Pasak „Baltisches Haus“ vadovo Audriaus Masionio, tai, kad BIM visuomeninių pastatų kategorijoje tarp administracinių, biuro pasatų dalyvavo tik vienas prekybos centro projektas iš Lietuvos, rodo, jog mūsų šalyje kol kas nesiryžtama taikyti išmanių technologijų kiek platesniu mastu.

„Prieš kelerius metus mes užsibrėžėme tikslą statyti ateities prekybos centą. Vadinasi, Lietuvoje turėjome išlįsti iš standarto dėžutės ir parodyti, kad gali būti kitaip – efektyviau, išmaniau, žaliau. BIM technologija buvo akivaizdus pasirinkimas, nors ir čia sau metėme iššūkį. Kartu su komanda nusprendėme sukurti detaliausią BIM modelį ir jį taikyti ne vien projektavimo etape, kas jau įprasta, bet ir prekybos centro statybose bei pastato eksploatacijos periodu“, – sakė A. Masionis.

Pasak jo, pagrindiniai motyvai, lėmę BIM pasirinkimą, buvo siekis išvengti projektavimo klaidų, sukurti aiškų projekto valdymo modelį, parengti maksimaliai detalų projektą ir taip pamatyti kuo tikslesnes sąmatas. Vėliau šie detalūs techniniai ir darbo projektai padėjo atlikti rangos darbus, o sukurta platforma – operatyviai juos koordinuoti ir taip sklandžiai bei skaidriai prižiūrėti pačias statybas.

„ŽALI“ laukia dar paskutinis iššūkis – eksploatacinis modelis, kuris bus pilnai paruoštas po mėnesio, ir tikimasi, kad taps tokiu pirmuoju Lietuvoje. Eksploataciniame BIM modelyje kiekvienas statinio elementas turi atskirą savo gyvavimo ciklą, todėl kiekvienam jų priskirtos būdingos eksploatacijos ir priežiūros taisyklės.

Kitas prekybos centro išskirtinumas yra jame panaudotos išmaniosios sensorinės ir automatizuotos įrangos valdymo technologijos, susietos su eksploataciniu modeliu. Jos realiu laiku analizuoja situaciją, mikroklimato parametrus ir priima įvairius energinio efektyvumo bei kaštų taupymo sprendimus. Šiuo tikslu modelyje yra integruotos visos statistinės duomenų bazės bei atvaizduojama aktuali informacija įvairiais pjūviais. Specialūs davikliai stebi oro tiekimo greitį ir CO2 kiekį, galimus stogo dangos pažeidimus, taip pat veikia nuotoliniai apskaitos duomenų davikliai elektrai, šilumai, vėsai ir vandeniui.

„Šis projektas išties pareikalavo daugybės žmonių pastangų, laiko ir išmoktų pamokų. Nors mums pavyko sukurti sudėtingą, neregėto grafinio ir informacinio detalumo modelį, Lietuvos rinka dar nespėja paskui BIM galimybes. Trūksta specialistų, patirties, dažnai tenka susidurti ir su naujovių atmetimo reakcija. Suprantu, kad „ŽALI“ projektas gali užkelti kartelę būsimiems prekybos centrams, tačiau tik tokie pilotiniai projektai skatina tobulėti visų skaitmeninės statybos profesijų atstovus“, – dalinosi savo nuomone „Baltisches Haus“ direktorius A. Masionis.