2024 lapkričio 5 d. antradienis, 22:10
Reklama  |  facebook

Specialistai apie ateities energetiką: atsinaujinantys šaltiniai ar grįžimas prie branduolinės energijos?

2022-11-21 12:04
Atsinaujinančios energijos šaltinių pajėgumai 2021-aisiais pasiekė naują rekordą – padidėjo 6 proc. iki beveik 295 GW. Tuo tarpu energetikos krizė tik paspartino perėjimą prie švarios energijos ir dar kartą pabrėžė itin svarbų jos vaidmenį. Tačiau pasaulyje vystomi ir kitokie alternatyvūs energijos gavimo būdai – pavyzdžiui, energija iš bangų, vibracijų ar bakterijų. Koks jų potencialas? Ar visgi atsinaujinanti energija – geriausias pasirinkimas, norint mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio turo?
nuotrauka
Pexels nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
ESO (Energijos skirstymo operatorius), AB
Litgrid, AB
Daugiau nei 75 proc. Europos Sąjungos (ES) šalyse išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją. Norint įgyvendinti ES išsikeltus klimato tikslus iki 2030 m. ir įgyvendinti ilgalaikę ES strategiją iki 2050 m., t. y. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą, itin svarbu mažinti ES energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Atsinaujinančioji energetika dar nedominuoja

Nors atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje, anot Daivio Virbicko, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docento praktiko, Europoje vis dar dominuoja dujos ir branduolinė energetika, nes tik jos pajėgios pagaminti didelius elektros energijos kiekius. Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sparčiai vystomi, bet dar negalima jų vadinti dominuojančiais.

Daivis VirbickasDaivis Virbickas,
Juditos Grigelytės (VZ) nuotr.

„Kitas svarbus aspektas – išdirbis, t. y. instaliuotos elektrinės galios panaudojimo efektyvumas. Pavyzdžiui, 1000 MW atominės ar dujinės elektrinės statistinis elektros gamybos išdirbis yra 80–95 proc., tuo tarpu tokios pat galios vėjo elektrinės – tik 30–40 proc., saulės parko – 10–11 proc. Taip pat reikšminga ir priklausomybė nuo sezoniškumo“, – KTU pranešime cituojamas D.Virbickas.

Docentas praktikas pastebi, kad labai tikėtina situacija, jog esant ypač dideliam (perinvestuotam) AEI kiekiui, elektra bus drastiškai pigi, esant saulėtai bei vėjuotai dienai, ir ypač brangi, kai nepučia vėjas bei nešviečia saulė.

„Taip gali būti, nes „savo eilės“ laukianti dujinė elektrinė ar elektros pasaugojimo įrenginys gamybos metu turės pasidengti ne tik kintamus kaštus (pvz., dujų kainą), bet ir pastovius kaštus ir investicijas. Tada investuojantys į elektros generaciją susidurs su kurioziška situacija: gaminant iš AEI elektros energijos kiekis bus didelis, bet pajamos mažos, tuo tarpu dujinė elektrinė, nors pagamins mažai elektros, tačiau generuos dideles pajamas, nes kaina rinkoje bus didelė“, – sako D. Virbickas.

Alternatyviems energijos gavimo metodams įsitvirtini rinkoje sunku

Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip generuoti elektros energiją. Bakterijų gaminama energija, elektros energija gaunama iš vibracijų – tik keletas pavyzdžių. Tačiau, pasak KTU EEF docento Gyčio Svinkūno, tokie šaltiniai pirmiausia gali prisidėti prie autonominių mažos galios elektros prietaisų, pavyzdžiui, įvairių daviklių, maitinimo.

SVINKŪNASGytis Svinkūnas,
asm. albumo nuotr.

„Šie pasiūlymai yra gana nauji, todėl labai sunku įžvelgti jų galimą potencialą ateityje ir ypač komerciniame elektros gaminime“, – tikina mokslininkas.

