2023 birželio 10 d. šeštadienis, 18:43
Reklama  |  facebook

Savaime atsinaujinantis betonas pagal „SCHOMBURG“: ilgiau, patikimiau ir pigiau

2019-04-30 10:09
Betonas yra statybinė medžiaga, kuri ne tik teikia galimybių, bet ir kelia problemų. Dėl aplinkos poveikio – temperatūros pokyčių, drėgmės, cheminių medžiagų ir pan. – betonas pleišėja ir trūkinėja, taip sudaromos sąlygos vandeniui pro susiformavusias defektines vietas patekti į konstrukcijos vidų ir sukelti įvairių tirpių betono dalių koroziją (tirpių junginių išplovimas, sulfatinė korozija ir kt.). Vandeniui filtruojantis per konstrukciją, prasideda viduje esančios armatūros elementų korozija, todėl mažėja statinio laikomoji galia. Tokiu būdu betonas tampa ne tik galimybe, bet ir problema, kuriai išspręsti verslas pasitelkė mokslininkus.
nuotrauka
UAB „Schomburg Baltic“ Lietuvoje viena iš pirmųjų pradėjo pilotinius kristalinių priedų tyrimus, kurie yra gyvybiškai svarbūs visoms konstrukcijoms ir pastatams, turintiems sąlytį su gruntu, drėgme. Bendrovės nuotr.


Minimos įmonės
Schomburg Baltic, UAB
KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras,

„Pažeistose konstrukcijų vietose betonas ỹra greičiau, nes absorbuojama drėgmė iš aplinkos. Palyginus su kitomis pastato konstrukcijomis, užtvankose, rezervuaruose, parkinguose ar betoninėse grindyse labiau svyruoja drėgmės kiekis. Vandens garų difuzija betone dažnai lemia konstrukcijos drėkimą, plyšių susidarymą, įvairių tipų koroziją“, – didžiausias problemas įvardina dr. Ernestas Ivanauskas, KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius.

Specialūs priedai naikina  konstrukcijose  atsiradusius  mikroįtrūkius iki 0,4–0,5 mm ir pagerina gaminių ilgaamžiškumo savybes

Rinkoje populiarėja savaime atsinaujinantis betonas. Jis turi įprastam betonui nebūdingą savybę – esant sąlyčiui su vandeniu, geba savaime atsinaujinti – plyšiai užsiveria patys, nenaudojant jokių išorinių priemonių. Tokių savybių betonas įgyja nežymiai jį modifikuojant: galima į betono mišinį įmaišyti specialiose kapsulėse užsandarintų bakterijų arba panaudoti specialius kristalinius priedus. Kadangi kapsuliavimas labai pabrangina produktą, šiuo metu rinkoje populiarėja kristaliniai priedai. Šie priedai, reaguodami su cemento kietėjimo reakcijos metu išsiskiriančiais produktais, sudaro stabilius kristalus, kurie panaikina konstrukcijoje esamus mikroįtrūkius iki 0,4–0,5 mm visu gaminio tūriu, taip sudarydami sąlygas betonui savaime atsinaujinti.

„Naujos kartos kristaliniai priedai ne tik panaikina betono pažeidimus, bet ir pagerina gaminių savybes. Kristalinis priedas, užpildydamas arba suskaidydamas kapiliarus, geba iki minimumo sumažinti konstrukcijos vandens įgėrį, gerokai padidinti vandens nepralaidumą, šalčio atsparumą. Tikėtina, kad betono konstrukcija taps atsparesnė besikartojančiam cheminiam aplinkos poveikiui, t. y. ji bus visapusiškai ilgaamžiškesnė“, – sako dr. E. Ivanauskas. 

  • Kristaliniai priedai gali būti naudojami tiek ant jau esamų konstrukcijų, naudojant paviršiaus apdorojimo technologiją, tiek gaminio gamybos metu – įmaišant į betono mišinį. Įmaišymo būdai taip pat gali būti skirtingi. Priklausomai nuo pasirinktos technologijos, poveikis gali būti skirtingas. Kadangi gaminant betoninius gaminius skatinamas perdirbtinių užpildų naudojimas, būtina įvertinti, ar kristalinis priedas galėtų eliminuoti ir šią galimą problemą, kartu maksimaliai sumažindamas konstrukcijos laidumą vandeniui ir savaime užtaisyti esamus mikroįtrūkius.

