2023 gruodžio 1 d. penktadienis, 2:53
Reklama  |  facebook

Patalpų mikroklimatas – investicija į komfortą gali duoti labai didelę grąžą, kurios iš karto gal net ir nepastebėtum Fotogalerija

2016-06-16 10:27
Pamatuoti patalpos oro temperatūrą ar jo kokybę nesunku. Tačiau kaip įvertinti žmogaus pasitenkinimą šiais dalykais. Juk kiekvienas žmogus yra skirtingas, unikaliai vertinantis karštį ir šaltį. Tiesa yra tokia, kad oro, kuriuo kvėpuojame, kokybė turi ir lemiamos reikšmės mūsų darbingumui, mąstymo kokybei. Taigi kaip užtikrinti, kad žmonės savo darbo vietose jaustųsi maksimaliai komfortabiliai?
nuotrauka
Vėsinimo ir vėdinimo įranga vis dar laikoma komfortu, bet ši investicija gali duoti didelę grąžą, kurios iš karto nepastebėsi. Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Minimos įmonės
Baltic System, UAB

Vėdinimo ypatumai – užuot naudoję termostatinius vožtuvus, atidarinėja langus 

Labai ilgai buvome įpratę patalpas vėdinti ir vėsinti pačiu paprasčiausiu būdu – atidarant langus. Deja toks būdas niekada nebuvo ir nebus labai efektyvus tiek oro kokybės, tiek ir šilumos efektyvumo požiūriu. Kaip sako inžinerinių sistemų sprendimus diegiančios „Baltic System“ specialistas Martynas Mickus, lietuviams vis dar reikia mokytis, kaip tinkamai vėdinti ir vėsinti patalpas.

„Problemos prasideda nuo netinkamo naujų inžinerinių sistemų naudojimo. Kai tik ateina vasara, atsiranda daug peršalusių žmonių dėl netinkamo vėsinimo sistemų naudojimo. Didesnių sistemų atveju, trūksta sąveikos tarp sistemas naudojančių ir jas prižiūrinčių žmonių, kuomet nustatoma per žema ar per aukšta tiekiamo oro temperatūra, netinkamas tiekiamo oro kiekis. Geras pavyzdys, kaip pavasariop naudojamasi naujais šildymo sprendimais. Naujose ar renovuotose viešųjų pastatų šildymo sistemose radiatoriai yra su termostatiniais ventiliais, tačiau dažnas naudotojas vis tiek atidaro langus patalpai atvėsinti ir ventilių teikiamo potencialo neišnaudoja. Kitaip tariant, trūksta supratimo, kaip efektyviai išnaudoti turimą sistemą ir pamiršti tuos senus, giliai įlindusius įpročius“, – dėstė jis.

Vėdinimas ir vėsinimas kuria komforto jausmą, skatina darbingumą 

Anot specialisto, oro kokybė labai svarbi darbo vietose.

„Vienas iš svarbių faktorių, lemiančių darbingumą, yra anglies dioksido kiekis ore. Šviežiame ore vyraujantis CO2 tūris siekia beveik 0,04 procento. Nevėdinamose, ypač mažose ir greitai prikvėpuojamose patalpose jis drastiškai didėja. Pakankama vidaus oro kokybės riba laikomas 0,1 proc. CO2 kiekis tinkamam oro kokybės apibūdinimui. Pagal Lietuvos higienos normas reglamentuojamas 0,5 proc. ilgalaikio poveikio ribinis dydis. Tačiau esant tokiam ir didesniam CO2 kiekiui, žmogaus koncentracija, atliekant užduotis, mažėja, atsiranda mieguistumas. Viršijus šią ribą, gali atsirasti galvos skausmai, galvos svaigimas, bendras silpnumas ir kiti žalingi sveikatai veiksniai, – vardina M. Mickus. – Akivaizdu, jog tokiu atveju darbuotojo darbo efektyvumas nukenčia labai stipriai ir šviežio oro poreikis yra be galo svarbus. Kitas dalykas yra pasitenkinimo aspektas. Jeigu žmogui per šalta arba per karšta, kyla nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmas. Jeigu nėra įrankio, kuris padėtų nusistatyti komfortišką temperatūrą, koncentracija ir susikaupimas taip pat krenta.“

