Būsto ieškantys gyventojai iš naujo įvertina savo prioritetus ir dažniau renkasi gyventi toliau nuo miesto centro, kur būstas pigesnis, erdvesnis, o aplink daugiau gamtos.

Lietuvoje parduodamų individualių namų ir butų sandorių proporcijos vis dar skiriasi kelis kartus, tačiau pastaruoju metu stebimas ženkliai augantis susidomėjimas namais. VĮ Registrų centro duomenimis, ryškus šoktelėjimas fiksuotas paskutinį 2020 m. ketvirtį, kuomet Lietuvoje buvo parduota 3 proc. mažiau butų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį, tačiau namų parduota net 16 proc. daugiau ir tokios pardavimo apimtys pasiekė visų laikų aukštumas.

„Paprastai individualūs namai yra toliau nuo miesto centro ir jame esančių verslo centrų, tačiau šis kriterijus nebetenka prasmės dirbant iš namų, o prekes ir paslaugas užsisakant internetu. Taip pat aktualumą praranda ir gyvenamasis mikrorajonas ar net pats miestas. Taigi pirkėjas nebekreipia dėmesio į atstumą iki darbo, ar parduotuvės, svarbesnis tampa interneto ryšys, aplinkos grožis, rekreacijos galimybės, gyvenimo komfortas – pavyzdžiui, galimybė pabėgioti miške, o ne važiuoti iki parko per pusę miesto“, – sako Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovė D. Kalvaitienė ir priduria, kad karantino ribojimas vykti į kitą savivaldybę taip pat atskleidė, jog užsidarius mieste labai sunku rasti tinkamų erdvių poilsiui lauke.

Ekspertė pastebi, kad gyvenamuosius namus toliau nuo miestų dažniau renkasi jaunos šeimos neturinčios vaikų, taip pat auginančios ikimokyklinio amžiaus arba vyresnius vaikus, kurie jau patys gali naudotis viešuoju transportu ar vairuoja. O auginantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus vis dar vengia keltis toli už miesto, tačiau aktyviau ieško kotedžų miesto teritorijoje – tai užtikrina ir susisiekimą, ir didesnę erdvę bei savo kiemą.

Didmiesčio atlyginimas ir mažo miestelio gyvenimo kokybė

D. Kalvaitienė sako, kad kol kas nelabai drąsiai, tačiau vis dažniau išgirsta vilniečių, kauniečių klausimų, kokios finansavimo sąlygos, jeigu norėtų nekilnojamą turtą pirkti mažesniame mieste, pvz. Prienuose, Alytuje ir pan., o dirbti didmiestyje. „Klientai pradeda galvoti, kad dirbdami nuotoliniu būdu gali gauti didmiesčio atlyginimą, tačiau išvengti Vilniaus ar Kauno eismo spūsčių, vaikų darželių trūkumo, eilių visur ir visada. Juk šiandien mažesniuose miestuose taip pat rasi prekybos centrus, vaikams visada bus vietos darželyje (jį dažnai net galėsi rinktis iš kelių variantų), o prireikus visada galima nuvykti į didmiestį, nes Lietuvoje atstumai nėra dideli“, – sako D. Kalvaitienė.

Panašiai NT paklausą augina ir grįžtantys emigrantai, kurių dalis lieka dirbti per atstumą užsienio šalyse esančioms įmonėms. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais nuolatinių gyventojų skaičius Vilniaus mieste išaugo beveik 10 tūkst., o 2020 metais beveik 8 tūkst. asmenų. Vadinasi, vien per pastaruosius dvejus metus sostinės nuolatinių gyventojų skaičius ūgtelėjo 3,2 proc. Vilnius buvo vienas sparčiausiai augančių miestų visoje Europos Sąjungoje. Dėl migracijos augo ir Kaunas, Klaipėda bei Šiauliai.

Atgal į gamtą – dabar

Anot D. Kalvaitienės, susidomėjimas jau pastatytais gyvenamaisiais namais arba kotedžais išaugo apie 20 proc., lyginant su 2019 m., o statybų paraiškų, kurios sudaro 15 proc. visų klientų pateiktų paraiškų, sumažėjo 5–6 proc. „Įprasta žiemą gauti mažiau paraiškų statybų projektų finansavimui, tačiau šiemet pastebim, kad vis labiau vengiama patiems imtis statybų nuo nulio, nes žmonės dėl karantino jaučiasi neužtikrinti, bijo, kad gali būti bet kada uždarytos statybų prekių parduotuvės ar sustabdytos tiekimo paslaugos. Taigi bijoma pradėti rimtesnius darbus, nes jų pabaiga sunkiau prognozuojama“, – sako Šiaulių banko ekspertė.

