Nuotolinis darbas keičia NT rinką: prioritetas ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
2021-02-22 09:10
Nauji įpročiai – nuotolinis darbas ir internetinė prekyba, keičia ir NT rinkos veidą. Anot Šiaulių banko projektų vadovės Dovilės Kalvaitienės, net Lietuvai ir grįžus į priešpandeminį lygį, dalis darbuotojų liks dirbti iš namų arba naudosis lanksčiu darbo grafiku.

Dovilė KALVAITIENĖ, Šiaulių banko projektų vadovė
Būsto ieškantys gyventojai iš naujo įvertina savo prioritetus ir dažniau renkasi gyventi toliau nuo miesto centro, kur būstas pigesnis, erdvesnis, o aplink daugiau gamtos.
Lietuvoje parduodamų individualių namų ir butų sandorių proporcijos vis dar skiriasi kelis kartus, tačiau pastaruoju metu stebimas ženkliai augantis susidomėjimas namais. VĮ Registrų centro duomenimis, ryškus šoktelėjimas fiksuotas paskutinį 2020 m. ketvirtį, kuomet Lietuvoje buvo parduota 3 proc. mažiau butų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį, tačiau namų parduota net 16 proc. daugiau ir tokios pardavimo apimtys pasiekė visų laikų aukštumas.
„Paprastai individualūs namai yra toliau nuo miesto centro ir jame esančių verslo centrų, tačiau šis kriterijus nebetenka prasmės dirbant iš namų, o prekes ir paslaugas užsisakant internetu. Taip pat aktualumą praranda ir gyvenamasis mikrorajonas ar net pats miestas. Taigi pirkėjas nebekreipia dėmesio į atstumą iki darbo, ar parduotuvės, svarbesnis tampa interneto ryšys, aplinkos grožis, rekreacijos galimybės, gyvenimo komfortas – pavyzdžiui, galimybė pabėgioti miške, o ne važiuoti iki parko per pusę miesto“, – sako Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovė D. Kalvaitienė ir priduria, kad karantino ribojimas vykti į kitą savivaldybę taip pat atskleidė, jog užsidarius mieste labai sunku rasti tinkamų erdvių poilsiui lauke.
Ekspertė pastebi, kad gyvenamuosius namus toliau nuo miestų dažniau renkasi jaunos šeimos neturinčios vaikų, taip pat auginančios ikimokyklinio amžiaus arba vyresnius vaikus, kurie jau patys gali naudotis viešuoju transportu ar vairuoja. O auginantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus vis dar vengia keltis toli už miesto, tačiau aktyviau ieško kotedžų miesto teritorijoje – tai užtikrina ir susisiekimą, ir didesnę erdvę bei savo kiemą.
Didmiesčio atlyginimas ir mažo miestelio gyvenimo kokybė
D. Kalvaitienė sako, kad kol kas nelabai drąsiai, tačiau vis dažniau išgirsta vilniečių, kauniečių klausimų, kokios finansavimo sąlygos, jeigu norėtų nekilnojamą turtą pirkti mažesniame mieste, pvz. Prienuose, Alytuje ir pan., o dirbti didmiestyje. „Klientai pradeda galvoti, kad dirbdami nuotoliniu būdu gali gauti didmiesčio atlyginimą, tačiau išvengti Vilniaus ar Kauno eismo spūsčių, vaikų darželių trūkumo, eilių visur ir visada. Juk šiandien mažesniuose miestuose taip pat rasi prekybos centrus, vaikams visada bus vietos darželyje (jį dažnai net galėsi rinktis iš kelių variantų), o prireikus visada galima nuvykti į didmiestį, nes Lietuvoje atstumai nėra dideli“, – sako D. Kalvaitienė.
Panašiai NT paklausą augina ir grįžtantys emigrantai, kurių dalis lieka dirbti per atstumą užsienio šalyse esančioms įmonėms. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais nuolatinių gyventojų skaičius Vilniaus mieste išaugo beveik 10 tūkst., o 2020 metais beveik 8 tūkst. asmenų. Vadinasi, vien per pastaruosius dvejus metus sostinės nuolatinių gyventojų skaičius ūgtelėjo 3,2 proc. Vilnius buvo vienas sparčiausiai augančių miestų visoje Europos Sąjungoje. Dėl migracijos augo ir Kaunas, Klaipėda bei Šiauliai.
Atgal į gamtą – dabar
Anot D. Kalvaitienės, susidomėjimas jau pastatytais gyvenamaisiais namais arba kotedžais išaugo apie 20 proc., lyginant su 2019 m., o statybų paraiškų, kurios sudaro 15 proc. visų klientų pateiktų paraiškų, sumažėjo 5–6 proc. „Įprasta žiemą gauti mažiau paraiškų statybų projektų finansavimui, tačiau šiemet pastebim, kad vis labiau vengiama patiems imtis statybų nuo nulio, nes žmonės dėl karantino jaučiasi neužtikrinti, bijo, kad gali būti bet kada uždarytos statybų prekių parduotuvės ar sustabdytos tiekimo paslaugos. Taigi bijoma pradėti rimtesnius darbus, nes jų pabaiga sunkiau prognozuojama“, – sako Šiaulių banko ekspertė.
Panašu, kad dėl COVID-19 pandemijos ženkliai daugiau namuose laiko leidžiantys gyventojai ne tik nenori ilgų statybų, siekia komforto ir gamtos dabar. „Matome, kad klientai aktyviai domisi ir kreditais remontui – lyginat su anksčiau buvusiais metais, užklausų skaičius išaugo dvigubai, taip pat išaugo finansuojamos remonto sumos. Anksčiau šiam tikslui būdavo suteikiamos paskolos mažesnei sumai – paprastai naudojamasi vartojimo kreditais, kurių maksimali suma dažniausiai yra apie 20 tūkst. Eur, o dabar vis daugiau klientų planuoja didesnio masto remonto darbus ir jų išlaidos siekia apie 35–45 tūkst. Eur“, – sako Šiaulių banko ekspertė.
Plečiasi gyvenamojo būsto paskirtis
Pastaraisiais metais jau ir taip buvo dažnai kalbama apie mažėjantį butų plotą bei skurdų erdvesnio būsto pasirinkimą naujai statomuose daugiabučiuose, tačiau pandemija čia suveikė kaip lakmuso popierėlis.
„Tarp spartų gyvenimo tempą palaikančių miestiečių, anksčiau būstas buvo laikomas vieta permiegoti ir sandėliu savo daiktams, tačiau šiandien butas tampa dar ir darbo, nuotolinių mokslų vieta. Dažnai čia turi tilpti skirtinguose darbuose per atstumą dirbantys keli šeimos nariai, taip pat vaikai, kuriems mokytis tenka irgi iš namų. Beje, pasaulinės apklausos rodo, kad tokia tendencija gali tapti ilgalaike, – sako D. Kalvaitienė.
Pasak ekspertės, tik prasidėjus pirmajai pandemijos bangai pavasarį daug darbdavių skeptiškai vertino nuotolinio darbo efektyvumą. Anot „Gartner“ tyrimų bendrovės pernai kovą atliktos apklausos, didžioji dalis (74 proc.) respondentų teigė, kad planuoja ir toliau leisti nuotoliniu būdu dirbti 5 procentams darbuotojų, prieš pandemiją dirbusių iš biurų. Tačiau patirtis pandemijos metu keitė nuostatas ir vos po kelių mėnesių – rudenį, „Enterprise Technology Research“ paskelbė beveik 1,2 tūkst. vadovaujančių IT srities specialistų iš įvairių šalių apklausos rezultatus. Pagal juos, 2021 m. beveik 35 proc. darbuotojų negrįš į biurus ir dirbs iš namų.
D. Kalvaitienė teigia, kad tai atsiliepia ir būsto rinkai: pernai Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,9 kv. m, tad mikro-apartamentus nors ir lėtai, bet turėtų keisti vidutinio dydžio butai (80–100 kv. m). Dėl pandemijos ir karantinų ženkliai išaugo žmonių praleidžiamas laikas savo namuose, taigi pasikeitė ir poreikiai.
Antrieji namai
Kol erdvių būstų pasiūla nėra pakankama, ekspertai atkreipia dėmesį, kad jau nuo pernai metų pavasario rinkoje auga antrųjų namų – būsto pajūryje, sodybų prie ežerų ar patrauklių gamtos objektų, pardavimai.
Anot D. Kalvaitienės, antrą 2020 m. pusmetį beveik 40 proc. išaugo susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvos pajūryje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Dažnu atveju tokį turtą įsigyjantys klientai investuoja nemažą dalį ir savo lėšų – nuo 30 iki 40 proc.
„Jei į sodybos pirkimą tiek anksčiau, tiek dabar buvo žiūrima kaip į užtarnautą turtą poilsiui ar ramią gyvenimo vietą išėjus į pensiją, turtas pajūryje dažnai vertinamas ir kaip investicija tikintis, kad NT pajūryje visuomet bus likvidus, taip pat kaip pajamų šaltinis – nuomojant būstą tuo metu, kai negali jame ilsėtis patys. Ar šie klientai teisūs – parodys laikas, nes labai skiriasi ir įsigyjamo turto vieta – kurorto centras ir daug toliau nuo centro ir pajūrio esantis turtas, taip pat turto būklė, jo aplinka, infrastruktūra ir t.t. Visgi matome, kad šiuo metu daliai klientu tiesiog labai svarbu turėti vietą poilsiui dabar“, – teigia D. Kalvaitienė.
Lietuvoje parduodamų individualių namų ir butų sandorių proporcijos vis dar skiriasi kelis kartus, tačiau pastaruoju metu stebimas ženkliai augantis susidomėjimas namais. VĮ Registrų centro duomenimis, ryškus šoktelėjimas fiksuotas paskutinį 2020 m. ketvirtį, kuomet Lietuvoje buvo parduota 3 proc. mažiau butų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį, tačiau namų parduota net 16 proc. daugiau ir tokios pardavimo apimtys pasiekė visų laikų aukštumas.
„Paprastai individualūs namai yra toliau nuo miesto centro ir jame esančių verslo centrų, tačiau šis kriterijus nebetenka prasmės dirbant iš namų, o prekes ir paslaugas užsisakant internetu. Taip pat aktualumą praranda ir gyvenamasis mikrorajonas ar net pats miestas. Taigi pirkėjas nebekreipia dėmesio į atstumą iki darbo, ar parduotuvės, svarbesnis tampa interneto ryšys, aplinkos grožis, rekreacijos galimybės, gyvenimo komfortas – pavyzdžiui, galimybė pabėgioti miške, o ne važiuoti iki parko per pusę miesto“, – sako Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovė D. Kalvaitienė ir priduria, kad karantino ribojimas vykti į kitą savivaldybę taip pat atskleidė, jog užsidarius mieste labai sunku rasti tinkamų erdvių poilsiui lauke.
Ekspertė pastebi, kad gyvenamuosius namus toliau nuo miestų dažniau renkasi jaunos šeimos neturinčios vaikų, taip pat auginančios ikimokyklinio amžiaus arba vyresnius vaikus, kurie jau patys gali naudotis viešuoju transportu ar vairuoja. O auginantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus vis dar vengia keltis toli už miesto, tačiau aktyviau ieško kotedžų miesto teritorijoje – tai užtikrina ir susisiekimą, ir didesnę erdvę bei savo kiemą.
Didmiesčio atlyginimas ir mažo miestelio gyvenimo kokybė
D. Kalvaitienė sako, kad kol kas nelabai drąsiai, tačiau vis dažniau išgirsta vilniečių, kauniečių klausimų, kokios finansavimo sąlygos, jeigu norėtų nekilnojamą turtą pirkti mažesniame mieste, pvz. Prienuose, Alytuje ir pan., o dirbti didmiestyje. „Klientai pradeda galvoti, kad dirbdami nuotoliniu būdu gali gauti didmiesčio atlyginimą, tačiau išvengti Vilniaus ar Kauno eismo spūsčių, vaikų darželių trūkumo, eilių visur ir visada. Juk šiandien mažesniuose miestuose taip pat rasi prekybos centrus, vaikams visada bus vietos darželyje (jį dažnai net galėsi rinktis iš kelių variantų), o prireikus visada galima nuvykti į didmiestį, nes Lietuvoje atstumai nėra dideli“, – sako D. Kalvaitienė.
Panašiai NT paklausą augina ir grįžtantys emigrantai, kurių dalis lieka dirbti per atstumą užsienio šalyse esančioms įmonėms. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais nuolatinių gyventojų skaičius Vilniaus mieste išaugo beveik 10 tūkst., o 2020 metais beveik 8 tūkst. asmenų. Vadinasi, vien per pastaruosius dvejus metus sostinės nuolatinių gyventojų skaičius ūgtelėjo 3,2 proc. Vilnius buvo vienas sparčiausiai augančių miestų visoje Europos Sąjungoje. Dėl migracijos augo ir Kaunas, Klaipėda bei Šiauliai.
Atgal į gamtą – dabar
Anot D. Kalvaitienės, susidomėjimas jau pastatytais gyvenamaisiais namais arba kotedžais išaugo apie 20 proc., lyginant su 2019 m., o statybų paraiškų, kurios sudaro 15 proc. visų klientų pateiktų paraiškų, sumažėjo 5–6 proc. „Įprasta žiemą gauti mažiau paraiškų statybų projektų finansavimui, tačiau šiemet pastebim, kad vis labiau vengiama patiems imtis statybų nuo nulio, nes žmonės dėl karantino jaučiasi neužtikrinti, bijo, kad gali būti bet kada uždarytos statybų prekių parduotuvės ar sustabdytos tiekimo paslaugos. Taigi bijoma pradėti rimtesnius darbus, nes jų pabaiga sunkiau prognozuojama“, – sako Šiaulių banko ekspertė.
Panašu, kad dėl COVID-19 pandemijos ženkliai daugiau namuose laiko leidžiantys gyventojai ne tik nenori ilgų statybų, siekia komforto ir gamtos dabar. „Matome, kad klientai aktyviai domisi ir kreditais remontui – lyginat su anksčiau buvusiais metais, užklausų skaičius išaugo dvigubai, taip pat išaugo finansuojamos remonto sumos. Anksčiau šiam tikslui būdavo suteikiamos paskolos mažesnei sumai – paprastai naudojamasi vartojimo kreditais, kurių maksimali suma dažniausiai yra apie 20 tūkst. Eur, o dabar vis daugiau klientų planuoja didesnio masto remonto darbus ir jų išlaidos siekia apie 35–45 tūkst. Eur“, – sako Šiaulių banko ekspertė.
Plečiasi gyvenamojo būsto paskirtis
Pastaraisiais metais jau ir taip buvo dažnai kalbama apie mažėjantį butų plotą bei skurdų erdvesnio būsto pasirinkimą naujai statomuose daugiabučiuose, tačiau pandemija čia suveikė kaip lakmuso popierėlis.
„Tarp spartų gyvenimo tempą palaikančių miestiečių, anksčiau būstas buvo laikomas vieta permiegoti ir sandėliu savo daiktams, tačiau šiandien butas tampa dar ir darbo, nuotolinių mokslų vieta. Dažnai čia turi tilpti skirtinguose darbuose per atstumą dirbantys keli šeimos nariai, taip pat vaikai, kuriems mokytis tenka irgi iš namų. Beje, pasaulinės apklausos rodo, kad tokia tendencija gali tapti ilgalaike, – sako D. Kalvaitienė.
Pasak ekspertės, tik prasidėjus pirmajai pandemijos bangai pavasarį daug darbdavių skeptiškai vertino nuotolinio darbo efektyvumą. Anot „Gartner“ tyrimų bendrovės pernai kovą atliktos apklausos, didžioji dalis (74 proc.) respondentų teigė, kad planuoja ir toliau leisti nuotoliniu būdu dirbti 5 procentams darbuotojų, prieš pandemiją dirbusių iš biurų. Tačiau patirtis pandemijos metu keitė nuostatas ir vos po kelių mėnesių – rudenį, „Enterprise Technology Research“ paskelbė beveik 1,2 tūkst. vadovaujančių IT srities specialistų iš įvairių šalių apklausos rezultatus. Pagal juos, 2021 m. beveik 35 proc. darbuotojų negrįš į biurus ir dirbs iš namų.
D. Kalvaitienė teigia, kad tai atsiliepia ir būsto rinkai: pernai Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,9 kv. m, tad mikro-apartamentus nors ir lėtai, bet turėtų keisti vidutinio dydžio butai (80–100 kv. m). Dėl pandemijos ir karantinų ženkliai išaugo žmonių praleidžiamas laikas savo namuose, taigi pasikeitė ir poreikiai.