Nėra vienos tinkamos temperatūros visiems ir visada, nes kiekvieno žmogaus poreikiai yra skirtingi. Metų laikas, apranga, net nuotaika tam daro įtaką. Todėl idealu, jei yra galimybė reguliuoti savo darbo aplinkos temperatūrą.

Pigiai stumdyti orą ar iš tiesų vėsinti patalpas?

Lietuviai, vaduodamiesi nuo karščio, paprastai renkasi patį lengviausią variantą – nusiperka pigų ventiliatorių, kuris tiesiog stumdo orą iš vienos patalpos vietą į kitą, sudarydamas, pastebi specialistas, nebent vėdinimo iliuziją.

Tačiau kokios alternatyvos?

„Nueiti į prekybos centrą ir nusipirkti vadinamąjį feną yra labai pigu ir paprasta. Galbūt dėl mažų investicijų taip dažnai ir daroma. Tačiau mūsų vasaros darosi kiek šiltesnės, pastatuose naudojama daugiau stiklo, o komfortą darbe vis labiau vertiname, todėl atsiranda poreikis alternatyvoms. Šiuo metu prieinamiausios iš jų yra freoninio tipo inverterinės sistemos, kurių darbas pagrįstas šilumos siurblio veikimu. Tokio tipo įranga vasarą vėsina, žiemą šildo, o darbuotojams suteikia galimybę laisvai kontroliuoti savo aplinkos temperatūrą. Minėtos sistemos iš esmės skiriasi tik savo apimtimi“, – pasakojo pašnekovas. 

Pati paprasčiausia vėsinimo sistema yra split tipo kondicionierius. Jis susideda iš vidinės ir išorinės dalies, tarp kurių teka šaltnešis – freonas. Tokia įranga nesunkiai užtikrina vienos patalpos vėsinimo poreikį. Tai pati minimaliausia alternatyva kabinetams ar nedidelėms sujungtoms erdvėms.

Didesnėms patalpoms galima naudoti multi-split sprendimus, kuomet statomas vienas išorinis ir keli vidiniai įrenginiai. Tokia sistema tinkama nedidelių įmonių biurams, nes galima efektyviai kontroliuoti temperatūrą keliose skirtingose patalpose.

Dar tobulesnės yra vadinamosios VRV sistemos. Tokiu atveju pastatomi jau gerokai didesni išoriniai įrenginiai, įrengiamos varinių vamzdžių magistralės, kuriomis freonas paskirstomas per sudėtingesnę vamzdelių sistemą. Tokia sistema gali kontroliuoti viso pastato, kuriame yra daug kabinetų ir patalpų, temperatūrą. Tokias sistemas nesudėtinga integruoti į pastato BMS sistemas ir kontroliuoti jų darbo režimus net ir tuomet, kai patalpomis nesinaudojama. Taip sudaromos sąlygos ir efektyviam energijos naudojimui.

Vėsinti ir vėdinti patalpas – ne tas pats 

M. Mickus visgi pataria nepainioti vėsinimo su vėdinimu. Šios dvi sistemos gali veikti išvien, bet savo esme skiriasi. Jau minėtos vėsinimo sistemos leidžia reguliuoti patalpų temperatūrą orui cirkuliuojant per vidinius agregatus, tačiau į patalpas netiekia lauko oro ir negerina jo kokybės. Tuo tarpu vėdinimo sistemos užtikrina šviežio oro patekimą į patalpas ir mažina CO2 koncentraciją. 

