Vėl tarsi Feniksas iš pelenų pakilusi įmonė ne tik nustebino skeptikus, bet ir susigrąžino tiekėjų ir užsakovų pasitikėjimą. Pamažu auga ir darbuotojų skaičius, tačiau didesne nei vidutinė įmonė ir nesiekia tapti, blaiviai pamatuodama visas galimas rizikas ir nusprendusi rangoviniams darbams samdyti specialistus.

„Į perspektyvas dar labai plėstis nenoriu, viskas vyksta palaipsniui, tik konstatuoju faktą, kad įmonė dirba sėkmingai, turime užsakymų keleriems metams į priekį, rekonstruojame objektą Vilniaus senamiestyje. Labai džiaugiamės, kad visos tiekimo įmonės, taip pat ir didžiosios, vėl nori su mumis dirbti. Pastarieji metai mums buvo, tarsi pereinamasis laikotarpis: turėjome savo darbais parodyti, kad esame patikimi, judame į priekį ir viskas mums gerai“, – sakė Arvydas Baronas.

2017 m. perspektyvoje įmonė turi planų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Iki šiol visi bandymai baigdavosi pralaimėjimu dėl nepalankių sąlygų mažoms įmonėms. A. Baronas mano, kad padėtis viešųjų pirkimų sektoriuje pasikeis, todėl mažos ar vidutinės įmonės turės daugiau galimybių dalyvauti konkursuose ir laimėti, laukia, kad kuo greičiau būtų patvirtintos Darbo kodekso pataisos, leisiančios sudaryti lankstesnes sutartis su darbuotojais tokioms įmonėms, kaip „Inarsta“, kurių darbas yra kilnojamo pobūdžio, o užsakymai terminuoti.

Dešimtmetis pamokantis, bet švęsti yra ką

2016 m. lapkričio 24 d. įmonei „Inarsta“ sukako 10 metų. Peržvelgęs šį laikotarpį, direktorius pastebėjo, kad perėjus įvairius etapus – nuo pakilimo, kritimo ir prisikėlimo, – verslui sėkmingiausi buvo 2008 metai: „Tuomet jau turėjome ne tik vardą, mumis pasitikėjo kolegos, bankai kreditavo mūsų objektus, dabar apie tai galime tik pasvajoti. Šios pozicijos dar neatsikovojome, manau, esame 2007-ųjų lygyje, o geriausius savo pasiekimus tikimės susigrąžinti 2017-tais metais. “

Arvydas Baronas pripažino, kad nors praktika buvo skaudi, dabar darbas vyksta labai gerai, gal ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet bijoti jau tikrai nebėra ko. Patirtis atgrasė nuo neapgalvotų žingsnių, išmokė pavojus numatyti iš anksto, apsidrausti ir tikrinti net būsimą užsakovą.

„Kai kurios įmonės nukenčia gal ir dėl to, kad imasi darbų, nepasvėrusios savo galimybių, tačiau vienintelė mano klaida – per didelis pasitikėjimas užsakovu. Juk, pasirodo, net ir dokumentai ne visuomet atspindi, ar užsakovas yra pajėgus sumokėti už darbus. Dabar mes patys atliekame patikrą, įmonėje dirba teisininkas, kuris, peržiūrėjęs visus niuansus, pataria, ar verta su tuo užsakovu pasirašyti sutartį. Kartais objekto atsisakome, deja, ne visi užsakovai yra tikri statytojai, kitiems toks pasinaudojimas rangovu tėra biznio plano dalis“, – ne pačias maloniausias statybų rinkos realijas atskleidė pašnekovas.

UAB „Inarstos“ direktorius neatsisako pakonsultuoti ir kitų įmonių, atsidūrusių panašioje padėtyje, vadovus, negaili vertingų patarimų, tačiau pats, sėkmingai pabaigęs restruktūrizaciją, stengiasi nebesigręžioti atgal, o gyventi toliau ir žiūrėti į priekį.

Be tavęs niekas to nepadarys!

Tam, kad įmonė nenuskęstų skolų liūne, A. Baronas, kaip įmonės savininkas ir direktorius, turėjo rasti savyje tiek entuziazmo, tikėjimo, moralinių ir fizinių jėgų, kad tokio kelio pakartoti jau nebesiryžtų. Sėkmė priklausė ir nuo restruktūrizacijos administratoriaus tolerancijos, ir nuo mąstymo. Geriausiai žinodamas įmonės būklę, jis palaikė vadovo idėjas, suteikė galimybę atidėti mokėjimus, padėjo bendrauti su nekantriais kreditoriais. Esant tokiai įtampai, dirbti buvo labai sunku, bet veikla nesustojo.

„Yra įmonių, kurios sustabdo veiklą ir tik bylinėjasi su savo skolininkais. Tokia strategija turi labai daug minusų, nes vos tik tu nustoji veikti, niekas tavimi nebetiki, tad, kad ir kiek gerų norų turėsi, nebepakilsi. Be to, jei įmonė vykdo veiklą, net teisiniai dalykai tvarkomi palankiau. O svarbiausia – turiu ypatingą kolektyvą: sunkiuoju metu pasiliko manimi tikintys žmonės, branduolys, dirbantis su manimi nuo pat įmonės įkūrimo. Tad 50 procentų laimėjimo – kolektyvo nuopelnas“, – sakė UAB „Inarsta“ direktorius Arvydas Baronas.