„Lietuva turi ambicingų ateities planų - siekiame energetinės nepriklausomybės ir pasinaudosime naujų pramonės šakų teikiamomis galimybėmis tapti energijos eksportuotojais. Vandenilis šiame kelyje atliks svarbų vaidmenį“, sakė pranešime cituojamas Energetikos ministras D. Kreivys. Pasak jo, šiandien vis dar nemažai abejojama ir kritikuojamos vandenilio perspektyvos, tačiau tuo pat metu visoje Europoje pradedami nauji projektai ir beveik visos įžvalgos apie mūsų energetikos ateitį vienaip ar kitaip apima vandenilį.

„Diskusijos vandenilio tema šiandien primena prieš daugiau nei dešimtmetį vykusius pokalbius apie atsinaujinančius energijos išteklių vystymo projektus. Skepticizmas buvo plačiai paplitęs, o šiandien mes jau nebekvestionuojame atsinaujinančių energijos šaltinių poreikio ar jų ekonomiškumo“, teigė ministras.

Lietuva 2050 m. turėtų pasigaminti pakankamai vandenilio savo poreikiams patenkinti, o perteklinius energijos produktus eksportuos į kitas šalis, naudodama didžiulius vietinės žaliosios elektros energijos kiekius. Lietuvoje galėtų būtų sunaudojama 24 TWh vandenilio, o įdiegtų elektrolizerių galia pasiektų 8,5 GW. Jie galėtų suvartoti 36 TWh elektros energijos – tris kartus daugiau nei šiandieninis bendras poreikis.

2050 m. Lietuvos vandenilio infrastruktūra turėtų būti gerai sujungta su kaimyninėmis šalimis, o tai suteiks galimybių tiek eksportuoti, tiek importuoti vandenilį ir naudotis kitose šalyse esančia vandenilio saugojimo infrastruktūra.

Konferencijoje buvo diskutuojama apie vandenilio ekonomiką, jo paklausos skatinimo galimybes Vidurio ir Rytų Europoje, vandenilį pramonėje bei transporte. Renginio metu buvo demonstruojamas vandenilinis dviratis, bepilotė skraidyklė ir vandeniliu varomas automobilis „Toyota Mirai“.

Renginį organizavo Lietuvos vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos mokslų akademija bei Lietuvos energetikos institutas. 

Pranešimo autorių nuotr.