taip pat turėjo įtakos pokyčiams, kurie turėtų padėti klientams siekti ir įgyvendinti norimus kriterijus", – sako M. Dagys.
Faktai:
- Remiantis Nacionaliniu vertinimu, galiojančiu Lietuvoje, 150 kvadratinių metrų vienbutis gyvenamasis A energinio naudingumo klasės namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui – 50 kWh/m2 /metus, A+ - 37 kWh/ m2 /metus, A++ - 28 kWh/ m2 /metus;
- Nacionalinis vertinimas apsprendžia pastato ekonomiškumo ir draugiškumo aplinkai aspektus;
- Pasyvaus namo standartu individualus namas gali suvartoti šildymui ir vėsinimui 15 kWh/m2 /metus;
- Pasyvaus nako standartas apsprendžia ne tik energinio taupimo, naudingumo ir tvarumo aspektus, bet ir apibrėžia gyventojų komfortą;
- Šiuo metu Lietuvoje sertifikuota 3 pasyvių pastatų, pripažįstamoa kaip atitinkančius reikalavimus 12 pastatų.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos nuotr. Objektai. Technologijos. Verslas2023-12-01 14:09 Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, šių metų lapkričio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduotas 171 naujas būstas ir fiksuota 15 sutarčių nutraukimų. Iš visų praėjusį mėnesį parduotų būstų 30 buvo rezervuoti ankstesniais mėnesiais, o į lapkričio statistiką įtraukti ... 2023-11-28 12:23 Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t... 2023-11-28 11:58 Neseniai užbaigtas, daugiau nei 6 mln. eurų kainavęs naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Mokslininkų poreikius atliepiančios aukšto lygio laboratorijos, poilsio ir susitikimų erdvės bei įvairūs technologiniai spr... 2023-11-27 10:01 Sąnaudų požiūriu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nuo šių metų rugsėjo mėnesio atpigo po 0,5 proc., o pastatų remontas – 0,4 proc. 2023-11-27 09:28 Daugiau nei ketvirtį amžiaus – nuo 1996 metų Vilniaus miestą planavusi ir jo skaitmenizavimo procesus vysčiusi bendrovė „Vilniaus planas“ keičia vizualinį identitetą – nuo šiol ji tampa „ID Vilnius“. 2023-11-24 16:17 Tarptautinis Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris įvyks gruodžio 18 d. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad atsižvelgiant į oro uostų specifiką, tokia... 2023-11-24 09:56 Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap" nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund" (BInF) partneriu Šarūnu Stepukoniu ir kreipėsi į teisėsaugą po to, kai BInF finansų direktoriai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Vadovav... 2023-11-24 09:35 „Ruukki Construction“, priklausanti „SSAB“ grupei, statybos bendrovė „Peab“ bei nekilnojamojo turto bendrovė „Wihlborgs“ Lunde (Švedija) pristato pirmąjį pasaulyje pastatą, kurio statyboms buvo naudojamas plienas, pagamintas nenaudojant iškastinio kuro. Pastato sienų ir stogo konstrukcijas suprojekt... 2023-11-24 07:56 Statyba paprastai orientuota į žmogų. Statybos ir rekonstravimo darbai Lietuvos zoologijos sode Kaune įvedė dar vieną, patį svarbiausią šiame objekte elementą – gyvūnus. Tad įmonei STATYBOS RITMAS, šio projekto generaliniam rangovui, teko įgyvendinti netradicinį projektą. 2023-11-23 13:28 Vievyje oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma" Vievio namai, kuriuose jau apsigyveno pirmieji senjorai. Tarp jų – ir Amerikos lietuvė, atvykusi tiesiai iš oro uosto. Kone 5 tūkst. kv. m ploto komplekse galės apsigyventi 160 senjorų. 2023-11-22 12:56 Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir p... 2023-11-22 12:28 Universitetai ir kolegijos praktikas įmonėse studentams yra įtraukusios į privalomąją studijų programą. Verslas šį praktinį teorinių žinių pritaikymą sutinka palankiai, nes tai leidžia viduje užsiauginti trūkstamus darbuotojų resursus. Ar praktika studijų metais gali išspręsti šį iššūkį ir kokią nau... 2023-11-21 13:42 Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) akredituotoje elektromagnetinio suderinamumo laboratorijoje Kaune bus įrengta pusiau beaidė kamera (SAC) su valdymo kambariu. Beveik 1,8 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta su įmone „Statela", kuri atstovauja ETS-Lindgren, pasaulinio lygio beaidžių kamerų gamintoją. 2023-11-20 13:31 Švedų statytojai pristato naujovę – išmaniąsias namų bendruomenes, kuriose energija ne tik gaminama, bet ir optimizuojama, taip sumažinant sąskaitas bei siūlant tvarų, modernų gyvenimą. Joje pritaikomi sprendimai dėl panašaus klimato gali tapti sektinu pavyzdžiu ir Lietuvos NT rinkai. 2023-11-17 13:26 Vyriausybė pritarė Gedimino pr. 38, Vilniuje esančio pastato atnaujinimo projektui. Sovietmečiu statytas, energetiškai neefektyvus ir nusidėvėjęs pastatas po modernizacijos taps šiuolaikiškais ir tvariais valstybės įstaigų namais. Projekto įgyvendinimui jau gauta beveik 10 mln. eurų Aplinkos projekt... 2023-11-17 10:36 „Ruukki Construction", priklausanti „SSAB" grupei, bendradarbiauja su „Honkarakenne", siekiant išbandyti „SSAB" plieno pritaikymą stogo dangų gamybos procese. Pirmasis stogas, pagamintas iš plieno be iškastinio kuro, bus montuojamas ant „Honka" rąstinio namo, kuris yra statomas Klaukkala, Suomijoje.... 2023-11-17 08:08 Pasak Valstybės duomenų agentūros, šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje iš viso pabaigta statyti 2 190 naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų. Tai 1,7 proc. daugiau nei atitinkamą ketvirtį 2022-aisiais. 2023-11-16 15:09 Įmonių grupė „Northway" Vilniuje pradeda plėtoti didžiausią Europoje biotechnologijų miestą BIO CITY. Šalia Molėtų plento esančioje teritorijoje, prilygstančioje 10-iai futbolo aikštynų, įsikurs 6 dideli biotechnologijų kompleksai – keturios gamyklos ir du mokslo tiriamieji centrai. Juose bus vystom... 2023-11-16 12:02 Siekiant paspartinti projekto užbaigimą, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) rekonstrukcijai Vyriausybė papildomai skyrė 4 mln. 389 tūkst. eurų. Šios lėšos LNDT prašymu skirtos vykdomam tęstiniam investicijų projektui „Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato Vilniuje, Gedimino pr. 4, reko... 2023-11-15 13:49 2023 m. rugsėjį šalyje atlikta statybos darbų už 549,6 mln. EUR to meto kainomis. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, tai 1,1 proc. daugiau nei rugpjūtį (palyginamosiomis kainomis).
|