„Vėdinimui yra atskiri sprendimai. Įprastai pagalbinėse patalpose ar lauke sumontuojama vėdinimo įranga. Prie jos jungiamas ortakių tinklas, kuriais į patalpas oras tiekiamas ir šalinamas iš jų. Komfortiškai žmogus jausis tada, kai šios dvi dedamosios papildys viena kitą“, – dėstė „Baltic System“ specialistas.

Kiek kainuoja darbuotojų pasitenkinimas

Jis pripažįsta, kad vėsinimo ir vėdinimo įranga šiandien iš esmės vis dar yra komforto klausimas. Net jeigu vėdinimo sistema su šilumogrąža ir turi aukštą, didesnį negu 80 proc. šilumos atgavimo koeficientą, nepaneigsi, kad tai gana brangus ir tiesiogiai neatsiperkantis sprendimas. Tai brangesnis sprendimas nei natūralūs vėdinimo kanalai ir langų varstymas. Kita vertus, investicija į komfortą gali duoti labai didelę grąžą, kurios iš karto gal net ir nepastebėtum.

„Ar įmanoma įvertinti, kiek kainuoja darbuotojų pasitenkinimas ir darbo efektyvumas? Investicijos juk per tai irgi sugrįžta. Tai požiūrio klausimas. Jeigu įmonė rengia darbuotojams išvyką ar vakarėlį, tai išlaidos ar skatinimo priemonė? Ar patogus darbo stalas, kėdė nėra privalomi dalykai užduotims atlikti tinkamai? Lygiai taip pat ir šviežias patalpų oras bei maloni temperatūra turėtų būti privalomu elementu darbo vietoje. Juk kai žmogus jaučiasi puikiai, kyla jo darbingumas ir darbdaviui teikiama nauda“, – įsitikinęs M. Mickus.

Reklama

Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
nuotrauka
2023-11-28 11:58
Neseniai užbaigtas, daugiau nei 6 mln. eurų kainavęs naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Mokslininkų poreikius atliepiančios aukšto lygio laboratorijos, poilsio ir susitikimų erdvės bei įvairūs technologiniai spr...
nuotrauka
2023-11-27 10:01
Sąnaudų požiūriu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nuo šių metų rugsėjo mėnesio atpigo po 0,5 proc., o pastatų remontas – 0,4 proc.
nuotrauka
2023-11-27 09:28
Daugiau nei ketvirtį amžiaus – nuo 1996 metų Vilniaus miestą planavusi ir jo skaitmenizavimo procesus vysčiusi bendrovė „Vilniaus planas“ keičia vizualinį identitetą – nuo šiol ji tampa „ID Vilnius“.
nuotrauka
2023-11-24 16:17
Tarptautinis Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris įvyks gruodžio 18 d. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad atsižvelgiant į oro uostų specifiką, tokia...
nuotrauka
2023-11-24 09:56
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap" nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund" (BInF) partneriu Šarūnu Stepukoniu ir kreipėsi į teisėsaugą po to, kai BInF finansų direktoriai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Vadovav...
nuotrauka
2023-11-24 09:35
„Ruukki Construction“, priklausanti „SSAB“ grupei, statybos bendrovė „Peab“ bei nekilnojamojo turto bendrovė „Wihlborgs“ Lunde (Švedija) pristato pirmąjį pasaulyje pastatą, kurio statyboms buvo naudojamas plienas, pagamintas nenaudojant iškastinio kuro. Pastato sienų ir stogo konstrukcijas suprojekt...
nuotrauka
2023-11-24 07:56
Statyba paprastai orientuota į žmogų. Statybos ir rekonstravimo darbai Lietuvos zoologijos sode Kaune įvedė dar vieną, patį svarbiausią šiame objekte elementą – gyvūnus. Tad įmonei STATYBOS RITMAS, šio projekto generaliniam rangovui, teko įgyvendinti netradicinį projektą.
nuotrauka
2023-11-23 13:28
Vievyje oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma" Vievio namai, kuriuose jau apsigyveno pirmieji senjorai. Tarp jų – ir Amerikos lietuvė, atvykusi tiesiai iš oro uosto. Kone 5 tūkst. kv. m ploto komplekse galės apsigyventi 160 senjorų.
nuotrauka
2023-11-22 12:56
Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir p...
nuotrauka
2023-11-22 12:28
Universitetai ir kolegijos praktikas įmonėse studentams yra įtraukusios į privalomąją studijų programą. Verslas šį praktinį teorinių žinių pritaikymą sutinka palankiai, nes tai leidžia viduje užsiauginti trūkstamus darbuotojų resursus. Ar praktika studijų metais gali išspręsti šį iššūkį ir kokią nau...
nuotrauka
2023-11-21 13:42
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) akredituotoje elektromagnetinio suderinamumo laboratorijoje Kaune bus įrengta pusiau beaidė kamera (SAC) su valdymo kambariu. Beveik 1,8 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta su įmone „Statela", kuri atstovauja ETS-Lindgren, pasaulinio lygio beaidžių kamerų gamintoją.
nuotrauka
2023-11-20 13:31
Švedų statytojai pristato naujovę – išmaniąsias namų bendruomenes, kuriose energija ne tik gaminama, bet ir optimizuojama, taip sumažinant sąskaitas bei siūlant tvarų, modernų gyvenimą. Joje pritaikomi sprendimai dėl panašaus klimato gali tapti sektinu pavyzdžiu ir Lietuvos NT rinkai.
nuotrauka
2023-11-17 13:26
Vyriausybė pritarė Gedimino pr. 38, Vilniuje esančio pastato atnaujinimo projektui. Sovietmečiu statytas, energetiškai neefektyvus ir nusidėvėjęs pastatas po modernizacijos taps šiuolaikiškais ir tvariais valstybės įstaigų namais. Projekto įgyvendinimui jau gauta beveik 10 mln. eurų Aplinkos projekt...
nuotrauka
2023-11-17 10:36
„Ruukki Construction", priklausanti „SSAB" grupei, bendradarbiauja su „Honkarakenne", siekiant išbandyti „SSAB" plieno pritaikymą stogo dangų gamybos procese. Pirmasis stogas, pagamintas iš plieno be iškastinio kuro, bus montuojamas ant „Honka" rąstinio namo, kuris yra statomas Klaukkala, Suomijoje....
nuotrauka
2023-11-17 08:08
Pasak Valstybės duomenų agentūros, šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje iš viso pabaigta statyti 2 190 naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų. Tai 1,7 proc. daugiau nei atitinkamą ketvirtį 2022-aisiais.
nuotrauka
2023-11-16 15:09
Įmonių grupė „Northway" Vilniuje pradeda plėtoti didžiausią Europoje biotechnologijų miestą BIO CITY. Šalia Molėtų plento esančioje teritorijoje, prilygstančioje 10-iai futbolo aikštynų, įsikurs 6 dideli biotechnologijų kompleksai – keturios gamyklos ir du mokslo tiriamieji centrai. Juose bus vystom...
nuotrauka
2023-11-16 12:02
Siekiant paspartinti projekto užbaigimą, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) rekonstrukcijai Vyriausybė papildomai skyrė 4 mln. 389 tūkst. eurų. Šios lėšos LNDT prašymu skirtos vykdomam tęstiniam investicijų projektui „Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato Vilniuje, Gedimino pr. 4, reko...
nuotrauka
2023-11-15 13:49
2023 m. rugsėjį šalyje atlikta statybos darbų už 549,6 mln. EUR to meto kainomis. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, tai 1,1 proc. daugiau nei rugpjūtį (palyginamosiomis kainomis).
nuotrauka
2023-11-13 12:09
Paskolų būstui įsigyti ir paskolų įmonėms paklausą vis dar vėsina aukštas palūkanų normų lygis, o dažniausiai fiksuotosiomis palūkanomis suteikiamų vartojimo paskolų paklausa po truputį didėja, rodo Lietuvos banko atlikta naujausia bankų apklausa.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas