Nuotolinis darbas keičia NT rinką: prioritetas ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
2021-02-22 09:10
Nauji įpročiai – nuotolinis darbas ir internetinė prekyba, keičia ir NT rinkos veidą. Anot Šiaulių banko projektų vadovės Dovilės Kalvaitienės, net Lietuvai ir grįžus į priešpandeminį lygį, dalis darbuotojų liks dirbti iš namų arba naudosis lanksčiu darbo grafiku.

Dovilė KALVAITIENĖ, Šiaulių banko projektų vadovė
Būsto ieškantys gyventojai iš naujo įvertina savo prioritetus ir dažniau renkasi gyventi toliau nuo miesto centro, kur būstas pigesnis, erdvesnis, o aplink daugiau gamtos.
Lietuvoje parduodamų individualių namų ir butų sandorių proporcijos vis dar skiriasi kelis kartus, tačiau pastaruoju metu stebimas ženkliai augantis susidomėjimas namais. VĮ Registrų centro duomenimis, ryškus šoktelėjimas fiksuotas paskutinį 2020 m. ketvirtį, kuomet Lietuvoje buvo parduota 3 proc. mažiau butų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį, tačiau namų parduota net 16 proc. daugiau ir tokios pardavimo apimtys pasiekė visų laikų aukštumas.
„Paprastai individualūs namai yra toliau nuo miesto centro ir jame esančių verslo centrų, tačiau šis kriterijus nebetenka prasmės dirbant iš namų, o prekes ir paslaugas užsisakant internetu. Taip pat aktualumą praranda ir gyvenamasis mikrorajonas ar net pats miestas. Taigi pirkėjas nebekreipia dėmesio į atstumą iki darbo, ar parduotuvės, svarbesnis tampa interneto ryšys, aplinkos grožis, rekreacijos galimybės, gyvenimo komfortas – pavyzdžiui, galimybė pabėgioti miške, o ne važiuoti iki parko per pusę miesto“, – sako Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovė D. Kalvaitienė ir priduria, kad karantino ribojimas vykti į kitą savivaldybę taip pat atskleidė, jog užsidarius mieste labai sunku rasti tinkamų erdvių poilsiui lauke.
Ekspertė pastebi, kad gyvenamuosius namus toliau nuo miestų dažniau renkasi jaunos šeimos neturinčios vaikų, taip pat auginančios ikimokyklinio amžiaus arba vyresnius vaikus, kurie jau patys gali naudotis viešuoju transportu ar vairuoja. O auginantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus vis dar vengia keltis toli už miesto, tačiau aktyviau ieško kotedžų miesto teritorijoje – tai užtikrina ir susisiekimą, ir didesnę erdvę bei savo kiemą.
Didmiesčio atlyginimas ir mažo miestelio gyvenimo kokybė
D. Kalvaitienė sako, kad kol kas nelabai drąsiai, tačiau vis dažniau išgirsta vilniečių, kauniečių klausimų, kokios finansavimo sąlygos, jeigu norėtų nekilnojamą turtą pirkti mažesniame mieste, pvz. Prienuose, Alytuje ir pan., o dirbti didmiestyje. „Klientai pradeda galvoti, kad dirbdami nuotoliniu būdu gali gauti didmiesčio atlyginimą, tačiau išvengti Vilniaus ar Kauno eismo spūsčių, vaikų darželių trūkumo, eilių visur ir visada. Juk šiandien mažesniuose miestuose taip pat rasi prekybos centrus, vaikams visada bus vietos darželyje (jį dažnai net galėsi rinktis iš kelių variantų), o prireikus visada galima nuvykti į didmiestį, nes Lietuvoje atstumai nėra dideli“, – sako D. Kalvaitienė.
Panašiai NT paklausą augina ir grįžtantys emigrantai, kurių dalis lieka dirbti per atstumą užsienio šalyse esančioms įmonėms. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais nuolatinių gyventojų skaičius Vilniaus mieste išaugo beveik 10 tūkst., o 2020 metais beveik 8 tūkst. asmenų. Vadinasi, vien per pastaruosius dvejus metus sostinės nuolatinių gyventojų skaičius ūgtelėjo 3,2 proc. Vilnius buvo vienas sparčiausiai augančių miestų visoje Europos Sąjungoje. Dėl migracijos augo ir Kaunas, Klaipėda bei Šiauliai.
