Pagal siūlomus pakeitimus, sodininkų bendrijose statant dvibučius namus nebereikėtų vykdyti teritorijų planavimo procedūrų, o statant daugiabučius – derinti teritorijos paskirties keitimo su bendrijos narių susirinkimu. Sodininkų atstovai teigia, kad tokie pakeitimai atvertų kelią nekontroliuojamai statybai, kuri daugelyje sodų teritorijų sukeltų dar didesnių infrastruktūros ir eismo problemų.

Be to, pritarus tokioms pataisoms, nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų statyti daugiabučius namus be jokių investicijų į viešą infrastruktūrą – tokiu būdu pelno tikslais nemokamai naudotųsi pačių bendrijų narių lėšomis įrengtais keliais, apšvietimu ir vandentiekiu.

Freepik nuotr.

Sodininkų bendruomenė kategoriškai prieštarauja

Lietuvos sodininkų draugijos, vienijančios daugiau kaip 600 sodininkų bendrijų visoje Lietuvoje, pirmininkas Vytautas Zulonas teigia: „Tai jau ne pirmas kartas, kai ponas Gentvilas kartu su Liberalų sąjūdžiu, imituodami rūpestį sodininkų bendrijomis, siūlo sprendimus, naudingus tik nekilnojamojo turto plėtotojams.“

Pasak pranešime cituojamo V. Zulono, dar eidamas aplinkos ministro pareigas, S. Gentvilas siūlė naikinti Sodų bendrijų įstatymą, o šiuos ketinimus slėpė nuo visuomenės. Vėliau, jau būdamas Seimo nariu, jis inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, tačiau teismas šį kreipimąsi atmetė.

„Šiandien siūlomi pakeitimai pateikiami kaip priemonė palengvinti savivaldybėms infrastruktūros plėtrą, tačiau realiai jie eliminuoja bendrijų teisę spręsti savo teritorijos užstatymo klausimus. Jie taip pat neįpareigoja savivaldybių investuoti į sodininkų bendrijų infrastruktūrą ar spręsti įsisenėjusias problemas. Tokiu būdu S. Gentvilas imituoja rūpestį sodininkų bendrijomis, tačiau iš tiesų veikia nekilnojamojo turto plėtotojų naudai“, – pabrėžia V. Zulonas.

Pagrindinė problema – tikrųjų iššūkių nesupratimas

Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 1300 sodininkų bendrijų, o jose sklypus turi per 200 tūkst. šalies gyventojų. Beveik trečdalis Lietuvos šeimų ar jų artimųjų turi sodų sklypus ar juose gyvena nuolat.

„Pagrindinė problema – iki šiol nesureguliuotas sodų virsmas į gyvenamuosius kvartalus. Šią situaciją galima spręsti tik konstruktyvaus dialogo būdu, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir ministerijomis,“ – sako V. Zulonas. „Deja, dabartiniai siūlymai labiau kursto susipriešinimą, nei padeda rasti bendrą kelią.“

Laiko S. Gentvilo poziciją viešosios nuomonės klaidinimu

Kaip aiškinamajame rašte nurodo S. Gentvilas, sodininkų bendrijos „siekia reguliuoti žmonių gyvenimus“, „neturi kompetencijos spręsti statybos ir teritorijų planavimo iššūkių“, „neteisėtai valdo priskirtas teritorijas“ ir yra „trukdis viešos infrastruktūros plėtrai“. Pasak V. Zulono, tokie teiginiai formuoja klaidingą viešą įspūdį, kad sodininkų bendrijos yra kliūtis visuomenės pažangai.

Gretos Hoffman nuotr.

„Sodininkų bendrijos – viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių bendruomeninių organizacijų formų, turinčių realias teises spręsti teritorijų planavimo klausimus. Tai, matyt, ir trukdo nekilnojamojo turto plėtotojų interesams. Teiginiai apie tariamas galimybes soduose statyti ligonines ar poliklinikas – tiesiog nesusipratimas. Sodų teritorijose nėra tam tinkamos infrastruktūros, o daugelyje jų keliai vos 3-4 metrų pločio,“ – teigia V. Zulonas.

Sodininkų organizacijos kviečia ieškoti konstruktyvių sprendimų

Lietuvos sodininkų draugija pabrėžia, kad palaiko konstruktyvų dialogą su Aplinkos ministerija ir kitomis institucijomis, siekdama spręsti realias problemas – pavyzdžiui, apleistų sklypų tvarkymo ar kelių perdavimo savivaldybėms klausimus.

„Jeigu politikai iš tiesų nori padėti soduose gyvenantiems žmonėms, siūlytume koncentruotis į realius sprendimus – supaprastinti kelių perdavimą savivaldybėms, grąžinti sodų bendrijoms teisę gauti GPM paramą, o ne kelti pasiūlymus, kurie tik didina įtampą,“ – teigia V. Zulonas.