Antrieji namai
Kol erdvių būstų pasiūla nėra pakankama, ekspertai atkreipia dėmesį, kad jau nuo pernai metų pavasario rinkoje auga antrųjų namų – būsto pajūryje, sodybų prie ežerų ar patrauklių gamtos objektų, pardavimai.
Anot D. Kalvaitienės, antrą 2020 m. pusmetį beveik 40 proc. išaugo susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Lietuvos pajūryje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Dažnu atveju tokį turtą įsigyjantys klientai investuoja nemažą dalį ir savo lėšų – nuo 30 iki 40 proc.
„Jei į sodybos pirkimą tiek anksčiau, tiek dabar buvo žiūrima kaip į užtarnautą turtą poilsiui ar ramią gyvenimo vietą išėjus į pensiją, turtas pajūryje dažnai vertinamas ir kaip investicija tikintis, kad NT pajūryje visuomet bus likvidus, taip pat kaip pajamų šaltinis – nuomojant būstą tuo metu, kai negali jame ilsėtis patys. Ar šie klientai teisūs – parodys laikas, nes labai skiriasi ir įsigyjamo turto vieta – kurorto centras ir daug toliau nuo centro ir pajūrio esantis turtas, taip pat turto būklė, jo aplinka, infrastruktūra ir t.t. Visgi matome, kad šiuo metu daliai klientu tiesiog labai svarbu turėti vietą poilsiui dabar“, – teigia D. Kalvaitienė.
Komentaras
2023-10-03 12:38
Išankstiniais „Citus" analitikų duomenimis, trečią ketvirtį trijų didžiausių Lietuvos miestų pirminės būsto rinkos užbaigė su pavyzdiniu stabilumu. Vilniuje ir Kaune rugsėjo rezultatas apie 5 proc. nukrypo nuo metinio vidurkio, o Klaipėdoje – nuo ankstesnio mėnesio; tiesa, metinį vidurkį pralenkė be...
2023-09-26 11:58
Lietuvoje išduodamų paskolų kiekis būstui, vartojimui ir kitiems tikslams toliau pamažu auga, rodo Lietuvos banko duomenys. Visgi skaičiuojama, kad didėjant paskolų poreikiui daugėja ir įsiskolinusių lietuvių. Anot „Vivus Finance" vyr. teisininkės Aurelijos Meiliūnaitės, šiemet pirmąją paskolos įmok...
2023-09-19 14:23
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta, kad kiekvienoje įmonėje turi būti paskiriamas vienas arba daugiau, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir įmonės veiklos rizikingumą, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, atitinkantis teisės aktais nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, k...
2023-09-01 09:41
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, rugpjūtį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 218 būstų ir fiksuoti 28 sutarčių nutraukimai. Rugpjūtį būstų parduota 31 proc. daugiau, palyginti su liepa, kuomet parduoti 166 būstai, ir 74 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, ka...
2023-08-31 13:17
Investicija į nekilnojamąjį turtą yra gyventojų įvardijama kaip viena patraukliausių, be to, yra nesudėtingai valdoma. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo nuostolių, susijusių su būstu. Praėjusiais metais buvo atlyginta daugiau nei 22 mln. eurų būsto nuostoliams padengti, rodo „Lietuvos draudimo“ duom...
2023-08-30 09:42
Kai iš darbo vienu metu atleidžiami keli darbuotojai, neretai iškyla klausimas, ar tai neturi būti traktuojama kaip grupės darbuotojų atleidimas. Darbo teisės ekspertai sako, kad keleto darbuotojų atleidimas grupiniu atleidimu tampa, kai atitinka tris kriterijus: darbo sutartys nutraukiamos remianti...
2023-08-29 10:26
Tikriausiai kiekvienas esame matę produktų pakuočių, ant kurių puikuojasi specialūs ekologiškumą ir tvarumą patvirtinantys ženklai. Visgi, Europos komisija skelbia, kad net 53 proc. ant Europos sąjungos šalyse parduodamų produktų pakuočių ir jų reklamose skelbiamų ekologiškumo teiginių yra susiję su...
2023-08-28 09:56
Jaunesnio amžiaus žmonės, besidomintys galimybe gauti paskolą nekilnojamam turtui, dažniausiai klausinėja apie paskolos išdavimo procedūrą, taip pat teiraujasi, ar galėtų gauti bendrą paskolą, jei su partneriu nėra susituokę, bei kokio dydžio pradinį įnašą reikėtų sukaupti. Tokie klausimai dominavo ...
2023-08-23 08:53
Visą gyvenimą svajojote apie savo nuosavus namus ir šalia namo žaliuojančia veją. Svajonę įgyvendinote, bet vieną dieną sužinote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti? Apie tai plačiau pas...
2023-08-23 07:11
Dalis pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų svarsto apie galimybes ir toliau likti darbovietėje, tačiau neretai kyla klausimų, ar ir toliau bus taikomos tokios pat garantijos ir ar likusieji dirbti pensinio amžiaus darbuotojai vėliau nepraras galimybės nutraukti darbo sutartį ir gauti išeitinę išmo...
2023-08-22 10:04
Užuot statę nuosavą namą ar pirkę naują nekilnojamąjį turtą, dažnai žmonės susidomi galimybe atnaujinti senesnį nekilnojamąjį turtą, kuris vieniems tampa antruoju būstu atostogoms, kitiems – nuolatiniais namais. Neretai būsimiems tokių namų savininkams iššūkių kelia renovacijos suplanavimas, kurio g...
2023-08-16 13:20
Šią vasarą Europos Komisija (EK) priėmė Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS), skirtus visoms įmonėms, kurioms taikoma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva. Šie nauji standartai apima visus aplinkos, socialinius ir valdymo klausimus – įskaitant klimato kaitą, biol...
2023-08-16 09:08
Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iškeldinimas iš nuomojamos patalpos yra kraštutinė ...
2023-08-11 06:51
Augančios kainos ir palūkanos neramina daugelį – visos pagrindinės bazinės palūkanų normos liepos pabaigoje padidintos jau vienuoliktą kartą nuo 2022 m. kovo mėn. prasidėjusio kėlimo. JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) pakėlė palūkanų normų intervalą iki 5,25–5,5 proc., Europos Centrinis Bankas (E...
2023-08-09 09:33
Ką tik naujai susiremontavote butą. Būtų labai nesmagu, jei dabar kaimynai iš viršaus užpiltų naujai nudažytas lubas ir sienas. Vis dėlto, nuo tokių situacijų nelabai apsisaugosite. Teismai užversti ginčais dėl daugiabučiuose namuose vykstančių apliejimų. Dažna priežastis – kiauri radiatoriai butuos...
2023-08-08 09:59
Didėjančios palūkanos ir neapibrėžtumas ekonomikoje pristabdė Lietuvos būsto rinką, tačiau naujų butų ir namų įsigijimo apimčių mažėjimas primena švelnų sklendimą, o ne skaudų kritimą. „Luminor“ banko klientai per pirmąjį pusmetį paėmė beveik tiek pat būsto paskolų, kaip ir pernai per tą patį laikot...
2023-08-07 09:56
Štai ir pajudėjo garsioji mokesčių reforma. Prasidėjo pirmieji svarstymai ir klausymai komitetuose. Ir jie daug ką pasakė apie šios reformos rengėjus ir stūmėjus.
2023-08-01 07:29
Architektų ir statybininkų bendradarbiavimas yra labai svarbus. Egzistuoja klasikinė istorinė taisyklė, kad bet kurį projektą laiko trys banginiai: statytojas (užsakovas) – architektas (projektuotojas) – statybininkas (rangovas). Jeigu šis optimaliai dirbantis trikampis nesusiformuoja, gero rezultat...
2023-07-31 07:51
Architektūrinei idėjai įgyvendinti architekto ir statybininkų sąveika itin svarbi. Ji ryškiausiai tampa matoma realizuotame projekte. Jei iš pradžių architektas savo kūrinį derina su visuomene, savivaldybėmis, klientu, kitomis institucijomis, tai realizuojant – lieka klientas, architektas ir statybi...
2023-07-28 07:53
Įgyvendinant statybos darbus, dažnai statybos rangovo sėkmė priklauso nuo architekto ir projektuotojų padarytų sprendimų bei tiksliai, kokybiškai paruoštų darbo brėžinių. Turbūt reikia išskirti kaip atskiras veiklas: architektūrinę veiklą ir projektavimo-konstravimo veiklą.