Panašu, kad dėl COVID-19 pandemijos ženkliai daugiau namuose laiko leidžiantys gyventojai ne tik nenori ilgų statybų, siekia komforto ir gamtos dabar. „Matome, kad klientai aktyviai domisi ir kreditais remontui – lyginat su anksčiau buvusiais metais, užklausų skaičius išaugo dvigubai, taip pat išaugo finansuojamos remonto sumos. Anksčiau šiam tikslui būdavo suteikiamos paskolos mažesnei sumai – paprastai naudojamasi vartojimo kreditais, kurių maksimali suma dažniausiai yra apie 20 tūkst. Eur, o dabar vis daugiau klientų planuoja didesnio masto remonto darbus ir jų išlaidos siekia apie 35–45 tūkst. Eur“, – sako Šiaulių banko ekspertė.

Plečiasi gyvenamojo būsto paskirtis

Pastaraisiais metais jau ir taip buvo dažnai kalbama apie mažėjantį butų plotą bei skurdų erdvesnio būsto pasirinkimą naujai statomuose daugiabučiuose, tačiau pandemija čia suveikė kaip lakmuso popierėlis.

„Tarp spartų gyvenimo tempą palaikančių miestiečių, anksčiau būstas buvo laikomas vieta permiegoti ir sandėliu savo daiktams, tačiau šiandien butas tampa dar ir darbo, nuotolinių mokslų vieta. Dažnai čia turi tilpti skirtinguose darbuose per atstumą dirbantys keli šeimos nariai, taip pat vaikai, kuriems mokytis tenka irgi iš namų. Beje, pasaulinės apklausos rodo, kad tokia tendencija gali tapti ilgalaike, – sako D. Kalvaitienė.

Pasak ekspertės, tik prasidėjus pirmajai pandemijos bangai pavasarį daug darbdavių skeptiškai vertino nuotolinio darbo efektyvumą. Anot „Gartner“ tyrimų bendrovės pernai kovą atliktos apklausos, didžioji dalis (74 proc.) respondentų teigė, kad planuoja ir toliau leisti nuotoliniu būdu dirbti 5 procentams darbuotojų, prieš pandemiją dirbusių iš biurų. Tačiau patirtis pandemijos metu keitė nuostatas ir vos po kelių mėnesių – rudenį, „Enterprise Technology Research“ paskelbė beveik 1,2 tūkst. vadovaujančių IT srities specialistų iš įvairių šalių apklausos rezultatus. Pagal juos, 2021 m. beveik 35 proc. darbuotojų negrįš į biurus ir dirbs iš namų.

D. Kalvaitienė teigia, kad tai atsiliepia ir būsto rinkai: pernai Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,9 kv. m, tad mikro-apartamentus nors ir lėtai, bet turėtų keisti vidutinio dydžio butai (80–100 kv. m). Dėl pandemijos ir karantinų ženkliai išaugo žmonių praleidžiamas laikas savo namuose, taigi pasikeitė ir poreikiai.

Antrieji namai

Kol erdvių būstų pasiūla nėra pakankama, ekspertai atkreipia dėmesį, kad jau nuo pernai metų pavasario rinkoje auga antrųjų namų – būsto pajūryje, sodybų prie ežerų ar patrauklių gamtos objektų, pardavimai.

Anot D. Kalvaitienės, antrą 2020 m. pusmetį beveik 40 proc. išaugo susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvos pajūryje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Dažnu atveju tokį turtą įsigyjantys klientai investuoja nemažą dalį ir savo lėšų – nuo 30 iki 40 proc.

„Jei į sodybos pirkimą tiek anksčiau, tiek dabar buvo žiūrima kaip į užtarnautą turtą poilsiui ar ramią gyvenimo vietą išėjus į pensiją, turtas pajūryje dažnai vertinamas ir kaip investicija tikintis, kad NT pajūryje visuomet bus likvidus, taip pat kaip pajamų šaltinis – nuomojant būstą tuo metu, kai negali jame ilsėtis patys. Ar šie klientai teisūs – parodys laikas, nes labai skiriasi ir įsigyjamo turto vieta – kurorto centras ir daug toliau nuo centro ir pajūrio esantis turtas, taip pat turto būklė, jo aplinka, infrastruktūra ir t.t. Visgi matome, kad šiuo metu daliai klientu tiesiog labai svarbu turėti vietą poilsiui dabar“, – teigia D. Kalvaitienė.