Tyrimą paskatino Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) kvietimas teikti paraiškas mažajai renovacijai - daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių, diegimui. Susidomėjusiems numatyta 30 proc. išlaidų kompensavimas Klimato kaitos programos lėšomis. Viena iš šio projekto dalių – įrenginiai, skirti karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos išteklių – realybėje paprastai reiškia saulės kolektorių įrengimą ir eksploataciją.

„Modernizavus daugiabučių šildymo ir karšto vandens diegimo sistemas pastate galima 7-25 procentais sumažinti šilumos suvartojimą ir tai yra gera žinia. Tuo tarpu raginimas diegti alternatyvias centralizuotam šildymui karšto vandens ruošimo sistemas sunkiai suprantamas dėl kelių aspektų. Pirmiausia, jis kuria alternatyvą jau veikiančiai mieste infrastruktūrai, kuri tiekia šilumą, pagamintą iš atsinaujinančio biokuro, o jos veikimo efektyvumas ir šilumos kaina vartotojui priklauso ir nuo vartotojų skaičiaus. Antra, jis sukuria iliuziją, kad alternatyvus sprendimas bus naudingesnis finansiškai ir draugiškesnis aplinkai. Kaip parodė tyrimas, jis finansiškai neapsimoka net įvertinus siūlomą kompensaciją, o aplinkosaugine nauda abejoti verčia faktas, kad šiandien didžioji dalis šilumos energijos centralizuotoje sistemoje gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Be to, kaip jau minėjau, alternatyvios sistemos ne keičia, o kuria papildomą infrastruktūrą, kuri papildomai padidina bendrąsias pastato sąnaudas, o jas taip pat reikia įvertinti“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

LŠTA ekspertai nagrinėjo jau realiai veikiančius saulės kolektorių projektus. Buvo panaudoti praktiniai duomenys iš 4 skirtingų daugiabučių, kuriuose buvo įgyvendinta renovacija, kurios metu tarp kitų techninių sprendimų buvo įrengta saulės kolektorių sistema karštam vandeniui ruošti.

Įvertinus kiekvieno daugiabučio, esančioje konkrečioje CŠT sistemoje, taikomas centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, apskaičiuotas kiekvieno daugiabučio gyventojų atliktos investicijos paprastasis atsipirkimo laikas metais.

„Jeigu atsižvelgtumėme, jog vasarą centralizuota šiluma reikšmingai, atpinga dėl biokuro naudojimo ir lygintume tik laikotarpį kai saulės kolektoriai „konkuruoja“ su vasarine centralizuotai tiekiama šiluma, tai reikštų, kad saulės kolektorių sistemos atsipirkimas, Lietuvos didmiesčiuose, būtų apie 40 metų, o tai jau visiškai nepriimtina. Daugelio daugiabučių modernizacijos projektų patirtis rodo, kad šiuo metu prasmingiau investuoti į pačių pastatų energinį efektyvumą. Teisingai atlikta renovacija ne tik sutaupo kasdienines išlaidas, bet ir kelia nekilnojamo turto vertę, o taip pat nekelia rūpesčių dėl jos eksploatavimo, remontų ir atstatymo, kai susidėvės. Visa tai jau įskaičiuota į šilumos kainą“, - konstatavo V. Lukoševičius.

LŠTA atliktą tyrimą galite rasti čia.