Atgal į gamtą – dabar
Anot D. Kalvaitienės, susidomėjimas jau pastatytais gyvenamaisiais namais arba kotedžais išaugo apie 20 proc., lyginant su 2019 m., o statybų paraiškų, kurios sudaro 15 proc. visų klientų pateiktų paraiškų, sumažėjo 5–6 proc. „Įprasta žiemą gauti mažiau paraiškų statybų projektų finansavimui, tačiau šiemet pastebim, kad vis labiau vengiama patiems imtis statybų nuo nulio, nes žmonės dėl karantino jaučiasi neužtikrinti, bijo, kad gali būti bet kada uždarytos statybų prekių parduotuvės ar sustabdytos tiekimo paslaugos. Taigi bijoma pradėti rimtesnius darbus, nes jų pabaiga sunkiau prognozuojama“, – sako Šiaulių banko ekspertė.
Panašu, kad dėl COVID-19 pandemijos ženkliai daugiau namuose laiko leidžiantys gyventojai ne tik nenori ilgų statybų, siekia komforto ir gamtos dabar. „Matome, kad klientai aktyviai domisi ir kreditais remontui – lyginat su anksčiau buvusiais metais, užklausų skaičius išaugo dvigubai, taip pat išaugo finansuojamos remonto sumos. Anksčiau šiam tikslui būdavo suteikiamos paskolos mažesnei sumai – paprastai naudojamasi vartojimo kreditais, kurių maksimali suma dažniausiai yra apie 20 tūkst. Eur, o dabar vis daugiau klientų planuoja didesnio masto remonto darbus ir jų išlaidos siekia apie 35–45 tūkst. Eur“, – sako Šiaulių banko ekspertė.
Plečiasi gyvenamojo būsto paskirtis
Pastaraisiais metais jau ir taip buvo dažnai kalbama apie mažėjantį butų plotą bei skurdų erdvesnio būsto pasirinkimą naujai statomuose daugiabučiuose, tačiau pandemija čia suveikė kaip lakmuso popierėlis.
„Tarp spartų gyvenimo tempą palaikančių miestiečių, anksčiau būstas buvo laikomas vieta permiegoti ir sandėliu savo daiktams, tačiau šiandien butas tampa dar ir darbo, nuotolinių mokslų vieta. Dažnai čia turi tilpti skirtinguose darbuose per atstumą dirbantys keli šeimos nariai, taip pat vaikai, kuriems mokytis tenka irgi iš namų. Beje, pasaulinės apklausos rodo, kad tokia tendencija gali tapti ilgalaike, – sako D. Kalvaitienė.
Pasak ekspertės, tik prasidėjus pirmajai pandemijos bangai pavasarį daug darbdavių skeptiškai vertino nuotolinio darbo efektyvumą. Anot „Gartner“ tyrimų bendrovės pernai kovą atliktos apklausos, didžioji dalis (74 proc.) respondentų teigė, kad planuoja ir toliau leisti nuotoliniu būdu dirbti 5 procentams darbuotojų, prieš pandemiją dirbusių iš biurų. Tačiau patirtis pandemijos metu keitė nuostatas ir vos po kelių mėnesių – rudenį, „Enterprise Technology Research“ paskelbė beveik 1,2 tūkst. vadovaujančių IT srities specialistų iš įvairių šalių apklausos rezultatus. Pagal juos, 2021 m. beveik 35 proc. darbuotojų negrįš į biurus ir dirbs iš namų.
D. Kalvaitienė teigia, kad tai atsiliepia ir būsto rinkai: pernai Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,9 kv. m, tad mikro-apartamentus nors ir lėtai, bet turėtų keisti vidutinio dydžio butai (80–100 kv. m). Dėl pandemijos ir karantinų ženkliai išaugo žmonių praleidžiamas laikas savo namuose, taigi pasikeitė ir poreikiai.
