Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, o tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, kaltinamasis 2020 m. gruodį pateikė prašymą gauti kreditą gyvenamojo namo įsigijimui. Įtariama, kad vyras pateikė kredito įstaigai melagingus duomenis apie 2019 ir 2020 m. individualios veiklos pajamas – suklastotus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus, sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, o pinigai negauti. Dokumentuose buvo nurodyta, jog per 2019 m. jis esą uždirbo daugiau kaip 34 tūkst. eurų, o 2020 m. – per 38 tūkst. eurų.

Kredito įstaigai patikėjus pateikta informacija, buvo sudaryta sutartis ir suteiktas 79 tūkst. eurų dydžio būsto kreditas.

Panevėžietis taip pat kaltinamas apgaulingu individualios veiklos finansinės apskaitos tvarkymu. Tyrimo metu nustatyta, kad jis, siekdamas gauti kreditą nekilnojamajam turtui, klastojo apskaitos dokumentus ir juos pateikė bankui kaip pajamas patvirtinančius įrodymus. Gavęs kreditą, kaltinamasis, kaip įtariama, sunaikino fiktyvius apskaitos dokumentus – du išlaidų žurnalus bei 41 sąskaitą faktūrą su pinigų priėmimo kvitais.

Baudžiamasis kodeksas už kreditinį sukčiavimą numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.