„Šiuo metu atliekame tyrimus su kompanijos SCHOMBURG kristaliniais priedais (juos į Lietuvos rinką tiekia UAB „Schomburg Baltic“ – aut. past.), aiškindamiesi, kokiam maksimaliam slėgiui esant užsitaisęs konstrukcijos plyšys geba nepraleisti vandens. Jau pavyko nustatyti, kad toks užsitaisymo būdas išlaiko iki 1 atmosferos slėgį arba 0,1 MPa, – sako mokslininkas. – Aiškinamės, kokį poveikį betono kietėjimui, esant skirtingai aplinkos temperatūrai, daro kristaliniai priedai; siekiame išsiaiškinti, kiek betonai su kristaliniais priedais yra atsparūs šalčiui ir kaip kinta jų poringumas, ar šie kristaliniai priedai gali būti suderinami su orą įtraukiančiais priedais, siekiant padidinti betono atsparumą šalčiui.“

Mokslininkai tiria kristalinių priedų sąveiką su skirtingų gamintojų cementu

UAB „Schomburg Baltic“ Lietuvoje viena iš pirmųjų pradėjo pilotinius kristalinių priedų tyrimus, kurie yra gyvybiškai svarbūs visoms konstrukcijoms ir pastatams, turintiems sąlytį su gruntu, drėgme. Šiuos kristalinius priedus gamina „Schomburg GmbH & Co KG“ – Vokietijos įmonė, viena seniausių hidroizoliacinių medžiagų gamintojų Europoje, veikianti nuo 1939 metų. Pasak bendrovės „Schomburg Baltic“ vadovo Gyčio Jono Vitkaus, nors kompanija šiuos priedus gamina jau apie 20 metų, tačiau tiekėjams pateikiami tik baziniai priedų rodikliai, nes kristaliniai priedai skirtingai veikia su skirtingų gamintojų cementu, kitomis sudėtinėmis betono medžiagomis, pagaliau – statinius veiks skirtingos aplinkos sąlygos. 

„Tam, kad užtikrintume efektyviausią kristalinių priedų veikimą, bendradarbiaudami su mokslininkais, atliekame bandymus“, – sako G. J. Vitkus.

Bendrovės užsakymu, KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centre buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti, kaip kompanijos kristaliniai priedai sąveikauja su visų galimų į Lietuvą įvežamų cemento rūšimis, su kokia medžiaga efektas didžiausias. Centre atliekamų bandymų su SCHOMBURG kristaliniais priedais rezultatai naudojami tarptautiniame projekte (COST CA15202, Self-healing As prevention Repair of Concrete Structures, 2016–2020) – savaime atsinaujinančio betono palyginamųjų bandymų programoje, vertinant jo ilgaamžiškumą. Šios programos rezultatai padeda kuriant standartizuotą savaime atsinaujinančio betono kokybės rodiklių metodiką. Mokslininkai kartu su „Schomburg Baltic“ rengia ir naują bandymų programą: siekiama išsiaiškinti kristalų formavimosi tendencijas, šio tipo betono atsparumo šalčiui priklausomybę nuo kietėjimo temperatūros ir kristalinių priedų poveikį betono kietėjimo kinetikai, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms.

„Dirbame kartu su „Schomburg Baltic“, aiškindamiesi, kas lemia šiuos skirtumus: gal cemento rūšis, gal papildomi priedai ir jų sąveika su besiformuojančiais kristalais, gal betono uždaro ir atviro poringumo santykis – kol kas tiksliai nežinome. Tyrimus kiekvienu konkrečiu atveju būtina atlikti su vietinėmis žaliavomis ir vietinėmis sąlygomis, – sako dr. E. Ivanauskas, akcentuodamas atsakingą įmonės požiūrį. – Konstrukcijos ilgaamžiškumas dažniausiai matuojamas atsparumo šalčiui ciklais, tad svarbu įvertinti, kiek tokių ciklų gali atlaikyti atsinaujinusi konstrukcija. Įvairiuose šaltiniuose deklaruojama, kad 7–15, o mūsų tyrimas parodė, kad 10–12 ciklų. Betonas ỹra ir vėl atsinaujina, kol kas nesame atlikę pakankamai išsamių tyrimų, kiek laiko betonas gebės taip atsinaujinti, žinome tik tendenciją, kas kiek ciklų suyra. Verta pastebėti, kad tokio pobūdžio tyrimus kartu su „Schomburg GmbH & Co KG“ atlikome pirmieji, analogiškų tyrimų literatūroje nepavyko rasti.“

Kristaliniai priedai keičia tradicinį hidroizoliavimą

Kristalai, į betono mišinį dedami jo gamybos metu, – naujas betono hidroizoliavimo sprendimas. 

