„Vilniaus geležinkelių mazgo atnaujinimas yra integrali viso projekto dalis, sukursianti pridėtinę vertę visam globaliam projektui. Numatoma, kad sukurta Vilniaus geležinkelio mazgo infrastruktūra aptarnaus apie 2,3 mln. keleivių ir 8,6 mln. tonų krovinių per metus“, – cituojamas „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.

Pirkimas apima keleivių aptarnavimui skirtas tarptautine „Rail Baltica“ stotimi tapsiančią Vilniaus keleivinę stotį, Vilniaus oro uosto ir Lentvario regioninę stotis bei krovinių aptarnavimui skirtus Vilniaus intermodalinį terminalą, prekinių traukinių 1435 kelyną bei jungiamuosius ir privažiuojamuosius geležinkelio kelius.

Konkursą laimėjusi įmonė bus atsakinga už šių objektų ir jų infrastruktūros suprojektavimą, pavyzdžiui, geležinkelio tiltus, automobilių kelių viadukus, žaliuosius tiltus, požemines pėsčiųjų perėjas ir pėsčiųjų tiltus bei geležinkelio tunelius, iš kurių ilgiausias suplanuotas yra net 1,10 km ilgio. Vilniaus bei Lentvario stočių rūmai nesikeis, jie bus pritaikomi „Rail Baltica“ geležinkeliu vykstančių keleivių poreikiams.

„LTG Infra“ sausį paskelbė ir Kauno geležinkelių mazgo infrastruktūros konkursą bei regioninių stočių Kaišiadoryse bei Vievyje projektavimo konkursus. Sutartis su šių konkursų laimėtojais planuojama pasirašyti antrąjį šių metų ketvirtį.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.