Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus 700 metų jubiliejui dovanos paviljoną, kuriame lankytojų lauks pažintis su XIX a. vilniečiais ir miestu, kuriame jie gyveno. Čia bus eksponuojamas šiuo metu pagal unikalią ir anksčiau niekur nepublikuotą archyvinę medžiagą muziejaus kuriamas Vilniaus senamiesčio maketas. Siekdamas surasti geriausią vizualinį sprendimą muziejus surengė atvirą konkursą ir iš architektų bei tarpdisciplininių komandų sulaukė šešių projektų, kuriuose siūlyta, kaip turėtų atrodyti paviljonas.

Projekto autoriai

architektai Dalia Puodžiūtė

ir Julius Seniūnas

„Visi siūlyti projektai labai stiprūs. Idėjos gaivios, šviežios, todėl net ir galutiniame etape, kuriame dalyvavo trys iš šešių projektų, buvo nelengva pasirinkti nugalėtoją. Akivaizdu, kad jauni ir kūrybingi autoriai ieškojo būdų, kaip būsimą paviljoną paversti ne tik statiniu, bet vieta susitikti, atrasti, pažinti. Ir čia išsiskyrė projektas „Atlasas“, kurio autoriai paviljoną mato kaip informacinį, architektūrinį ir socialinį tinklą, o juk būtent iš to susideda ir pats miestas. Autorių sumanymas atliepia muziejaus projekto idėją, kurią visuomenei planuojame pristatyti kitų metų pavasarį“, – Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime cituojama vadovė dr. Rūta Kačkutė.

D. Puodžiūtės ir J. Seniūno pasiūlyta paviljono idėja, pačių sumanytojų žodžiais tariant, tarsi atlasas įkurdina įvairialypę būsimą ekspoziciją ir architektūrinėmis priemonėmis ją sujungia į vieną visumą.

„Dominuojančiu tašku, žinoma, pasirinkome XIX a. Vilniaus maketo eksponavimo vietą, kuri, panaudojant įvairias architektūrines detales, perauga į atvirą tinklą, aprėpiantį jau ne tik pačias ekspozicijos erdves, bet ir kur kas daugiau – skirtingus unikalios Gedimino kalno papėdės parko elementus, o kartu ir miestiečius, ir miesto svečius. Siekiame, kad tai būtų ne tik paviljonas mieste, tačiau ir miestas paviljone“, – sako idėjos autoriai.

Atvirą ekspozicinės erdvės-paviljono „Vilnius prieš 200 metų“ idėjų konkursą muziejus organizavo kartu su Architektūros fondu, paskatinusiu dalyvauti bendruomenės narius ir prisidėjusiu renkant geriausią projektą.

„Šiuo atviru konkursu siekėme sukurti paskatą architektams parodyti savo kūrybinį potencialą. Konkursą laimėjęs pasiūlymas yra drąsus, šventiškas, taip pat ir gerai apgalvotas, tvariais principais kuriamas paviljonas. Tikime, kad šis projektas prisidės prie muziejaus sumanyto pasakojimo kūrimo: kviesdamas į esamą erdvę pažvelgti kitu rakursu, paskatins aktyviau įsivaizduoti, kokie pokyčiai Vilniaus mieste įvyko per paskutinius du šimtus metų“, – cituojamas Architektūros fondo direktorius Martynas Germanavičius.

Galutiniame etape savo idėjas pristatė ir autoriniais atlygiais buvo įvertinti Tomas Valentinaitis (projektas „Paviljonas“, už lakoniškumą, pragmatiškumą ir šiuolaikišką materialaus ir virtualaus turinio supynimą) bei Artūro Čertovo, Aleksandro Čebotariovo ir Lauros Kuršvietytės (projektas „Paviljonas“, už daugiasluoksnių ir estetiškų patirčių vietą) komanda.

Visų konkurso dalyvių pasiūlytas idėjas galite rasti čia.

Paviljonas Gedimino kalno papėdėje bus atidarytas 2023 m. pavasarį. Iki tol Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su projekto partneriais kvies diskutuoti Vilniaus miesto praeities, dabarties ir ateities temomis, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei iniciatyvose. Tikimasi, jog paviljonas taps unikalia susitikimų vieta, kuri leis patirti Vilnių tokį, koks jis buvo XIX a., ir taip sustiprinti ryšį su šiuo miestu.

Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis.