Palangos oro uoste diegiami ekologiniai sprendimai: nulinės anglies dvideginio emisijos oro uoste link
2021-09-16 10:00
Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai.
Oro uostų nuotr.
Kartu su kitais Lietuvos oro uostų tinkle esančiais oro uostais Palangos oro vartai siekia ateityje tapti nulinės CO2 emisijos oro uostu. Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio, rekonstrukcijos metu diegiami konkretūs aplinkai draugiški sprendimai reikšmingai prisidės prie visų trijų oro vartų keliamo tikslo – pasiekti nulinio anglies dvideginio emisijų į aplinką.
„Į ilgalaikius tvarumo siekius žiūrime atsakingai, dėl šios priežasties pavasarį prisijungėme prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria siekiama vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį CO2 emisijų į aplinką. Žinoma, suprantame, kad kova su klimato kaita yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik oro uostai, bet ir čia veikiantys verslai, prireiks dar nemažai padaryti iš infrastruktūros valdymo pusės, tačiau ateities vizija aiški ir be modernios infrastruktūros kaip pagrindo - negalėtume tikėtis jokio pozityvesnio proveržio šia linkme. Neabejojame, kad tikslingai dirbdami, pagrindinį „Net Zero“ tikslą pasieksime gerokai greičiau nei tai numatyta ilgalaikėje programoje“, – cituojamas M. Gelžinis.
Taupys elektros energiją
Rekonstrukcijos metu Palangos oro uoste bus iš esmės pertvarkyta signalinių žiburių sistema, kuri taps ne tik efektyvesne, bet ir draugiškesne aplinkai. Pagal projektą naudotos metalo halogenų lempos bus pakeistos taupiais LED žiburiais. Atliekant šiuos darbus bus nutiestas 95 kilometrų ilgio kabelių tinklas ir įrengta 667 naujų žiburių.
Tikimasi, kad elektros energijos suvartojimas vien tik tako apšvietimui po rekonstrukcijos sumažės apie 20 proc., panašius sutaupymo rodiklius po modernizacijos rodo Vilniaus oro uosto statistika.
„Kiek tiksliai bus sutaupyta elektros energijos dabar pasakyti sudėtinga, nes tai priklauso nuo eismo oro uoste intensyvumo. Bet žinome, kad įrengus LED sistemą Vilniaus oro uoste, per penkerius metus buvo sutaupyta beveik 450 MWh elektros energijos. Tiek užtektų aprūpinti elektra daugiau nei du šimtus vidutinių namų ūkių visus metus“, - pasakoja M. Gelžinis.
Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu taip pat bus sprendžiamas CO2 mažinimo klausimas, pačiame perone diegiant specializuotus orlaivių elektros maitinimo įrenginius (GPU) tam tikrose lėktuvų aikštelėse. Juos įrengus, Palangos oro uoste bus galima mažinti anglies dvideginio emisijų išmetimą – daugeliu atvejų nebereiks anksčiau dyzeliniais automobiliais atgabenamų prie lėktuvo elektros energijos įrenginių.
Paviršinių nuotekų surinkimas
Rekonstruojant Palangos oro uosto dangas – bus pertvarkyta paviršinių nuotekų surikimo bei valymo sistema, kuri taps daug efektyvesne.
„Vienas itin svarbių kokybinių pokyčių – mes turėsime galimybę surinkti paviršines nuotekas. Tai itin svarbu šaltuoju sezonu, kai lėktuvai prieš pakylant padengiami specialiu skysčiu nuo apledėjimo. Surinktas nuotekas ateityje bus galima vežti perdirbti į Vilniaus oro uostą, kuriame numatoma įrengti tokių nuotekų perdirbimo gamykla“, - sako M. Gelžinis.
Latvijos bendrovės „A.C.B.“, kuri šiuo metu atlieka Palangos oro uosto rekonstrukciją, vykdomasis direktorius Armands Svikis sako, kad visi darbai vykdomi pasitelkiant tvarias technologijas ir šiuolaikinius sprendimus.
„Tokius pačius sprendimus naudojome rekonstruodami Vilniaus bei Rygos oro uostus, tad esame užtikrinti jų efektyvumu“, – cituojamas A. Svikis. Darbus Palangos oro uoste vykdome pagal visus būtinus aplinkosaugos reikalavimus, darbų saugumas yra prižiūrimas pagal visus oro uostų bei mūsų vidinius standartus“.
Beveik visos rangovo panaudotos medžiagos bei po rekonstrukcijos liksiančios statybinės atliekos bus perdirbtos: frezuotas asfaltas, mineralinės medžiagos, betonas bus iš anksto paruošti pagal egzistuojančius standartus ir vėl naudojami statybose arba laikiniems statybų poreikiams tenkinti.
Planus koregavo pandemija
Be „Net Zero“, visi trys oro vartai dalyvauja tarptautinėje oro uostų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo programoje „Airport Carbon Accreditation“, kuriai priklauso apie pustrečio šimto oro uostų visame pasaulyje. Dalyvavimas programoje įpareigoja vertinti ir mažinti ne vien elektros energijos, tačiau ir šiluminės energijos, kuro, cheminių medžiagų, o tolesniuose žingsniuose – ir aviacinio kuro sąnaudas.
Palangos oro uostas jau 2021 metais turėjo pereiti į antrąjį šios programos etapą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos oro uostams sumažinus veiklos apimtis - tikslas perkeltas į kitus metus.
Planuojama, kad ateityje visi Lietuvos oro uostai pasieks nulinę CO2 emisiją. Šiuo tikslu planuojama visų oro uostų teritorijoje aktyviau plėsti saulės elektrines – tokia jau yra įrengta ant Vilniaus oro uostui priklausančio VIP terminalo stogo. Lietuvos oro uostai didžiąją dalį savo transporto priemonių pakeitė į varomas elektra arba hibridiniais varikliais, tokiu pavyzdžiu skatinami sekti ir oro uoste dirbantys verslai.
Žalia statyba
2022-01-28 09:17
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
2022-01-26 10:45
Sostinėje vystomas „Business Garden Vilnius“ verslo parkas tarptautiniu mastu įvertintas už įdiegtus tvarumo sprendimus. Surinkęs 95 tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balus, verslo centras gavo aukščiausią – „Platinum“ įvertinimą. Visame pasaulyje yra vos 30, o Europoje – 10 p...
2022-01-14 07:04
„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“.
2021-12-17 10:45
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sveikina Europos Komisijos paskelbtą pirmąjį Taksonomijos reglamento deleguotąjį aktą, kuriuo gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – „žaliasis smegenų plovimas“.
2021-12-10 12:11
„Žalieji pastatai“ vis labiau įsitvirtina komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 126 tarptautiniais tvarumo sertifikatais įvertinti ar vertinami pastatai, iš kurių vien šiemet pagal BREEAM, LEED, WELL, LPTVS ar „Fitwel“ standartus buvo įvertinti 88.
2021-10-29 07:39
Statybos pramonė ir visas sektorius stipriai veikia mus supančią aplinką, nes jo poreikiams sunaudojama net 40% viso pasaulio energijos ir generuojama net 30% visų atliekų. Norint daryti įtaką ir keisti, būtina imtis veiksmų, kurie užtikrintų ilgalaikius pokyčius, o ne vienadienius sprendimus.
2021-10-18 07:08
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
2021-10-11 07:12
Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: tr...
2021-09-17 13:30
NT plėtros bendrovė „Sirin Development“ užbaigė Kauno logistikos centro antrąjį statybų etapą. Martinavos kaime, Kauno rajone, greta automagistralės Vilnius-Kaunas, atidaryta 16 tūkst. kv. m ploto sandėlių su administracinėmis patalpomis.
2021-09-02 09:05
Jau kurį laiką pasaulyje yra diskutuojama ir ieškoma sprendimų, mažinančių taršą ir triukšmą statybvietėse – siekiama saugoti žmones ir aplinką.
2021-08-31 08:20
Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statyba ir NT projektų vystymas. Europos Komisijos duomenimis, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emis...
2021-08-27 15:52
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ pelnė BRE Global organizacijos įvertinimą – prekybos ir pramogų centrams ir Vilniaus „Akropolio“ verslo centrui suteikti tarptautiniai „BREEAM In-Use“ pastatų tvarumo sertifikatai.
2021-05-28 11:02
Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu, prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos.
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
2021-05-13 14:15
Rekonstravus Vilniaus nuotekų valyklą, numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis Neries upės ekologijai, o sumontuoti modernūs įrengimai sulaikys net smulkiausias plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles (iki mažiausio 0,05 mm dydžio).
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
2021-04-13 10:23
Cemento gamybos apimtis visame pasaulyje 2019 m. jau siekė apie 4,2 mlrd. tonų, kai 1995 m. – tik 1,39 mlrd. Tai rodo labai spartų ir globalų statybos pramonės augimą. Šiandien pasaulyje yra vienintelė medžiaga, kurios žmonės sunaudoja daugiau nei betono, tai – vanduo.
2021-04-07 12:07
Nemažai gyventojų savo būstuose pasirenka naudoti saulės elektrinės energiją. Nekilnojamojo turto savininkams, nusprendusiems pasirinkti saulės energiją, pirmiausia aktualu žinoti, ar šis energijos šaltinis priskirtinas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir ar su saulės elektrinėmis galima pasi...
2021-04-01 10:22
Nors gali pasirodyti, kad pandemijos metu tokie globalūs iššūkiai kaip klimato kaitos mažinimas ar investicijos į tvarų vystymąsi atsiduria antrame plane, šie klausimai niekur nedingo. Didžiausią poveikį aplinkai darantys maisto, statybos ir transporto sektoriai išlieka po Vyriausybių ir visuomenės ...
2021-03-31 13:46
Vyriausybė pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.
| www.julija.eu