Antrieji namai
Kol erdvių būstų pasiūla nėra pakankama, ekspertai atkreipia dėmesį, kad jau nuo pernai metų pavasario rinkoje auga antrųjų namų – būsto pajūryje, sodybų prie ežerų ar patrauklių gamtos objektų, pardavimai.
Anot D. Kalvaitienės, antrą 2020 m. pusmetį beveik 40 proc. išaugo susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvos pajūryje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Dažnu atveju tokį turtą įsigyjantys klientai investuoja nemažą dalį ir savo lėšų – nuo 30 iki 40 proc.
„Jei į sodybos pirkimą tiek anksčiau, tiek dabar buvo žiūrima kaip į užtarnautą turtą poilsiui ar ramią gyvenimo vietą išėjus į pensiją, turtas pajūryje dažnai vertinamas ir kaip investicija tikintis, kad NT pajūryje visuomet bus likvidus, taip pat kaip pajamų šaltinis – nuomojant būstą tuo metu, kai negali jame ilsėtis patys. Ar šie klientai teisūs – parodys laikas, nes labai skiriasi ir įsigyjamo turto vieta – kurorto centras ir daug toliau nuo centro ir pajūrio esantis turtas, taip pat turto būklė, jo aplinka, infrastruktūra ir t.t. Visgi matome, kad šiuo metu daliai klientu tiesiog labai svarbu turėti vietą poilsiui dabar“, – teigia D. Kalvaitienė.
Lietuvoje parduodamų individualių namų ir butų sandorių proporcijos vis dar skiriasi kelis kartus, tačiau pastaruoju metu stebimas ženkliai augantis susidomėjimas namais. VĮ Registrų centro duomenimis, ryškus šoktelėjimas fiksuotas paskutinį 2020 m. ketvirtį, kuomet Lietuvoje buvo parduota 3 proc. mažiau butų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį, tačiau namų parduota net 16 proc. daugiau ir tokios pardavimo apimtys pasiekė visų laikų aukštumas.
„Paprastai individualūs namai yra toliau nuo miesto centro ir jame esančių verslo centrų, tačiau šis kriterijus nebetenka prasmės dirbant iš namų, o prekes ir paslaugas užsisakant internetu. Taip pat aktualumą praranda ir gyvenamasis mikrorajonas ar net pats miestas. Taigi pirkėjas nebekreipia dėmesio į atstumą iki darbo, ar parduotuvės, svarbesnis tampa interneto ryšys, aplinkos grožis, rekreacijos galimybės, gyvenimo komfortas – pavyzdžiui, galimybė pabėgioti miške, o ne važiuoti iki parko per pusę miesto“, – sako Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovė D. Kalvaitienė ir priduria, kad karantino ribojimas vykti į kitą savivaldybę taip pat atskleidė, jog užsidarius mieste labai sunku rasti tinkamų erdvių poilsiui lauke.
Ekspertė pastebi, kad gyvenamuosius namus toliau nuo miestų dažniau renkasi jaunos šeimos neturinčios vaikų, taip pat auginančios ikimokyklinio amžiaus arba vyresnius vaikus, kurie jau patys gali naudotis viešuoju transportu ar vairuoja. O auginantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus vis dar vengia keltis toli už miesto, tačiau aktyviau ieško kotedžų miesto teritorijoje – tai užtikrina ir susisiekimą, ir didesnę erdvę bei savo kiemą.
Didmiesčio atlyginimas ir mažo miestelio gyvenimo kokybė
D. Kalvaitienė sako, kad kol kas nelabai drąsiai, tačiau vis dažniau išgirsta vilniečių, kauniečių klausimų, kokios finansavimo sąlygos, jeigu norėtų nekilnojamą turtą pirkti mažesniame mieste, pvz. Prienuose, Alytuje ir pan., o dirbti didmiestyje. „Klientai pradeda galvoti, kad dirbdami nuotoliniu būdu gali gauti didmiesčio atlyginimą, tačiau išvengti Vilniaus ar Kauno eismo spūsčių, vaikų darželių trūkumo, eilių visur ir visada. Juk šiandien mažesniuose miestuose taip pat rasi prekybos centrus, vaikams visada bus vietos darželyje (jį dažnai net galėsi rinktis iš kelių variantų), o prireikus visada galima nuvykti į didmiestį, nes Lietuvoje atstumai nėra dideli“, – sako D. Kalvaitienė.
Panašiai NT paklausą augina ir grįžtantys emigrantai, kurių dalis lieka dirbti per atstumą užsienio šalyse esančioms įmonėms. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais nuolatinių gyventojų skaičius Vilniaus mieste išaugo beveik 10 tūkst., o 2020 metais beveik 8 tūkst. asmenų. Vadinasi, vien per pastaruosius dvejus metus sostinės nuolatinių gyventojų skaičius ūgtelėjo 3,2 proc. Vilnius buvo vienas sparčiausiai augančių miestų visoje Europos Sąjungoje. Dėl migracijos augo ir Kaunas, Klaipėda bei Šiauliai.
Atgal į gamtą – dabar
Anot D. Kalvaitienės, susidomėjimas jau pastatytais gyvenamaisiais namais arba kotedžais išaugo apie 20 proc., lyginant su 2019 m., o statybų paraiškų, kurios sudaro 15 proc. visų klientų pateiktų paraiškų, sumažėjo 5–6 proc. „Įprasta žiemą gauti mažiau paraiškų statybų projektų finansavimui, tačiau šiemet pastebim, kad vis labiau vengiama patiems imtis statybų nuo nulio, nes žmonės dėl karantino jaučiasi neužtikrinti, bijo, kad gali būti bet kada uždarytos statybų prekių parduotuvės ar sustabdytos tiekimo paslaugos. Taigi bijoma pradėti rimtesnius darbus, nes jų pabaiga sunkiau prognozuojama“, – sako Šiaulių banko ekspertė.
Panašu, kad dėl COVID-19 pandemijos ženkliai daugiau namuose laiko leidžiantys gyventojai ne tik nenori ilgų statybų, siekia komforto ir gamtos dabar. „Matome, kad klientai aktyviai domisi ir kreditais remontui – lyginat su anksčiau buvusiais metais, užklausų skaičius išaugo dvigubai, taip pat išaugo finansuojamos remonto sumos. Anksčiau šiam tikslui būdavo suteikiamos paskolos mažesnei sumai – paprastai naudojamasi vartojimo kreditais, kurių maksimali suma dažniausiai yra apie 20 tūkst. Eur, o dabar vis daugiau klientų planuoja didesnio masto remonto darbus ir jų išlaidos siekia apie 35–45 tūkst. Eur“, – sako Šiaulių banko ekspertė.
Plečiasi gyvenamojo būsto paskirtis
Pastaraisiais metais jau ir taip buvo dažnai kalbama apie mažėjantį butų plotą bei skurdų erdvesnio būsto pasirinkimą naujai statomuose daugiabučiuose, tačiau pandemija čia suveikė kaip lakmuso popierėlis.
„Tarp spartų gyvenimo tempą palaikančių miestiečių, anksčiau būstas buvo laikomas vieta permiegoti ir sandėliu savo daiktams, tačiau šiandien butas tampa dar ir darbo, nuotolinių mokslų vieta. Dažnai čia turi tilpti skirtinguose darbuose per atstumą dirbantys keli šeimos nariai, taip pat vaikai, kuriems mokytis tenka irgi iš namų. Beje, pasaulinės apklausos rodo, kad tokia tendencija gali tapti ilgalaike, – sako D. Kalvaitienė.
Pasak ekspertės, tik prasidėjus pirmajai pandemijos bangai pavasarį daug darbdavių skeptiškai vertino nuotolinio darbo efektyvumą. Anot „Gartner“ tyrimų bendrovės pernai kovą atliktos apklausos, didžioji dalis (74 proc.) respondentų teigė, kad planuoja ir toliau leisti nuotoliniu būdu dirbti 5 procentams darbuotojų, prieš pandemiją dirbusių iš biurų. Tačiau patirtis pandemijos metu keitė nuostatas ir vos po kelių mėnesių – rudenį, „Enterprise Technology Research“ paskelbė beveik 1,2 tūkst. vadovaujančių IT srities specialistų iš įvairių šalių apklausos rezultatus. Pagal juos, 2021 m. beveik 35 proc. darbuotojų negrįš į biurus ir dirbs iš namų.
