Vėdinimo ypatumai – užuot naudoję termostatinius vožtuvus, atidarinėja langus 

Labai ilgai buvome įpratę patalpas vėdinti ir vėsinti pačiu paprasčiausiu būdu – atidarant langus. Deja toks būdas niekada nebuvo ir nebus labai efektyvus tiek oro kokybės, tiek ir šilumos efektyvumo požiūriu. Kaip sako inžinerinių sistemų sprendimus diegiančios „Baltic System“ specialistas Martynas Mickus, lietuviams vis dar reikia mokytis, kaip tinkamai vėdinti ir vėsinti patalpas.

„Problemos prasideda nuo netinkamo naujų inžinerinių sistemų naudojimo. Kai tik ateina vasara, atsiranda daug peršalusių žmonių dėl netinkamo vėsinimo sistemų naudojimo. Didesnių sistemų atveju, trūksta sąveikos tarp sistemas naudojančių ir jas prižiūrinčių žmonių, kuomet nustatoma per žema ar per aukšta tiekiamo oro temperatūra, netinkamas tiekiamo oro kiekis. Geras pavyzdys, kaip pavasariop naudojamasi naujais šildymo sprendimais. Naujose ar renovuotose viešųjų pastatų šildymo sistemose radiatoriai yra su termostatiniais ventiliais, tačiau dažnas naudotojas vis tiek atidaro langus patalpai atvėsinti ir ventilių teikiamo potencialo neišnaudoja. Kitaip tariant, trūksta supratimo, kaip efektyviai išnaudoti turimą sistemą ir pamiršti tuos senus, giliai įlindusius įpročius“, – dėstė jis.

Vėdinimas ir vėsinimas kuria komforto jausmą, skatina darbingumą 

Anot specialisto, oro kokybė labai svarbi darbo vietose.

„Vienas iš svarbių faktorių, lemiančių darbingumą, yra anglies dioksido kiekis ore. Šviežiame ore vyraujantis CO² tūris siekia beveik 0,04 procento. Nevėdinamose, ypač mažose ir greitai prikvėpuojamose patalpose jis drastiškai didėja. Pakankama vidaus oro kokybės riba laikomas 0,1 proc. CO² kiekis tinkamam oro kokybės apibūdinimui. Pagal Lietuvos higienos normas reglamentuojamas 0,5 proc. ilgalaikio poveikio ribinis dydis. Tačiau esant tokiam ir didesniam CO² kiekiui, žmogaus koncentracija, atliekant užduotis, mažėja, atsiranda mieguistumas. Viršijus šią ribą, gali atsirasti galvos skausmai, galvos svaigimas, bendras silpnumas ir kiti žalingi sveikatai veiksniai, – vardina M. Mickus. – Akivaizdu, jog tokiu atveju darbuotojo darbo efektyvumas nukenčia labai stipriai ir šviežio oro poreikis yra be galo svarbus. Kitas dalykas yra pasitenkinimo aspektas. Jeigu žmogui per šalta arba per karšta, kyla nepasitenkinimo ir susierzinimo jausmas. Jeigu nėra įrankio, kuris padėtų nusistatyti komfortišką temperatūrą, koncentracija ir susikaupimas taip pat krenta.“

Nėra vienos tinkamos temperatūros visiems ir visada, nes kiekvieno žmogaus poreikiai yra skirtingi. Metų laikas, apranga, net nuotaika tam daro įtaką. Todėl idealu, jei yra galimybė reguliuoti savo darbo aplinkos temperatūrą.

Pigiai stumdyti orą ar iš tiesų vėsinti patalpas?

Lietuviai, vaduodamiesi nuo karščio, paprastai renkasi patį lengviausią variantą – nusiperka pigų ventiliatorių, kuris tiesiog stumdo orą iš vienos patalpos vietą į kitą, sudarydamas, pastebi specialistas, nebent vėdinimo iliuziją.

Tačiau kokios alternatyvos?

