Nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija sudarys teisines galimybes nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje, paspartins apsaugos sutarčių sudarymą su žemės savininkais ir valdytojais. Tai leis įgyvendinti privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai užtikrinti, o kartu – Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Buveinių direktyvos reikalavimais.

Augant visuomenės susidomėjimui saugomomis teritorijomis ir nematerialių ekosisteminių paslaugų teikimo poreikiui, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, siūlomas laisvesnis rezervatų lankymas. Numatoma, kad jų lankymo tvarką įvertinęs lankytojų skaičių kiekvienas rezervatas galės nustatyti savo nuostatuose, pavyzdžiui, ar lankytis galima tik lydint specialistui, ar tik tam tikru metu ir kt.

Kitais įstatymo pakeitimais siūloma tikslinti žemės savininkų informavimo ir kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarką,

Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir saugomų teritorijų direkcijas siūloma paskirti atsakingomis už biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos politiką, ekosistemų atkūrimo priemonių rengimą ir įgyvendinimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavesti ir Trakų istorinio nacionalinio parko steigėjo funkcijos.

Aplinkos apsaugos įstatymo projekto pakeitimais įtvirtinamos nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso sistemos formavimu, jos kokybės tikslų nustatymu ir ekologinio stabilumo palaikymu. Atsiliepiant į Europos Komisijos raginimą, kad žalioji infrastruktūra visoje Europos Sąjungoje taptų standartiniu teritorijų plėtros komponentu, siekiama įteisinti žaliosios infrastruktūros sąvoką, paaiškinti jos koncepcijos sąveiką su gamtinio karkaso sistema, išdėstyti jos esmines funkcijas ir tikslus.

Šio teisės aktų paketo rengimą paskatino Lietuvos siekis įgyvendinti ambicingus Europos Žaliojo kurso bei Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus – sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas turi padidėti iki 30 proc. sausumos teritorijos ir 10 proc. visų saugomų teritorijų turi būti griežtai saugomos. Be to, turi būti pagerinta ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu yra nepalanki, būklė, atkuriamos pažeistos ekosistemos.

Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių 8 teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.