Lietuvai iki laimingiausių toloka

Danišku ir norvegišku žodžiu hygge dažnai apibūdinama šiaurietiško gyvenimo kokybė, o kartu ir tam tikra sąmonės būsena su visa jai būdinga šiluma, namų jaukumu, pasitenkinimu ir mėgavimusi šia akimirka.

„Hygge esmė yra matyti gyvenimo grožį smulkmenose ir sugebėjimas tai išgyventi visu savimi, visais savo pojūčiais ir visu suvokimu. Tai – gyventi lėčiau. Tai – leisti sau būti šioje akimirkoje ir mėgautis darnia aplinka. Mano asmenine nuomone, hygge galima mokytis praktikuoti, nes ilgainiui tai tampa įpročiu ir maloningų akimirkų gyvenime ima vis daugėti“, – pranešime cituojama Monika Gustaitė, interjero dizainerė, „Hygge Lietuva“ įkūrėja.

Šis skandinaviškas fenomenas tikriausiai vaidina ne paskutinį vaidmenį tame, jog šiaurės šalys yra tarp laimingiausiųjų pasaulyje.

Į Jungtinių Tautų ekspertų sudaromus laimingiausių šalių dešimtukus pastaraisiais metais patenka visos Skandinavijos šalys, o danai jau kurį laiką įsitvirtinę antroje vietoje po Suomijos. Lietuva pastaruoju metu turi tenkintis maždaug 40 vieta, nors padėtis po truputį gerėja.

Laimei svarbu „čia ir dabar“

Psichologė Monika Kuzminskaitė, savo mintimis besidalinanti „Facebook“ paskyroje „Šaukštas proto“, atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus laimę gali lemti labai skirtingi dalykai, tačiau yra ir nemažai bendrų vardiklių.

„Iš bendrų aspektų paminėčiau tai, kad dažnai labai sureikšminame didelių tikslų poveikį laimės pojūčiui ir visiškai nepelnytai sumenkiname mažų džiaugsmų reikšmę. Tie žmonės, kurie teigia, jog yra laimingi, dažniau kalba apie mažas laimes, apie „čia ir dabar“. Bendras pasitenkinimas savo gyvenimu gali būti siejamas ir su laimės jausmu, tačiau gali būti ir atskirai vadinamas komforto būsena. Nors gana dažnai komforto būseną minime kaip kažką, ko reikėtų vengti, ir raginame „išeiti už komforto zonos ribų“, tačiau neturint komforto zonos – negalėtume nė akimirkai atsipalaiduoti ir atgauti jėgų. Komforto būsenai svarbu būti ten, kur viskas pažįstama, ir čia aplinka yra tikrai labai svarbi. Rega didžiajai daugumai mūsų yra svarbiausias informacijos gavimo būdas, todėl mus supanti regimoji aplinka, taip pat pažįstami garsai ir kvapai yra svarbi sąlyga atsipalaiduoti ir pailsėti“, – cituojama M. Kuzminskaitė.

Jaukumas, subalansuota šviesa ir tinkamos spalvos

Natūralu, kad tokia užuovėja dažniausiai yra namai, kur galima ir spręsti problemas, ir tiesiog ilsėtis, bei kaupti jėgas sekančiam gyvenimo žingsniui.

„Būna, kad namai yra užpildyti kitais trikdžiais – agresyviais namiškiais ar netvarka. Tada jie, žinoma, šios funkcijos neatlieka. Aplinka, jaukumas, interjeras veikia ir kaip sąlyginio reflekso katalizatoriai – mes išmokstame namų jausmą sieti su gera savijauta ir su saugumu, todėl galime greitai persijungti į atsipalaidavimo būseną (arba reikšmingai palengvinti esamą būseną) vos tik peržengę namų slenkstį ar net pagalvoję apie tai, kad jau grįžtame ten“, - aiškino psichologė.

Kalbant apie namų interjerą, šviesos kiekis jame ir jo poveikis nuotaikai yra nemažai ištirtas. Jis siejamas pirmiausia su miego ir būdravimo reguliavimo mechanizmu. Šviesoje smegenys gamina serotoniną, kuris ne tik veikia kaip laimės hormonas, bet ir palaiko žvalią būseną. Todėl šviesi aplinka ryte ir pritemdyta aplinka vakare padeda tinkamai pailsėti ir paskirstyti jėgas.

„Dėl spalvų tokio aiškumo nėra, tačiau ramiai išanalizuoti savo asmeninius pomėgius ir namų aplinkoje turėti patinkančių spalvų itin rekomenduojama, - pabrėžė pašnekovė. – Apibendrinant, namų paskirtis – suteikti saugią slėptuvę, leisti apsiginti ir pailsėti. Nuo čia iki laimės – jau visai nebetoli.“

Svajonių būstas: sutvarkyta aplinka greta gamtos

Skandinavų hygge pirmiausia siejamas su jaukiu, šiltu interjeru, kuriame svarbus apšvietimas, patogūs baldai ir, žinoma, žvakė. Lietuvoje tokios konkrečios sąvokos neturime, bet galbūt yra aišku, kokį būstą šiuo metu lietuviai laiko savo svajonių namais?

Architektas Vygantas Alaunė sako, kad dabar mūsų tautiečiams svarbu ne tik pats būstas, bet ir tai, kas yra aplink.

„Vaikščiodami teritorijoje ar būdami namie ir žiūrėdami pro langą, jie nori matyti gražų gerbūvį su apšviestais medžiais, augalais, kitais elementais. Dar geriau jei tai ne pavieniai augalai, o miškelis ar parkas. Projektuodamas pastatus, pastebiu, kad žmonės labai vertina patogų būsto išplanavimą: tai ir erdvios laiptinės su liftais, šviesūs ir funkcionalūs butai. Dar vienas svarbus aspektas – ilgaamžės ir išskirtinės eksterjero medžiagos, kad pastatas ilgai nekeistų išvaizdos ir savininkams nereiktų nuolat rūpintis fasado priežiūra. Žinoma, svarbus ir atstumas iki parduotuvių, darželių bei kitų svarbių objektų. Taip pat aktualu ir apželdinimas, vaikų žaidimo ir poilsio, automobilių stovėjimo aikštelės, dviračių saugyklos, sandėliukai ir panašiai. Dabar vis daugiau žmonių domisi ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Apibendrinat, galima pasakyti, kad lietuviai šiuo metu savo „svajonių būstą“ įsivaizduoja kaip kompleksinį, strategiškai patogios ir išskirtinės vietos, funkcionalaus būsto išplanavimo, gražaus eksterjero bei interjero derinį“, - teigė architektas.

Sukūrė lietuvišką komforto klasės standartą

Nors lietuviškojo hygge atitikmens neturime, tačiau tęsiant mintį apie lietuviams patrauklų būstą, būtina paminėti, jog NT vystymu užsiimanti Lietuvos įmonė kuria ilgamete patirtimi paremtą lietuvišką komforto klasės standarto filosofiją.

Per 17 veiklos metų bendrovė „Centromera“ Kaune įgyvendino 31 daugiabučio statybą ir pardavė beveik 700 butų, tad sukaupta patirtis leidžia vystyti NT objektus, paremtus kompleksiškais komfortiško gyvenimo sprendiniais.

„Mūsų Komforto klasės standartas yra sukurtas atsižvelgiant į vyraujančius klientų poreikius. Jis apima ne tik būsto funkcionalumą ir tinkamą erdvių išnaudojimą. Komforto klasės standartas apibrėžia ir optimalų statybinių medžiagų parinkimą, rinkos kainų vidurkio atitikimą. O taip pat ir socialinius dalykus – svarbu, kad socialinė ir kultūrinė aplinka sutaptų su pirkėjo mentaliteto ypatumais. Svarbi yra ir visapusiškai išplėtota infrastruktūra, kūrybiškas inovacijų taikymas bei sugebėjimas numatyti, kas bus po penkerių ar dešimties metų, kad būstas kuo ilgiau atitiktų standartus ir galėtų džiuginti pirkėją. Esame tikri, kad visapusiškai apgalvotas ir pirkėjo lūkesčius atitinkantis būstas prisidės prie daugelio naujakurių laimės jausenos kūrimo“, – pranešųime cituojama bendrovės „Centromera“ direktoriaus pavaduotoja Vaida Šidlauskienė.