„Nueiti į prekybos centrą ir nusipirkti vadinamąjį feną yra labai pigu ir paprasta. Galbūt dėl mažų investicijų taip dažnai ir daroma. Tačiau mūsų vasaros darosi kiek šiltesnės, pastatuose naudojama daugiau stiklo, o komfortą darbe vis labiau vertiname, todėl atsiranda poreikis alternatyvoms. Šiuo metu prieinamiausios iš jų yra freoninio tipo inverterinės sistemos, kurių darbas pagrįstas šilumos siurblio veikimu. Tokio tipo įranga vasarą vėsina, žiemą šildo, o darbuotojams suteikia galimybę laisvai kontroliuoti savo aplinkos temperatūrą. Minėtos sistemos iš esmės skiriasi tik savo apimtimi“, – pasakojo pašnekovas. 

Pati paprasčiausia vėsinimo sistema yra split tipo kondicionierius. Jis susideda iš vidinės ir išorinės dalies, tarp kurių teka šaltnešis – freonas. Tokia įranga nesunkiai užtikrina vienos patalpos vėsinimo poreikį. Tai pati minimaliausia alternatyva kabinetams ar nedidelėms sujungtoms erdvėms.

Didesnėms patalpoms galima naudoti multi-split sprendimus, kuomet statomas vienas išorinis ir keli vidiniai įrenginiai. Tokia sistema tinkama nedidelių įmonių biurams, nes galima efektyviai kontroliuoti temperatūrą keliose skirtingose patalpose.

Dar tobulesnės yra vadinamosios VRV sistemos. Tokiu atveju pastatomi jau gerokai didesni išoriniai įrenginiai, įrengiamos varinių vamzdžių magistralės, kuriomis freonas paskirstomas per sudėtingesnę vamzdelių sistemą. Tokia sistema gali kontroliuoti viso pastato, kuriame yra daug kabinetų ir patalpų, temperatūrą. Tokias sistemas nesudėtinga integruoti į pastato BMS sistemas ir kontroliuoti jų darbo režimus net ir tuomet, kai patalpomis nesinaudojama. Taip sudaromos sąlygos ir efektyviam energijos naudojimui.

Vėsinti ir vėdinti patalpas – ne tas pats 

M. Mickus visgi pataria nepainioti vėsinimo su vėdinimu. Šios dvi sistemos gali veikti išvien, bet savo esme skiriasi. Jau minėtos vėsinimo sistemos leidžia reguliuoti patalpų temperatūrą orui cirkuliuojant per vidinius agregatus, tačiau į patalpas netiekia lauko oro ir negerina jo kokybės. Tuo tarpu vėdinimo sistemos užtikrina šviežio oro patekimą į patalpas ir mažina CO² koncentraciją. 

„Vėdinimui yra atskiri sprendimai. Įprastai pagalbinėse patalpose ar lauke sumontuojama vėdinimo įranga. Prie jos jungiamas ortakių tinklas, kuriais į patalpas oras tiekiamas ir šalinamas iš jų. Komfortiškai žmogus jausis tada, kai šios dvi dedamosios papildys viena kitą“, – dėstė „Baltic System“ specialistas.

Kiek kainuoja darbuotojų pasitenkinimas

Jis pripažįsta, kad vėsinimo ir vėdinimo įranga šiandien iš esmės vis dar yra komforto klausimas. Net jeigu vėdinimo sistema su šilumogrąža ir turi aukštą, didesnį negu 80 proc. šilumos atgavimo koeficientą, nepaneigsi, kad tai gana brangus ir tiesiogiai neatsiperkantis sprendimas. Tai brangesnis sprendimas nei natūralūs vėdinimo kanalai ir langų varstymas. Kita vertus, investicija į komfortą gali duoti labai didelę grąžą, kurios iš karto gal net ir nepastebėtum.

„Ar įmanoma įvertinti, kiek kainuoja darbuotojų pasitenkinimas ir darbo efektyvumas? Investicijos juk per tai irgi sugrįžta. Tai požiūrio klausimas. Jeigu įmonė rengia darbuotojams išvyką ar vakarėlį, tai išlaidos ar skatinimo priemonė? Ar patogus darbo stalas, kėdė nėra privalomi dalykai užduotims atlikti tinkamai? Lygiai taip pat ir šviežias patalpų oras bei maloni temperatūra turėtų būti privalomu elementu darbo vietoje. Juk kai žmogus jaučiasi puikiai, kyla jo darbingumas ir darbdaviui teikiama nauda“, – įsitikinęs M. Mickus.

Reklama

Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.