Tyrimas: šlaitų apsaugos sprendinių nepakanka

2026 m. rugpjūčio 5–rugsėjo 25 d. atlikto nepriklausomo tyrimo metu buvo vertinama „Rail Baltica“ Kaunas–Ramygala 1435 mm vėžės ruožo Žeimiai–Šėta sankasos ir jos konstrukcinių sluoksnių šlaitų būklė, išplovų priežastys bei jų sąsaja su projektu ir atliktais statybos darbais.

Tyrimo išvadose teigiama, kad suprojektuota sankasa be konstrukcinių sluoksnių šlaitų sustiprinimo sprendinių neatitinka STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, Geležinkelių žemės sankasų projektavimo nurodymų ir „Rail Baltica“ projektavimo gairių RBDG-MAN-015-0107 reikalavimų dėl šlaitų apsaugos nuo erozijos.

Tyrėjų vertinimu, rangovui numatytos darbų apimtys taip pat nebuvo pritaikytos tarpiniam statybos etapui – nebuvo numatytos laikinos šlaitų apsaugos ir pakankamos vandens nuvedimo priemonės. Dėl to konstrukciniai sluoksniai liko tiesiogiai veikiami kritulių.

„Fegda“: problema – ne atliktų darbų kokybė

Pasak UAB „Fegda“, bendrovė sankasos šlaitus įrengė pagal projekte numatytą geometriją, tačiau išplovos susiformavo tose vietose, kuriose projekte nebuvo numatyta apsauga nuo erozijos.

„Plaunamų sankasos šlaitų problema yra visame „Rail Baltica“ ruože, nes šlaitai įrenginėjami pagal vieną ir tą patį sprendinį visuose projektuose. Tai yra sisteminė problema, kurios neišsprendus įrengti šlaitai bus plaunami“, – teigia statybos inžinerijos mokslų daktaras Darius Kalibatas.

Anot jo, paviršinio vandens sukelta erozija neapsaugotoje viršutinėje šlaito dalyje yra išplovų priežastis, todėl problema gali kartotis po stipresnių liūčių. Eksperto teigimu, nepašalinus priežasties gali būti neužtikrintas sankasos stabilumas.

UAB „Fegda“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis sako, kad apie šlaitų plovimo problemą užsakovas buvo informuotas ne kartą. Pasak jo, 2026 m. balandį Geležinkelio paslaugų įmonių asociacijos susirinkime šį klausimą kėlė ir kiti „Rail Baltica“ projekte dalyvaujantys rangovai.

„Užsakovas šio susitikimo metu patvirtino, kad tai nėra rangovo atsakomybė ir nėra rangovo darbų ar garantinių įsipareigojimų klausimas. Bet tą pripažinęs, deja, jokių sprendimų nepriėmė iki šiol“, – teigia J. Jablonskis.

Rangovas įžvelgia ir ilgalaikės priežiūros problemą

J. Jablonskio teigimu, dabartinis sprendinys reikalautų nuolatinės sankasos priežiūros, kuriai reikėtų papildomų lėšų ir darbuotojų.

„Nevykdant priežiūros – sankasa tiesiog toliau plaunama“, – sako UAB „Fegda“ vadovas.

Jis pabrėžia, kad tokio masto projekte būtinas užsakovo, projektuotojų ir rangovų bendradarbiavimas bei greitas sprendimų priėmimas, kai statybų metu nustatomos problemos.

„Lietuvos keliai“ ragina spręsti sistemines problemas

Situaciją komentuoja ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko. Jo teigimu, „Rail Baltica“ projekte rangovai susiduria ne tik su šlaitų išplovų, bet ir su platesnėmis projektavimo bei sprendimų priėmimo problemomis.

„Matome, kad projektas stringa dėl sisteminių problemų: lėto sprendimų priėmimo, atsakomybės neprisiėmimo, techninių projektų broko – rangovai dažnai aptinka, kad sprendiniai neatitinka realios situacijos ar mūsų šalies geologinių sąlygų, tačiau patys jų išspręsti negali“, – sako Š.Frolenko.

Jo teigimu, būtinas mechanizmas, kuris leistų užsakovui, projekto autoriui ir rangovui operatyviai spręsti statybos metu iškylančius klausimus.

„Rail Baltica“ pirmojo etapo įgyvendinimo terminas Baltijos šalių lygiu rugsėjį buvo nukeltas iki 2034 metų, nors Lietuva teigia sieksianti europinės vėžės ruožą nuo Kauno iki Panevėžio užbaigti iki 2030-ųjų.