Centrui svarbus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir verslu

Centre dirbantys mokytojai didžiąją laiko dalį skiria darbui su mokiniais auditorijose arba laboratorijose. Nors jie nuolat ieško naujos informacijos, domisi specialybės naujovėmis, bet negali konkuruoti su įmonėmis, kurioms konkreti sritis yra kasdienė veikla. „Todėl naudingiausias sprendimas yra bendradarbiavimas, – tvirtina Panevėžio mokymo centro vadovas dr. D.Bakšys. – Įmonė dalijasi žiniomis ir patirtimis su mokymo įstaiga, o ši, turėdama galimybių ir daugiau laiko eksperimentuoti, gali pasiūlyti naujų sprendinių. Verslas dažnai kreipiasi į profesijos mokytojus ir prašo išbandyti naujus produktus, technologijas ir jų galimybes. Tokiu būdu kuriama abipusiai naudinga sinergija.“

Partnerystė su verslu atveria duris ir mokinių praktikai, pameistrystei, kuri sudaro sąlygas į darbo rinką ateiti pasirengus, įgijus aktualios praktikos. Darbdaviams irgi nebereikia gaišti laiko suteikiant būtinų konkrečiai sričiai žinių.

Vienas iš svarbiausių potencialių investuotojų, plėtrą planuojančio verslo klausimų – ar regione netrūksta darbuotojų. Ir tai, pastebi Centro vadovas, ne tik aukštos kvalifikacijos specialistai: įmonėms gyvybiškai svarbu turėti darbuotojų, kokius rengia profesinės mokyklos, vis intensyviau besiorientuojančios į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Todėl neatsitiktinai gegužės pabaigoje konkursą eiti Panevėžio mokymo centro vadovo pareigas laimėjęs dr. D.Bakšys buvo pristatytas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariams: Centrui itin svarbus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, verslo atstovais, kurie tampa daugumos absolventų darbdaviais, o darbdaviams – bendrystė su profesinio mokymo įstaigomis. Bendradarbiavimas padeda rasti bendrų sąlyčio taškų, tobulinti profesinio mokymosi programas, leidžia geriau suprasti darbo rinkos poreikius.

Ieško balanso tarp tradicinio ir individualizuoto mokymo

Dr. D.Bakšys akcentuoja, jog siekia, kad Centras būtų atvira, inovatyvi ir nuolat tobulėjanti institucija, atliepianti besimokančiųjų, darbo rinkos ir šalies poreikiams, o ją baigusių mokinių kompetencijos būtų pripažįstamos nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Todėl Centras numato tobulinti profesinio mokymo kokybę, didinti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo prieinamumą. Viena tokių dedamųjų – įtraukusis ugdymas, kuris suteiktų galimybę profesiją įgyti įvairių gebėjimų ir poreikių asmenims. Švietimo politika siekia, kad nuo 2024 m. mokyklos būtų pasirengusios priimti ir integruoti visus norinčius mokytis.

Dar vienas greitai besikeičiančios rinkos iššūkis – išmokyti mokytis visą gyvenimą ir skatinti būti kūrybiškus. „Tokia nuostata iš mokytojo reikalauja individualizuoto požiūrio į mokinius ir tam reikia papildomų laiko ir lėšų sąnaudų. Todėl mums svarbu rasti balansą, tad esame numatę ruošti tam mokytojus, teikti jiems metodinę pagalbą, kad kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis būtų galima atrasti būdą, kaip pamatyti kiekvieną besimokantį ir sukurti sąlygas pagal individualius gebėjimus“, – apie vieną iš didžiausių iššūkių kalba dr. D.Bakšys.

Modernizuojant profesinį mokymą, Centre planuojama organizuoti atvirąją prieigą, kuri paskatintų ir individualizuotą mokymąsi.