Iš vietinio molio ir šiaudų suręsta kelių kvadratinių metrų trobelė, ko gero, būtų vienas tvaresnių būstų, kokiame įmanoma gyventi, tačiau retas pasirinktų tokią perspektyvą. Kokius pasirinktus tvaraus būsto sprendimus svarbu apsaugoti nuo galimų rizikų, dalijasi vienos įmonės atstovė Julija Judickienė.

Mitas: įrengti tvarų būstą sudėtinga

Architektė G. Bardauskaitė sako, kad tvarus būstas turėtų atitikti keletą svarbiausių kriterijų: „Pirmas, kad statant naudojamos maksimaliai ekologiškos, atsinaujinančios, aplinkos neteršiančios medžiagos. Antras, kad būstui eksploatuoti nereikia daug energijos, o ta, kuri sunaudojama, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ir trečias, dažnai pamirštamas, būstas neturi būti perteklinis. Svarbu jį suplanuoti taip, kad efektyviai tenkintų šeimos poreikius, ir jo plotas galėtų būti įvairiai perpanaudojamas tiems poreikiams besikeičiant."

Architektė dalijasi, kad žmonės, susidomėję aplinkai draugiškesnio būsto įrengimu, tvarumą kelia kaip vieną iš svarbiausių sąlygų. Tokiu atveju svarbu kompleksiškai žiūrėti į būsto įrengimą: naudoti ekologiškas medžiagas, pakartotinai panaudoti jau turimus daiktus, atkreipti dėmesį į išorinių atitvarų apšiltinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir efektyvią šildymo sistemą.

„Pastebime, kad žmonės tvarių sprendimų ieško ne tik dėl draugiškumo aplinkai, bet ir dėl susiklosčiusios situacijos – išaugusių elektros ir dujų kainų. Tai lėmė, kad individualių namų savininkai įsirengia saulės elektrines, dažnai viršijančias 10 kW, arba papildo jau esamas naujais moduliais. Toks elektros ūkio organizavimas rodo, kad elektros poreikis auga, nes namuose yra daug prietaisų, kuriems reikalinga elektros energija, pavyzdžiui, šilumos siurbliai ar elektromobilių įkrovimo stotelės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kuo daugiau įrenginių namuose, tuo svarbiau juos apsaugoti nuo galimų rizikų – įvairių gedimų ar sunaikinimo", – komentuoja J. Judickienė.

Mitas: tvarus būstas – brangus būstas

Norint įrengti tvarų būstą, reikia ne tiek didelių investicijų, kiek kantrybės ir užsispyrimo. „Deja, statybų procesai Lietuvoje vis dar vyksta ne itin tvariai, ne visi projektuotojai ir statytojai turi reikiamas žinias bei motyvaciją keisti įpročius. Tai turbūt yra didžiausias iššūkis, siekiant pasistatyti tvarų būstą", – teigia G. Bardauskaitė.

Pasak architektės, bet kokio būsto kaina priklauso nuo poreikių: „Esame pripratę prie erdvės, reguliuojamo mikroklimato, elektros, vandentiekio ir kitų patogumų. Taigi, daugiausia kainuoja mūsų komfortas, o jei norime tai sukurti tik tvariomis medžiagomis, pritaikydami naujausias technologijas, atitikti A++ energinę klasę, tada investicijos gali padidėti. Tvarumo sąvoka gali būti įvairiai interpretuojama, bet teigti, jog tvarus būstas savaime reikalauja daug investicijų, būtų neteisinga – viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimų."

J. Judickienė pažymi, kad įrengiant tvarų būstą svarbu toliaregiškai vertinti situaciją. Jeigu namas apšildomas šiuolaikiškomis sistemomis „oras–oras" ar „oras–vanduo", o elektrą generuoja ant stogo pastatyta saulės elektrinė, tai, vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, lėšos bus sutaupytos ir investicijos veikiausiai atsipirks. Atsižvelgiant į gyventojų elgsenos pokyčius, šiuo metu taikomas savarankiškas Žaliųjų įrenginių draudimas, kurio metu galima apdrausti saulės elektrinę, šilumos siurblį, elektromobilių įkrovimo stotelę atskirai, nepriklausomai nuo pagrindinių pastatų draudimo. Aktualu ir tai, kad draudimas kompensuoja nuostolius už elektros pirkimo išlaidas, jeigu dėl saulės elektrinės gedimo, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu, nebuvo pagaminta elektros energija.

Mitas: tvarus būstas – tik naujas

„Pastatų griovimas ir naujų statymas – daug energijos ir medžiagų reikalaujantis bei atliekas generuojantis procesas, tad, kai yra galimybė panaudoti seną, surenkame daugiau tvarumo „taškų". Tačiau visada svarbu pasitikrinti, kiek efektyvu tai daryti, nes dažnai paaiškėja, kad rąstinė trobelė jau sudūlėjusi ir stovi beveik be pamatų. Tokiu atveju visais požiūriais efektyviau ir pigiau statyti naują būstą, nei bandyti atkurti iš keleto išlikusių sveikų rąstų, o senas detales išradingai pritaikyti, pavyzdžiui, gaminant vidaus ar lauko baldus“, – sako G. Bardauskaitė.

Jau turintiesiems būstą nebūtina statyti naujo, kad jis būtų tvarus – galima esamą paversti draugiškesniu aplinkai. Vienas iš tvaraus būsto bruožų yra atsinaujinančių išteklių naudojimas, todėl, anot J. Judickienės, vien saulės energijos įdarbinimas jau leidžia gyventi tvariau. Saulės elektrinės pakeičia iškastinį kurą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei anglies dioksido emisijas. Tai ekonomiškai efektyvu dėl atsinaujinančių šaltinių ir žaliosios energijos, jos turi ilgą eksploatavimo laiką, dažniausiai daugiau nei 30 metų nereikia specialios priežiūros.

Architektė primena, kad, siekiant tvaresnio būsto, taip pat galima atnaujinti interjero elementus: neskubėti mesti daiktų vien dėl pasikeitusios mados, leisti jiems tarnauti kuo ilgiau, atrandant būdų, kaip juos atnaujinti generuojant kuo mažiau šiukšlių. O renkantis naujus daiktus, atkreipti dėmesį į natūralumą, ilgaamžiškumą ir nesenstantį dizainą, kas užtikrins, kad baldas po poros metų neatsidurs konteineryje.