Vokietijoje, kurios ekonomika yra ES garvežys, saulės moduliais nukloti pastatų stogai tapo įprastu gamtovaizdžiu. APVA skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai taip pat mielai renkasi saulės elektrines, tačiau dėl stringančios paramos daugelis planus atidėlioja: 2022 m. birželį paskelbto kvietimo metu įsirengti saulės elektrines panoro 16 884 gyventojai, tačiau tik dalis jų – 6,15 tūkst. – pateko į pagrindinį sąrašą, o 10,7 tūkst. buvo likę rezerviniame, nes pritrūko lėšų.

Poreikis auga. Kas stabdo plėtrą?

Šiauliuose įsikūrusi įmonė EURALITA veiklą vykdo visoje Lietuvoje. Didžiausia klientų grupė – namų ūkiai, kurie sudaro apie 70 proc. užsakovų, tačiau pagal įrengiamą galią vyrauja įmonės ir įstaigos.

„Jeigu, pvz., vidutinis namų ūkis nori įsirengti 10 kilovatų elektrinę, tai įmonės – 100–200 kilovatų. Tad 1 komercinis objektas prilygsta 10 namų ūkių“, – skaičiuoja UAB EURALITA direktorius Tomas Juotka ir pastebi, kad vis daugiau namų ūkių didina jau įrengtų elektrinių galias. Pasirinkę standartinį 10 kilovatų saulės elektrinės paketą, paprastai siekia gyventi komfortiškiau, tad įsirengia šilumos siurblius, įsigyja daugiau buitinių įrenginių, o tada pajunta, kad ima trūkti energijos, gaminamos saulės elektrinėje.

Įmonės vadovas atkreipia dėmesį, kad daugelio potencialių saulės elektrinių savininkų planus stabdo stringanti parama. Pareiškėjai, kurių daugiau nei 10 tūkst. pernai liko rezerviniame sąraše, tad ir be finansavimo, šiemet perkelti į pagrindinį. Dar viena paskata, įmonės vadovo nuomone, būtų paramos didinimas, taip pat didesniam vartotojų kiekiui suteikiama parama.

Saulės moduliai montuojami ant žemės, stogų, rečiau – ant fasadų

Populiariausias saulės elektrinių montavimo būdas – ant žemės. Tačiau nemaža dalis užsakovų renkasi saulės elektrines įsirengti ant individualaus namo šlaitinio arba sutapdinto daugiabučio namo stogo. Efektyviai panaudojami ir automobilių stoginių stogai. Dar viena stebima tendencija – saulės modulius naudoti ne ant stogo dangos, o vietoj jos – taip stogas tampa saulės elektrine. Neretai, įsirengiant daugiau galios, šalia jau esančios saulės elektrinės ant stogo įrengiama ir antžeminė elektrinė.

Nors yra galimybė saulės modulius įsirengti ir ant pastato fasado, Lietuvoje šis būdas nėra populiarus. Lemiamą vaidmenį šiuo atveju vaidina nepalankus saulės šviesos kampas, dėl kurio ant sienos patenka mažiau tiesioginės šviesos, o dėl šešėlių reikėtų naudoti papildomų priemonių.

„Saulės energetikos technologijos sparčiai tobulėja, moduliai geba vis daugiau ir daugiau sugaudyti šviesos, jie tampa vis efektyvesni, lengvesni, turi didesnės generuojamosios galios. Tad visai įmanoma, kad ateis laikas ir efektyviam plačiam fasadinių modulių naudojimui“, – dalijasi įžvalgomis T.Juotka.

Bendradarbiauja su saulės elektrinių įrangos gamintojais

UAB EURALITA tiekia elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimus. Bene pagrindiniai – saulės ir kiti atsinaujinančios energetikos projektai, tvarių energijos šaltinių montavimas ir projektavimas. Dar viena veiklos sritis – elektromobilių įkrovimo, projektavimo bei montavimo paslaugos.

„Saulės energetika, technologijos tobulėja itin sparčiai, todėl norėdami klientams pasiūlyti naujausius, efektyviausius sprendimus, nuolat turime sekti rinkos naujienas, – sako EURALITA vadovas. – Važinėjame į sektoriaus parodas Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, kt. šalyse, iš kur parsivežame ne tik naujų žinių, bet ir gaminių. Viena tokių naujovių, aptikta parodose, – berėmiai saulės moduliai, kurie ne tik sukuria puikų vizualinį vaizdą, bet ir turi pranašesnius parametrus už tradicinius.“

Įmonės darbuotojai specializuojasi pas gamintojus, kurių įrenginius montuoja, – tokie ryšiai leidžia maksimaliai panaudoti įrenginių savybes, įrenginėjant saulės elektrines.

Kadangi augant saulės elektrinių plėtrai ima trūkti specialistų, EURALITA mezga ryšius ir su profesinėmis mokyklomis, rengiančiomis šios srities specialistus.

Elektrinė bet kokia kaina arba naudos ir sąnaudų santykis

Pasak EURALITA vadovo, daugelis mitų apie saulės elektrines seniai nebeaktualūs: niekas neklausia, ar užtenka saulės Lietuvoje, nes žino, kad moduliams nereikia tiesioginių saulės spindulių – reikia tiesiog šviesos. Dingo ir mitai apie tai, kad saulės moduliai ant stogo gali būti pavojingi žaibuojant, griaudžiant perkūnijai. Sertifikuota įranga eliminuoja tokias grėsmes. Tačiau kartais tenka pasukti galvą, ką atsakyti garbaus amžiaus moteriai, kuri prašo garantuoti, kad saulės elektrinė ant stogo netaps onkologinių ligų priežastimi.

EURALITA savo klientus lydi nuo pat paraiškos užpildymo iki dokumentų apie įrengtą saulės elektrinę paruošimo. Oficialūs skaičiai rodo, kad daugėja žmonių, apsisprendusių įsirengti saulės elektrinę, neretai, kaip pastebi specialistai, nepaisydami net objektyvių priežasčių: „Saulės elektrinei, kad ji pateisintų ekonominius lūkesčius, įrengti reikia tam tikrų sąlygų. Saulės moduliai šiaurinėje pusėje, sode tarp medžių, šešėliuotose vietose nėra tinkamas sprendimas, deja, nuo jo ne visada pavyksta atkalbėti žmones.“

Valstybė siekia, kad 2030 m. bent kas trečias namų ūkis būtų energetiškai savarankiškas, todėl teikiama valstybės parama įsirengti nuosavą saulės elektrinę kiekvienam, siekiančiam mažesnių sąskaitų už elektros energiją. Kaip paaiškino APVA, kompensacinė išmoka, įsirengus pilną komplektą (saulės modulius ir įtampos keitiklį), – 323 Eur/kW saulės elektrinės įrengtosios galios, o didinant jau esamos elektrinės galią, t.y įsirengus tik papildomus saulės modulius – 243 Eur/kW papildomai įrengtosios galios.

„Manau, kad valstybė turi imtis priemonių, kad būtų išvengta bet kokių strigimų, siekiant ir pačios valstybės tikslų dėl energetinio savarankiškumo, ir namų ūkių bei įmonių lūkesčio naudoti žaliąją energiją ir taip mažinti sąnaudas“, – reziumuoja UAB EURALITA vadovas T.Juotka ir akcentuoja, kad dėl įvairių priežasčių Lietuvai vis dar trūksta elektros energijos, kuri pagaminama vidaus rinkoje.  

UAB EURALITA nuotr.