„Stojančiųjų į aukštąsias ir profesines mokyklas pasiskirstymas tampa tolygesnis: į profesines mokyklas šiemet priimta 43 proc., o į aukštąsias mokyklas – 57 proc. vidurinį išsilavinimą turinčių stojančiųjų. Mūsų tikslas yra kuo daugiau jaunuolių paskatinti apsvarstyti profesinį mokymą baigus mokyklą ar dar anksčiau – po 10 klasių. Tai itin perspektyvus pasirinkimas – darbo rinkoje artimiausiu metu bus ypač reikalingi inžinerijos, informacijos ir ryšio technologijų, sveikatos priežiūros ir kitų sričių profesionalai, kuriuos ruošia būtent profesinės mokyklos“, – sako pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Profesinės mokyklos neatsilieka nuo universitetų

Pasak viceministrės, nors šiemet, kaip ir kasmet, daugiausia stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas pritraukė Vilniaus universitetas (3,6 tūkst.), profesinės mokyklos neatsilieka. Didžiausio stojančiųjų tiek su pagrindiniu, tiek su viduriniu išsilavinimu būrio sulaukusių įstaigų sąrašo antroje ir trečioje vietoje yra Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (2,7 tūkst. stojančiųjų) ir Kauno technologijų mokymo centras (1,5 tūkst. stojančiųjų).

Penktoje vietoje po Vilniaus kolegijos, pritraukusios beveik 1,5 tūkst. stojančiųjų, yra Šiaulių technologijų mokymo centras, kuris šiemet priėmė per 1,2 tūkst. naujų mokinių. VILNIUS TECH priėmė lygiai 1,2 tūkst. stojančiųjų. Kauno technologijos universitete (KTU) mokslus pradėjo 1,1 tūkst. pirmakursių, o Marijampolės profesinio rengimo centre – vos 3 stojančiaisiais mažiau nei KTU.

Iš viso į profesines mokyklas šiemet priimta 20,3 tūkst. naujų mokinių (2023 m. – 19,7 tūkst.), iš jų 3,7 tūkst. – šių metų abiturientai. Pernai į profesines mokyklas įstojo mažiau – 2,7 tūkst. – tų pačių metų abiturientų.

Stojantieji daugiausia rinkosi inžinerijos, paslaugų sektoriaus, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros profesijas. Beveik visi profesinių mokyklų mokiniai mokosi valstybės finansuojamose vietose.

Daugiau gimnazistų rinkosi profesinio mokymo modulius

Šiemet profesinio mokymo modulius, siūlomus I-IV gimnazijos klasių ir 9-12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniams, rinkosi 2,4 tūkst. jaunuolių, t. y. dvigubai daugiau nei pernai (1 tūkst.).

„Profesinio mokymo moduliai leidžia išbandyti įvairių specialybių praktines veiklas: inžinerijos, grožio, paslaugų ir kt. sričių. Tai galimybė gimnazistams iš anksto išmėginti specialybę, kurią norėtų pasirinkti baigę gimnaziją, arba įgyti naudingų įgūdžių, praversiančių ateityje ar kasdienėje veikloje“, – pabrėžia A. Kudarauskienė.