Pasak Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovės Dovilės Kalvaitienės, dažnai žmonės, įsigydami naujos statybos būstą, neįvertina, kiek realiai reikės pinigų naujų namų įrengimui. Ypač sunku numatyti tikslią sumą, jei būstas perkamas su daline apdaila.

„Dažniausiai būsto įsirengimui nusimatoma mažesnė suma, nes tikimasi, kad įsirengti namus galima palaipsniui, kai kuriuos nebūtiniausius baldus ar techniką įsigyjant vėliau. Tačiau pradėjus gyventi poreikiai staiga išauga, nes iškart norisi geresnės gyvenimo kokybės ir komforto. Tai gali ženkliai sumažinti ir pasitenkinimą nauju būstu, nes paskolos įmokos jau mokamos, tačiau gyvenimo kokybė vis dar nėra ta, kurios žmonės tikisi įsigydami naują būstą ir planuodami gyvenimą jame“, - pastebi finansų specialistė.

Pasak D. Kalvaitienės, imdami būsto kreditą klientai dažnai siekia rinktis kuo mažesnį paskolos laikotarpį, norėdami kuo greičiau padengti paskolą. Tačiau trumpesnis laikotarpis reiškia ir didesnę paskolos įmoką. Tuomet neįvertinama, kad įrengiant namus gali reikti pasiskolinti papildomai.

Specialistė pateikia pavyzdį. Jei žmogaus pajamos siekia 2000 eurų per mėnesį, tai maksimali kredito įmokų suma negali viršyti 40 proc. žmogaus pajamų (šiuo atveju 800 eurų). Tad jei žmogus sudaro būsto kredito sutartį su 799 eurų įmoka 15 metų terminui (kai maksimalus terminas yra 30 metų) ir vėliau nusprendžia pasiskolinti nedidelę 3 tūkst. eurų sumą baldams įsigyti, jo pajamos nebus jau pakankamos. Pasirašius būsto kredito sutartį 20 ar 25 metams, įmoka siektų 500-600 eurų ir žmogus turėti galimybę skolintis nenumatytoms išlaidoms.

„Visada klientams, ypač įsigyjantiems nebaigtą būstą, siūlome pagalvoti ar tikrai pakaks lėšų jo įrengimui ir ar nereikia pagalvoti apie nenumatytus atvejus, kai gali prireikti pasiskolinti, kad ir nedidelę sumą būtiniausiems darbams pabaigti, juk kartais tai siekiamai gyvenimo kokybei atrodytų pakaktų tik nedidelės paskolos baldams ir buitinei technikai ir ją pavyktų padengti per pusmetį ar metus. O taupyti tokį patį laiką kartais būna jau ir sunkiau“, - pataria D. Kalvaitienė.

Būsto įrengimui gyventojai dažniausiai skolinasi imdami didesnę būsto kredito sumą arba vartojimo paskolą. Pagal Lietuvos banko informaciją, dabar vidutinės būsto paskolos palūkanos siekia 2,1 proc., kai vartojimo paskolos - 8,5 proc. Palūkanų skirtumas atrodo žymus, tačiau finansų ekspertė ragina kruopščiau įvertinti visus niuansus.

Pavyzdžiui, jei būstą įsigijote nuosavomis lėšomis ir pritrūko lėšų įrengimui, reikia įvertinti remonto darbams planuojamą sumą – jei ji mažesnė nei 15 tūkst. eurų, tikėtina, imti vartojimo kreditą bus naudingiau. Nors vartojimo paskolos palūkanos yra kur kas didesnės nei kreditų su įkeitimu, vartojimo kreditui nereikia papildomų ir paskolą branginančių veiksmų - turto vertinimo, turto įkeitimo ir panašiai.

Jei remontui skiriama suma yra didesnė nei 15 tūkst. eurų, tuomet reiktų lyginti konkrečius kredito su įkeitimu ir vartojimo kredito pasiūlymus. Gali būti atvejų, kai kredito su įkeitimu kaina, įvertinus visus papildomus mokesčius vis tiek bus mažesnė nei bendra mokama suma už vartojimo kredito paskolą. Be to, tokios paskolos laikotarpis dažnu atveju gali būti gerokai ilgesnis už maksimalų galimą vartojimo kredito terminą – tai leidžia mokėti mažesnes kredito įmokas kiekvieną mėnesį.

Jei naujos statybos būstas įsigytas su būsto kreditu, klientui naudingiau didinti kredito su įkeitimu sumą. Tačiau Šiaulių banko ekspertė įspėja nepamiršti itin svarbaus aspekto – kredito su įkeitimu suma negali viršyti tam tikro banko nustatyti kredito/užstato santykio. Jei turto vertė bus lygi turto įgijimo kainai ir nepadidės atlikus, kad ir dalį remonto darbų – papildoma suma remontui negalės būti išmokėta.

Žinoma, visuomet patartina apie skolinimosi galimybes pasikalbėti su banku – finansų ekspertai gali padėti įsivertinti situaciją ir atsižvelgdami į kiekvieno žmogaus individualią situaciją pasiūlyti sprendimą, labiausiai atitinkantį jo poreikius.