D. Kalvaitienė teigia, kad tai atsiliepia ir būsto rinkai: pernai Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,9 kv. m, tad mikro-apartamentus nors ir lėtai, bet turėtų keisti vidutinio dydžio butai (80–100 kv. m). Dėl pandemijos ir karantinų ženkliai išaugo žmonių praleidžiamas laikas savo namuose, taigi pasikeitė ir poreikiai.
Antrieji namai
Kol erdvių būstų pasiūla nėra pakankama, ekspertai atkreipia dėmesį, kad jau nuo pernai metų pavasario rinkoje auga antrųjų namų – būsto pajūryje, sodybų prie ežerų ar patrauklių gamtos objektų, pardavimai.
Anot D. Kalvaitienės, antrą 2020 m. pusmetį beveik 40 proc. išaugo susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvos pajūryje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Dažnu atveju tokį turtą įsigyjantys klientai investuoja nemažą dalį ir savo lėšų – nuo 30 iki 40 proc.
„Jei į sodybos pirkimą tiek anksčiau, tiek dabar buvo žiūrima kaip į užtarnautą turtą poilsiui ar ramią gyvenimo vietą išėjus į pensiją, turtas pajūryje dažnai vertinamas ir kaip investicija tikintis, kad NT pajūryje visuomet bus likvidus, taip pat kaip pajamų šaltinis – nuomojant būstą tuo metu, kai negali jame ilsėtis patys. Ar šie klientai teisūs – parodys laikas, nes labai skiriasi ir įsigyjamo turto vieta – kurorto centras ir daug toliau nuo centro ir pajūrio esantis turtas, taip pat turto būklė, jo aplinka, infrastruktūra ir t.t. Visgi matome, kad šiuo metu daliai klientu tiesiog labai svarbu turėti vietą poilsiui dabar“, – teigia D. Kalvaitienė.
Komentaras
2023-03-14 11:28
Seimui pernai priėmus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, susijusius su skirtingomis akcijų klasėmis, tikėtina, kad akcijų opcionai taps vis populiaresni. Tačiau, kaip rodo praktika, jie gali tapti ir ginčų priežastimi.
2023-03-10 08:34
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną šiais metais minėsime šeštadienį, todėl papildomo laisvadienio darbuotojams šventinei dienai neprireiks, tačiau, nepaisant to, daugeliui vis tiek priklausys trumpesnis darbo laikas išvakarėse. Advokatų kontoros „TGS Baltic" darbo teisės specializacijos grupės...
2023-03-08 14:59
Vasarį antrinėje nekilnojamo turto (NT) rinkoje Kaune ir Vilniuje didelių pokyčių kainų atžvilgiu nefiksuota, nors tiek įsigijimo, tiek nuomos skirtumai tarp miestų – reikšmingi. Tuo tarpu sostinės pirminėje rinkoje, augant pardavimų skaičiui, jau ne pirmą mėnesį fiksuojamas nežymus suaktyvėjimas. R...
2023-03-08 09:48
Įprastai būsto paskolos išdavimo procesas užtrunka iki mėnesio, tačiau, neatlikus tam tikrų veiksmų, jis gali užsitęsti ir ilgiau. Kokius namų darbus reikėtų paruošti asmenims, besikreipiantiems dėl būsto paskolos ir norintiems sklandaus ir greito proceso, pasakoja „Luminor“ banko kredito produktų s...
2023-03-02 09:44
Nuo šių metų visi viešieji pirkimai Lietuvoje turi būti žalieji – tai yra, darantys kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nors verslui vis dar kyla nemažai klausimų, kaip atitikti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, kita vertus, perkančiųjų organizacijų keliami reikalavimai yra gera proga įsivertinti savo s...
2023-03-02 05:57
Vasario pirminės būsto rinkos rezultatai Vilniuje maloniai nustebino. Per mėnesį realizuoti 197 būstai (221 nauji ir 24 atšaukti pardavimai). Tai – 86 proc. padidėjimas lyginant su sausio mėnesiu (atitinkamai: 106, 144, 38), nors ir 45 proc. mažiau nei prieš metus (355, 372, 17).
2023-03-02 05:30
NT paslaugų kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės specialistai skaičiuoja, kad per vasario mėnesį sostinėje susitarta dėl 229 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo. Tai yra reikšmingai, beveik 52 proc. daugiau nei per sausį. Kaune rinka pavasariu dar nekvepia, o per praėjusį mėnesį pardavimų ...
2023-03-01 13:11
Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų vasario mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 208 būstai ir fiksuoti 9 sutarčių nutraukimai. 67 būstai parduoti ekonominiame, 114 vidutiniame ir 18 prestižiniame segmente. Nors lėtai besipilda...
2023-03-01 09:55
Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Pagal Darbo kodekso 53 straipsnio nuostatas darbo sutartis gali pasibaigti net keliais pagrindais. Tačiau dažnai kyla klausimas, o kokiais visgi atvejais darbdavys negali nutraukti darbo sutarties?
2023-02-28 06:39
Lietuviškas verslas, lietuviški akcininkai, o holdingas „egzotiškoje“ Estijoje – vis dar dažnai pasitaikanti kombinacija. Priežasčių tokiam verslo sprendimui gali būti daug, tačiau svarbu nepamiršti reguliariai įvertinti tokios struktūros pliusus ir minusus, nes pastarieji dažnai gali nusverti svars...
2023-02-22 09:41
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų sausio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis...
2023-02-21 14:52
Pasirašydami būsto paskolos sutartį, gyventojai finansiškai įsipareigoja bankui vidutiniškai 25-eriems metams, tad ieškodami palankiausio paskolos pasiūlymo, jie dažnai kreipiasi į kelis bankus. Į ką būtina atkreipti dėmesį lyginant jų paskolų pasiūlymus ir kokia klaida dažniausiai daroma, pasakoja ...
2023-02-21 10:07
Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu...
2023-02-20 13:22
Artėjant šiltajam sezonui visi nekantrauja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore ir mėgautis ne tik šiltomis dienomis, bet ir vakarais. Naujakuriai, įsigiję nuosavus namus ar kotedžus, jau pradeda planuoti terasų statybas ir smagų laiką jose su šeima ir draugais.
2023-02-14 10:58
Remiantis „Eurostat“ duomenimis 2022 m. laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje išaugo 10,24 proc., lyginant su 2021 m., o su 2020 m. – padidėjo net 114 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, 60 proc. įmonių teigia galintys įdarbinti apie 20 proc. darbuotojų, peršaši išvada, kad šie skaičiai ateityje tik...
2023-02-10 13:55
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai itin santūriai vertina šių metų perspektyvas, rodo 2023 m. NT rinkos Lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė šiems metams siekia 50 punktų. Tai reiškia, kad šiais metais NT rinka bus nejudri, labai atsargi ir tarps ramybės būsenoj...
2023-02-10 10:25
Lietuvos apdirbamosios pramonės indeksas 2022 m. IV ketvirtį buvo mažiausias nuo jo skaičiavimo pradžios 2015 metais, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas, o apklausti įmonių vadovai teigė, kad jų artimiausios ateities nuotaikas ir lūkesčius...
2023-02-09 11:25
Darbo ginčų komisijos prie VDI 2022 metais gavo 5 873 prašymus. Palyginti su 2021 m., 2022 m. gauta apie 9 proc. daugiau prašymų. Kaip ir visais pastaraisiais metais, išlieka stabili tendencija, kad absoliuti dauguma darbo ginčų buvo iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų, tačiau, pal...
2023-02-06 06:11
Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai.
2023-02-03 07:10
Kėdainių tilto, per kurį dar tą pačią dieną turėjo vykti pats šalies Prezidentas, griūtis – klasikinis pavyzdys, kas atsitinka, kai formalūs reikalavimai ir vykdomi tik formaliai. Plika akimi bet kuris kėdainietis galėjo pasakyti, kad remontas – būtinas čia ir dabar. Defektus pamatė, išvadą 2022-ųjų...