G. Svinkūnas sako, kad rinkoje jau turime pakankamai seniai žinomų elektros generavimo metodų, kurie naudojami siauroje pritaikymo srityje. Pavyzdžiui, termoelektriniai generatoriai, kurie šilumos energiją paverčia elektra.

„Antrojo pasaulinio karo metais termoelektriniai generatoriai būdavo sujungiami su žibaline lempa: uždegus lempą, pradedama generuoti elektra, kuri naudojama radijo imtuvams maitinti. Tokia technologija dabar plačiai netaikoma, o termoelektriniai generatoriai masiškai naudojami dujinių viryklių apsaugos sistemoje, kad užgesus ugniai būtų automatiškai uždaromi dujų tiekimo čiaupai ir aušinimo sistemose. Taigi nors toks būdas atrastas seniai, tokio generatoriaus nepavyko ištobulinti iki pakankamai gerų parametrų, aukšto naudingumo“, – teigia KTU EEF docentas.

Dar viena priežastis, dėl ko alternatyviems energijos gavimo metodams sunku priartėti prie masinio naudojimo, rašoma pranešime, – kitų technologijų konkurencija. Tarkime, šiuo metu iki pakankamai gerų rodiklių pavyko ištobulinti saulės elementus, kurie nukonkuruoja kitus panašius elektros gavimo metodus.

„Be to, dabartiniame civilizacijos vystymosi etape elektros generacija jau nėra problema, problema – elektros energijos akumuliacija“, – sako G. Svinkūnas.

Didelės jėgainės – efektyvesnis pasirinkimas

Portugalijoje jau komercializuotas pirmasis pasaulyje komercinis bangų energijos projektas. Lietuvoje projektai, susiję su bangų energijos panaudojimu, taip pat vystomi. Visgi G. Svinkūnas tokį elektros energijos gavimo būdą vertina atsargiai.

„Lietuvoje pakrantės linija gana trumpa, tad atsirastų tiek kraštovaizdžio taršos, tiek gamtosauginių problemų. Manau, sudėtinga statyti didelės galios bangų energiją naudojančias jėgaines, nes bangų didumas (ne aukštis, bet keteros ilgisi ir atstumas tarp bangų) – ribotas. Tokia jėgainė greičiausiai susidėtų iš daug mažų bangų generatorių, o tai lemtų nemažą jų kainą“, – tikina pašnekovas.

Vietoj bangų energijos elektrinių, anot jo, perspektyvesnės vėjo jėgainės – visas jų ekonominis efektas išgaunamas naudojant didžiules konstrukcijas. Didelė jėgainė – daug efektyvesnis sprendimas negu daug mažų.

„Todėl gal geriau jūroje statyti vėjo jėgaines, o ne bangų energijos generatorius. Žinoma, yra ir daugiau trūkumų, kurie atsirastų vystant bangų energijos projektus. Pavyzdžiui, avarinis jėgainės stabdymas audros metu. Vėjo jėgainėse toks stabdymas palyginti paprastas, o štai angų jėgainės stabdymas gali būti sudėtingas“, – teigia docentas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dažnai technologijos panaudojimą nulemia būtent tokie, atrodytų nežymūs, trūkumai, kurie atitinkamose sąlygose tampa lemiami.

Grįšime prie branduolinės energetikos?

Pasak D. Virbicko, pagrindinė problema mažoje Lietuvos energetikos sistemoje ir rinkoje vystant atsinaujinančios energijos šaltinius – tinklų pralaidumas, kurių trūksta ir stringa (praktiškai tampa neįmanomas) prijungimas prie elektros tinklų.

„Aukštų energetikos kainų krizė aiškiai parodė, jog reikia peržiūrėti elektros tinklų operatorių („Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir „Litgrid“) tarifo reguliavimą. Generatorių prijungimo prie elektros tinklų savininkiškumas turi būti priskirtas operatoriams (ESO ir „Litgrid“)“, – tikina KTU EEF docentas praktikas.

Jis įsitikinęs, kad taip sparčiai augantis elektros poreikis anksčiau ar vėliau privers atsisukti į branduolinę energetiką, nes kitos alternatyvos, gaminančios elektrą stabiliai ir dideliais kiekiais, kol kas nėra.

„Labai norėtųsi, kad energetikos strategines kryptis lemiantys politikai priimdami sprendimus pasitikėtų energetikos mokslininkais, specialistais, kad strateginius sprendimus priimančiose ministerijos vadovybėje, reguliuojančių institucijų, strateginių įmonių valdybose, aukščiausioje vadovybėje būtų kuo daugiau energetikos išsilavinimą turinčių specialistų, kuriuos profesionaliai ruošia KTU Elektros ir elektronikos fakultete“, – teigia D. Virbickas. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Energetika, Kuras



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-11-05 10:55
Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių ilgis – daugiau nei 21 tūkstantis kilometrų. Už šių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija). 2021-2023 m. iš valstybės ir savivaldybių biudžetų valstybinės reikšmės kelių atkūrimui,...
nuotrauka
2024-11-05 10:33
Atsinaujinančios energetikos UAB „Elektra man", dirbanti su prekių ženklu „GreenUp", baigė įrengti 480 kW galios saulės parką greitojo maisto restoranų tinklui „Jammi“. Tinklą valdanti UAB „Kulverstukai" parke pasigamins daugiau nei pusę restoranams reikalingos elektros energijos.
nuotrauka
2024-11-04 13:43
Vilniuje prie Energetikos ir technikos muziejaus atidengtas laikmatis, skaičiuojantis dienas iki 2025 m. vasario 8 d., kai Baltijos šalių elektros sistemos pirmą kartą pradės veikti savarankiškai ir nepriklausomai, o atlikus izoliuoto darbo bandymą sinchronizuosis su kontinentinės Europos elektros s...
nuotrauka
2024-11-04 09:17
Eismui atidaryta jau paskutinė baigta ir ilgiausia suremontuota šio kelio atkarpa. Planuota, kad remonto darbai automagistralėje bus vykdomi iki rudens pabaigos, tačiau įvertinus lapkričio pirmosiomis dienomis išaugantį eismo intensyvumą bei poreikį užtikrinti didesnį eismo dalyvių saugumą bei trans...
nuotrauka
2024-10-30 16:08
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma dar šiemet skirti papildomų lėšų karinio mobilumo transporto infrastruktūrai. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) iš skolintų lėšų bus skiriama 10 mln. eurų – šios lėšos bus nukreiptos Kėdainių tilto per Nemun...
nuotrauka
2024-10-30 09:28
Šiaulių savivaldybė ir 16 jai priklausančių įstaigų įsteigė pirmąją Lietuvoje energetinę bendriją, kuri savarankiškai apsirūpins elektra iš 4 MW galios nuosavos saulės elektrinės ir mažiausiai 30 proc. elektros nemokamai perduos energetinį nepriteklių patiriantiems žmonėms. Tokių, Šiaulių miesto sav...
nuotrauka
2024-10-29 15:00
Vyriausybė patvirtino regioninių stočių vystymo specialųjį planą „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos – numatė galimybę sujungti pagrindinę „Rail Baltica“ geležinkelio liniją su regionais.
nuotrauka
2024-10-28 15:58
Telšių transformatorių pastotėje pradėjo veikti pirmasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroninių kompensatorių paleidimas yra svarbiausias žingsnis, siekiant kitų metų vasarį užtvirtinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę...
nuotrauka
2024-10-21 14:26
„Latvenergo“ grupė, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti bendrovė „Elektrum Lietuva“, įkasė simbolinę kapsulę skelbdama statybų pradžią Telšių vėjo jėgainių parke. Didžiausias „Latvenergo“ vėjo parkas Lietuvoje veikti pradės 2026 m. pirmąjį ketvirtį, o jo galia sieks 124 megavatus (MW).
nuotrauka
2024-10-21 14:07
Varėnos rajono savivaldybės administracija jau išdavė leidimą pėsčiųjų ir dviratininkų tiltui per Merkio upę tarp Merkinės miestelio ir Česukų kaimo statyti.
nuotrauka
2024-10-16 11:49
Siekdami mažinti poveikį aplinkai ir sutaupyti, vis daugiau namus įsirenginėjančių gyventojų ieško išmanių sprendimų. Ant stogo įrengta saulės elektrinė, šilumos siurbliai ar mažesnes elektros kainas užtikrinantys energijos kaupikliai – šiandien prie poreikių prisitaikantys ir energijos vartojimą op...
nuotrauka
2024-10-15 17:10
Europos Komisija patvirtino 180 mln. eurų Lietuvos schemą, skirtą elektros energijos kaupimo įrenginiams remti. Schemos tikslas – remti investicijas į naujus elektros energijos kaupimo įrenginių pajėgumus, siekiant užtikrinti sklandų elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių integravimą į sistemą...
nuotrauka
2024-10-11 16:44
Šiandien, spalio 11 d., eismui atidaryta dar viena automagistralės „Via Baltica“ atkarpa – 16-os kilometrų ilgio kelio dalis nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Šiai progai skirtame renginyje dalyvavusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, jog per itin trumpą laiką baigta viena iš techni...
nuotrauka
2024-10-09 11:11
Juda Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas: Susisiekimo ministerija patvirtino šio valstybei svarbaus projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planavimo darbų programą. Ja siekiama parengti efektyviausius susisiekimo sprendimus planuojamam aplinkkeliui.
nuotrauka
2024-10-08 15:56
„Rail Baltica“ sankasos, inžinerinių statinių ir vietinės reikšmės kelių statybos pratęstos nauju 17,1 km ruožu. Europinės vėžės geležinkelio projekto įgyvendinimą Lietuvoje koordinuojanti įmonė „LTG Infra“ pasirašė ruožo Šėta-Ramygala pirmosios dalies rangos darbų sutartį. Juos už beveik 98 mln. Eu...
nuotrauka
2024-10-08 09:18
Integruota atsinaujinančios energijos bendrovė „Ignitis grupė“ skyrė 4 milijonų eurų finansinę humanitarinę pagalbą „Ukraine Energy Support Fund“, už kurią bus įgyta įranga leisianti sukurti papildomus 120 MW galios elektros gamybos pajėgumus karo niokojamoje šalyje. Jėgainėje bendrai pagamintos ele...
nuotrauka
2024-10-04 10:18
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. Spalio mėnesį pradedami montuoti terminalo abiejų naujųjų dalių fasadai. Įsibėgėjant terminalo plėtros projektui, esamas erdves išplės priestatai, kurie Kaune atver...
nuotrauka
2024-10-04 10:07
Pradėjo veikti elektromobilių įkrovimo aikštelė su virš jos įrengta beveik 250 kW galios saulės elektrine, kuri per metus sugeneruos daugiau nei 200 000 kWh elektros energijos. Šalia Kauno įrengta saulės modulių stoginė yra didžiausia tiek mūsų šalyje, tiek kitose Baltijos valstybėse. Taip pat tai v...
nuotrauka
2024-09-30 11:01
Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esantis tiltas per Kruną šiuo metu yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog Krunos tiltas yra intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei įvertinus čia kasdien fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą – įgyvend...
nuotrauka
2024-09-26 17:12
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, šiandien, rugsėjo 26 d., Kaune atidarytas vienas iš dvejų naujai pastatytų tiltų per Nerį. Antrojo tilto statybos darbus ir eismą abiem naujai pastatytais tiltais atidaryti planuojama iki šių metų pabaigos. Ši...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra