Vilniaus miesto savivaldybės susisiekimo paslaugas valdanti įmonė JUDU skaičiuoja, kad miesto centre gyvenanti vilniečių šeima vidutiniškai turi 1,25 automobilio šeimai, o toliau nuo miesto centro gyvenančių šeimų ūkiuose šis skaičius didėja iki 1,5 automobilio. Palyginimui, Londone ir Berlyne tik kas antra šeima iš viso turi automobilį.

Dėl to, spręsdama automobilio stovėjimo vietų problemą, savivaldybė nuolat ieško būdų, kaip pagerinti ne tik automobilių statymo, bet ir keliavimo kitu transportu galimybes.

„Efektyvus viešojo transporto tinklas, pėstiesiems ir dviratininkams pritaikytos aplinkos kūrimas, galimybė naudotis automobilių, dviračių, el. paspirtukų nuomos paslaugomis – visa tai palaipsniui sudaro galimybes atsisakyti jei ne vienintelio, tai bent jau antrojo automobilio šeimoje“, – cituojamas Marius Pakėnas, JUDU judumo ekspertas.

Svarbus NT plėtotojų vaidmuo

Jis prideda, kad naujus projektus vystantys NT plėtotojai taip pat galėtų dar daugiau kalbėti apie keliavimo alternatyvas, esančias aplink jų vystomą NT projektą. Pradedant viešuoju transportu, baigiant transporto priemonių dalijimosi paslaugomis.

„Tą aiškiai įvardinti būtų naudinga tam, kad gyventojas, besirinkdamas naują būstą, galėtų įsivertinti, ar jam iš esmės bus reikalingas automobilis kasdienėms kelionėms mieste. Taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti reikalingos infrastruktūros jų teritorijoje įrengimui, pavyzdžiui, rakinamų dviračiams skirtų stoginių. Tikėtina, kad šis sprendimas paskatintų dažniau rinktis dviratį, o ne automobilį. Visų šių priemonių rezultatas – mažėjantis automobilių skaičius gatvėse, o tai reiškia ir mažesnį parkavimo poreikį“, – pabrėžia specialistas.

NT plėtros bendrovės „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė pritaria, kad NT plėtotojai turi skatinti darnų judumą.

„Atsakingai rinkdamiesi vietą vystomam projektui, NT plėtotojai jau reikšmingai prisideda prie mažesnio automobilių poreikio. Vystydami projektus mes nuolat siekiame, kad juose ne tik pakaktų automobilių stovėjimo vietų, bet ir būtų galima rinktis tvaresnes keliavimo alternatyvas – viešąjį transportą ar dvirates transporto priemones. Automobilio poreikį mažina ir tai, jeigu žmogus aplink savo būstą turi visas jam reikiamas paslaugas – mokymo ir gydymo įstaigas, parduotuves, maitinimo vietas, žaliąsias zonas“, – „Omberg group“ pranešime cituojama E. Gudauskienė.

Inicijuoti aikštelių sutvarkymą gali ir patys vilniečiai

Nors tikimasi, kad poreikis automobiliams Vilniuje palaipsniui mažės, savivaldybė supranta, kad visiškai jis nedings. Tad mieste vykdomos kelios programos, kurios padeda užtikrinti patogias ir prieinamas automobilių stovėjimo vietas.

Kaip pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin, parkavimo poreikis Vilniaus rajonuose yra kintantis kartu su kintančiu gyventojų skaičiumi ir demografija, visgi mažiau automobilių stovėjimo vietų turi sovietmečiu statyti rajonai.

„Parkavimo klausimą miestas sprendžia keliomis kryptimis. Visų pirma, kur įmanoma numatome ir plečiame automobilių stovėjimą miesto gatvėse. Taip pat dalis esamų parkavimo aikštelių kiemuose tvarkomos įrengiant korines dangas“, – sako A. Nikitin.

Jis priduria, kad vilniečiai ir patys gali inicijuoti savo aplinkos, tuo pačiu ir automobilio stovėjimo aikštelių jų kiemuose sutvarkymą pagal Kaimynijų programą.

Apmokamų vietų prašo gyventojai

Pasak A. Nikitin, siekiant užtikrinti tvarką ir suvaldyti parkavimo vietų paklausą, pernai Vilniaus miesto savivaldybė taip pat išplėtė mokamų stovėjimo vietų erdves mieste, kai kur apmokestino stovėjimą ir gyvenamuosiuose rajonuose. Kaip aiškina specialistas, tokios priemonės pasiteisino siekiant sureguliuoti automobilių srautus. M. Pakėnas priduria, kad apmokestinti automobilių stovėjimo vietas gyvenamuosiuose rajonuose prašė ir patys gyventojai.

„Dalis gyvenamųjų rajonų apmokestinami būtent gyventojų prašymu – taip apribojamas pašalinio transporto statymas, o gyventojams suteikiama galimybė įsigyti metinius leidimus palankiomis kainomis. Dalis naujai apmokestintų vietų įgalintos neseniai – mažiau nei prieš pusę metų“, – sako judumo ekspertas.

Aikštelės naujuose projektuose

Kalbant apie stovėjimo aikšteles prie naujai statomų NT projektų, A. Nikitin nurodo, kad vietų skaičius yra nustatytas teisės aktuose – įprastai reikalaujama įrengti vieną stovėjimo vietą vienam būstui, o centrinėje miesto dalyje šie reikalavimai yra kiek mažesni.

E. Gudauskienė teigia, kad plėtojant NT projektus yra svarbu ne tik automobilio stovėjimo vietų kiekis, bet ir tai, kaip aikštelės yra statomos.

„Atsisakyti automobilių gali tikrai ne visi, tad pakankamas stovėjimo vietų skaičius plėtojant naujus NT projektus yra būtinas. Matome, kad sparčiai besiplečiančiuose toliau nuo miesto centro esančiuose rajonuose, NT plėtotojai dažnai renkasi standartinius parkavimo aikštelių įrengimo sprendimus, neinvestuodami į tai šiek tiek daugiau. O juk požeminis automobilių statymas ne tik patogesnis gyventojams, bet ir užtikrina gražesnę bei jaukesnę gyvenamąją aplinką", – sako E. Gudauskienė.