„Šis būdas yra tikrai patikimas. Kristalai į betono mišinį dedami jo gamybos metu, jie migruoja ir uždaro betono kapiliarus arba konstrukcijos įtrūkius. Įprastiniai hidroizoliavimo būdai reikalauja kruopštaus darbo. Įrengiant, pavyzdžiui, rulonines dangas, jos gali būti pažeidžiamos, nekokybiškai paklotos, taip vandeniui sudaroma galimybė keliauti per visą plotą, – sako „Schomburg Baltic“ vadovas G. J. Vitkus, pastebėdamas, kad esama statinių, kai išorinis hidroizoliavimas neįmanomas. – Neretai yra pamatų, kurie įrengiami vienpusiais klojiniais, t. y. iš vienos pusės – klojiniai, iš kitos – gruntas, tad hidroizoliacija galima tik naudojant kristalinius priedus. Naudojant kristalus, užtikrinamas patikimas hoidroizoliavimas, taupomas laikas, nes nereikia laukti 28 paras, kol betonas įgaus savo projektinį stiprį bei pasišalins perteklinė drėgmė nuo konstrukcijos paviršiaus. Tokiu būdu mažinama statybos proceso trukmė, racionaliau panaudojamas darbuotojų užimtumas.“

SVARBU. SCHOMBURG kristaliniai priedai –

• ypač svarbūs statant hidrotechninius statinius, viadukus, tiltus, ar kitus masyvius pastatus, kurie turi požemines konstrukcijas (parkingai, rūsiai, saugyklos ir pan.); konstrukcijoms, kurias būtų sudėtinga remontuoti (sunkus priėjimas, konstrukcijos po žeme ar vandenyje);

• prailgina betono ilgaamžiškumą;

• užtikrina aukštą kokybę ir taupo: nebereikia papildomos hidroizoliacijos – mažėja lėšų ir laiko sąnaudos;

• garantuoja kokybę, patvirtintą tęstiniais moksliniais tyrimais;

• UAB „Schomburg Baltic“ bendradarbiauja su konstruktoriais, viešina naujausią informaciją, konsultuoja. 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-06-09 07:08
Verslo miestelių plėtrą Lietuvoje vykdanti „SBA Urban“ startavo su pirmojo „Urban HUB“ statybų darbais Kauno rajone. Numatoma, kad didžiausias Baltijos šalyse prekybos, biurų ir logistikos (ang. stock-office) projektas bus baigtas per rekordiškai trumpą laiką. Daugiau nei 70 tūkst. kv. m ploto miest...
nuotrauka
2023-06-06 12:36
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ pasirašė sutartį su „Veikmės statyba“ dėl sostinės centriniame verslo rajone plėtojamo verslo centro „Hero“ statybų. Bendrovė pasirinkta verslo centro konstruktyvo statyboms, kurias numatyta baigti kitų metų spalio mėnesį. Užbaigti statyti verslo ce...
nuotrauka
2023-06-05 13:26
Per balandį ir gegužę pasirašius sutartis su projektuotojais, iki 2026 m. Vilniuje atsidarys dar keturios naujos įvairaus amžiaus vaikams skirtos švietimo įstaigos: darželis Balsiuose (Aušrinės g. 10A), darželis Šnipiškėse (Kernavės g. 82), progimnazija Pavilnyje (S. Lozoraičio g. 95) bei progimnazi...
nuotrauka
2023-06-02 11:31
Sostinės gyventojai ir miesto svečiai jau gali išvysti beveik išbaigtą JAV architekto Danielio Libeskindo projektuoto, Konstitucijos prospekte kylančio verslo centro „Artery“ išorės vaizdą. Pastate vyksta užbaigiamieji, daugiau nei metus trukę, fasado stiklinimo darbai. Pasak projekto vystytojų, sta...
nuotrauka
2023-06-02 10:15
Bendrovė BAUMIT, į Lietuvą tiekianti fasadų sistemas, atidarė didžiausią Baltijos šalyse „BAUMIT Life“ fasadų centrą - bendradarbystės erdvę, kuri veikia naujose įmonės patalpose Vilniuje, Ukmergės g. 364.
nuotrauka
2023-06-01 14:50
Darželių laukiančioms jaunoms vilniečių šeimoms džiugi žinia – pasirašyta rangos sutartis dėl darželio augančiame Pilaitės rajone. Planuojama, kad mažieji darželį galės pradėti lankyti 2026-aisiais. Numatoma, kad ugdymo įstaigą galės lankyti iki 320 vaikų: 16 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ...
nuotrauka
2023-06-01 12:22
Nesandari stogo danga ir vandens nuvedimo sistema, savaiminiai augalai ant pastato, drėgmės pažeisti konstrukcijų elementai – tokios ir panašios problemos kamuoja daugelį vertingų istorinių Lietuvos pastatų. Šią situaciją gerai žino Kultūros infrastruktūros centro Kultūros paveldo prevencinės prieži...
nuotrauka
2023-05-31 09:49
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ rinkoje ketina pasiskolinti apie 60 proc., arba iki 67 mln. eurų, lėšų Vilniaus centrinėje dalyje statomam verslo centrui „Hero“, į kurį iš viso investuos 112 mln. eurų.
nuotrauka
2023-05-29 14:50
Nekilnojamo turto plėtros kompanija „Hanner“ gavo leidimą verslo centro „Business Stadium Central“ sostinės Rinktinės gatvėje statyboms. Darbus įmonė planuoja pradėti iš karto, investicijos sieks 60 mln. eurų.
nuotrauka
2023-05-29 11:00
Skaitmeninius sprendimus statybos ir gamybos pramonei sėkmingai vysčiusios Lietuvos įmonės sutelkia jėgas naujam etapui prancūzų kapitalo grupėje.
nuotrauka
2023-05-23 14:49
Vilniaus daugiafunkcio komplekso Šeškinėje projektas keliasi į naują etapą – šiandien, gegužės 23 d., išduotas statybos leidimas Nacionaliniam stadionui ir jame įsikursiančiam sporto muziejui. Stadiono statybos darbai – kartu su visu Daugiafunkciniu kompleksu – turėtų būti baigti 2025 m. Projektą vy...
nuotrauka
2023-05-22 09:53
Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ suteikė 9,8 mln. eurų finansavimą NT vystymo grupei „Lithome“, įgyvendinančiai aukštos klasės gyvenamąjį kompleksą Vilniaus Naujamiestyje – „Algirdo promenada“. Bendros investicijos į 119 butų ir 10 komercinių patalpų kompleksą sieks 14,5 mln. eurų, o komplekso dydi...
nuotrauka
2023-05-18 11:58
„Eika“ įmonių grupei priklausantis nutolęs saulės elektrinės parkas Klaipėdos rajone jau gamina elektros energiją. Nuo 2023 pavasario 5 megavatų bendros galios elektrinė aprūpina apie 85 proc. „Eika“ grupės dabartinio energijos poreikio.
nuotrauka
2023-05-18 08:04
Statybos pramonė ieško būdų, kaip pagaminti tokius gaminius, kurie pastatams padėtų kuo taupiau naudoti energiją ir būtų tvarūs – paliktų kuo mažesnį anglies dvideginio pėdsaką ir būtų perdirbami. Vienas tokių gaminių – BIOPORAS, kuris naudojamas kaip efektyvi termoizoliacinė medžiaga.
nuotrauka
2023-05-18 06:46
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktam A. Goštauto gatvės administracinio kvartalo konversijos pirmojo etapo investiciniam projektui. Šis projektas apima pastato, esančio A. Goštauto g. 11, kapitalinį remontą. Skaičiuojama darbų vertė siekia 16,185 mln. eurų, darbus ketinama baigti 2025 m...
nuotrauka
2023-05-18 06:20
Fondas „East Capital Real Estate Fund IV“ susitarė dėl dviejų Vilniuje esančių 10 aukštų biurų pastatų – „Duetto A“ ir „Duetto B“, kurių bendras nuomai skirtas plotas sudaro 17 260 kv. m. Sandoris bus užbaigtas 2023 m. birželio pradžioje.
nuotrauka
2023-05-15 09:39
Lietuvos zoologijos sodo renovacija jau beveik pasiekė tikslą – įgyvendinta daugiau nei 80 proc. numatytų darbų. Pastatyti daugumos gyvūnų vidaus bei žiemojimo pastatai, lauko voljerai, baigtas rekonstruoti senasis žirafų, zebrų pastatas, pastatytas apžvalgos bokštas su liftu, pilnai įrengtas takas ...
nuotrauka
2023-05-15 09:36
Pilnai rekonstravęs vieną universiteto bendrabutį, Kauno technologijos universitetas (KTU) toliau modernizuoja turimus gyvenamosios paskirties pastatus. Siekiant sukurti šiuolaikišką, studento poreikius atitinkančią gyvenamąją aplinką, šiuo metu ruošiami dar kelių KTU bendrabučių rekonstrukcijos pro...
nuotrauka
2023-05-10 13:57
Tradiciškai gegužės pradžioje Videniškių (Molėtų r.) Šv. Lauryno bažnyčioje ir vienuolyno muziejuje paminėta palaimintojo Mykolo Giedraičio diena. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu pernai buvo atlikti koplyčios ir zakristijų stogų, fasadų tvarkybos (remonto) darbai.
nuotrauka
2023-05-09 07:49
Pavasaris, kaip rodo ilgametė specialistų patirtis, yra geriausias metas apšiltinti sienas ir stogą. Itin svarbu, kad statybų ekspertams siūloma vis daugiau patikimų sprendimų, kurių vienas populiariausių – greičiausio stingimo putų klijai rinkoje „FOME FLEX 60 Seconds Fast Fix“.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas