2024 gegužės 28 d. antradienis, 20:59
Reklama  |  facebook

Specialistai apie ateities energetiką: atsinaujinantys šaltiniai ar grįžimas prie branduolinės energijos?

2022-11-21 12:04
Atsinaujinančios energijos šaltinių pajėgumai 2021-aisiais pasiekė naują rekordą – padidėjo 6 proc. iki beveik 295 GW. Tuo tarpu energetikos krizė tik paspartino perėjimą prie švarios energijos ir dar kartą pabrėžė itin svarbų jos vaidmenį. Tačiau pasaulyje vystomi ir kitokie alternatyvūs energijos gavimo būdai – pavyzdžiui, energija iš bangų, vibracijų ar bakterijų. Koks jų potencialas? Ar visgi atsinaujinanti energija – geriausias pasirinkimas, norint mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio turo?
nuotrauka
Pexels nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
ESO (Energijos skirstymo operatorius), AB
Litgrid, AB
Daugiau nei 75 proc. Europos Sąjungos (ES) šalyse išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją. Norint įgyvendinti ES išsikeltus klimato tikslus iki 2030 m. ir įgyvendinti ilgalaikę ES strategiją iki 2050 m., t. y. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą, itin svarbu mažinti ES energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Atsinaujinančioji energetika dar nedominuoja

Nors atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje, anot Daivio Virbicko, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docento praktiko, Europoje vis dar dominuoja dujos ir branduolinė energetika, nes tik jos pajėgios pagaminti didelius elektros energijos kiekius. Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sparčiai vystomi, bet dar negalima jų vadinti dominuojančiais.

Daivis VirbickasDaivis Virbickas,
Juditos Grigelytės (VZ) nuotr.

„Kitas svarbus aspektas – išdirbis, t. y. instaliuotos elektrinės galios panaudojimo efektyvumas. Pavyzdžiui, 1000 MW atominės ar dujinės elektrinės statistinis elektros gamybos išdirbis yra 80–95 proc., tuo tarpu tokios pat galios vėjo elektrinės – tik 30–40 proc., saulės parko – 10–11 proc. Taip pat reikšminga ir priklausomybė nuo sezoniškumo“, – KTU pranešime cituojamas D.Virbickas.

Docentas praktikas pastebi, kad labai tikėtina situacija, jog esant ypač dideliam (perinvestuotam) AEI kiekiui, elektra bus drastiškai pigi, esant saulėtai bei vėjuotai dienai, ir ypač brangi, kai nepučia vėjas bei nešviečia saulė.

„Taip gali būti, nes „savo eilės“ laukianti dujinė elektrinė ar elektros pasaugojimo įrenginys gamybos metu turės pasidengti ne tik kintamus kaštus (pvz., dujų kainą), bet ir pastovius kaštus ir investicijas. Tada investuojantys į elektros generaciją susidurs su kurioziška situacija: gaminant iš AEI elektros energijos kiekis bus didelis, bet pajamos mažos, tuo tarpu dujinė elektrinė, nors pagamins mažai elektros, tačiau generuos dideles pajamas, nes kaina rinkoje bus didelė“, – sako D. Virbickas.

Alternatyviems energijos gavimo metodams įsitvirtini rinkoje sunku

Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip generuoti elektros energiją. Bakterijų gaminama energija, elektros energija gaunama iš vibracijų – tik keletas pavyzdžių. Tačiau, pasak KTU EEF docento Gyčio Svinkūno, tokie šaltiniai pirmiausia gali prisidėti prie autonominių mažos galios elektros prietaisų, pavyzdžiui, įvairių daviklių, maitinimo.

SVINKŪNASGytis Svinkūnas,
asm. albumo nuotr.

„Šie pasiūlymai yra gana nauji, todėl labai sunku įžvelgti jų galimą potencialą ateityje ir ypač komerciniame elektros gaminime“, – tikina mokslininkas.

G. Svinkūnas sako, kad rinkoje jau turime pakankamai seniai žinomų elektros generavimo metodų, kurie naudojami siauroje pritaikymo srityje. Pavyzdžiui, termoelektriniai generatoriai, kurie šilumos energiją paverčia elektra.

„Antrojo pasaulinio karo metais termoelektriniai generatoriai būdavo sujungiami su žibaline lempa: uždegus lempą, pradedama generuoti elektra, kuri naudojama radijo imtuvams maitinti. Tokia technologija dabar plačiai netaikoma, o termoelektriniai generatoriai masiškai naudojami dujinių viryklių apsaugos sistemoje, kad užgesus ugniai būtų automatiškai uždaromi dujų tiekimo čiaupai ir aušinimo sistemose. Taigi nors toks būdas atrastas seniai, tokio generatoriaus nepavyko ištobulinti iki pakankamai gerų parametrų, aukšto naudingumo“, – teigia KTU EEF docentas.

Dar viena priežastis, dėl ko alternatyviems energijos gavimo metodams sunku priartėti prie masinio naudojimo, rašoma pranešime, – kitų technologijų konkurencija. Tarkime, šiuo metu iki pakankamai gerų rodiklių pavyko ištobulinti saulės elementus, kurie nukonkuruoja kitus panašius elektros gavimo metodus.

„Be to, dabartiniame civilizacijos vystymosi etape elektros generacija jau nėra problema, problema – elektros energijos akumuliacija“, – sako G. Svinkūnas.

Didelės jėgainės – efektyvesnis pasirinkimas

Portugalijoje jau komercializuotas pirmasis pasaulyje komercinis bangų energijos projektas. Lietuvoje projektai, susiję su bangų energijos panaudojimu, taip pat vystomi. Visgi G. Svinkūnas tokį elektros energijos gavimo būdą vertina atsargiai.

„Lietuvoje pakrantės linija gana trumpa, tad atsirastų tiek kraštovaizdžio taršos, tiek gamtosauginių problemų. Manau, sudėtinga statyti didelės galios bangų energiją naudojančias jėgaines, nes bangų didumas (ne aukštis, bet keteros ilgisi ir atstumas tarp bangų) – ribotas. Tokia jėgainė greičiausiai susidėtų iš daug mažų bangų generatorių, o tai lemtų nemažą jų kainą“, – tikina pašnekovas.

Vietoj bangų energijos elektrinių, anot jo, perspektyvesnės vėjo jėgainės – visas jų ekonominis efektas išgaunamas naudojant didžiules konstrukcijas. Didelė jėgainė – daug efektyvesnis sprendimas negu daug mažų.

„Todėl gal geriau jūroje statyti vėjo jėgaines, o ne bangų energijos generatorius. Žinoma, yra ir daugiau trūkumų, kurie atsirastų vystant bangų energijos projektus. Pavyzdžiui, avarinis jėgainės stabdymas audros metu. Vėjo jėgainėse toks stabdymas palyginti paprastas, o štai angų jėgainės stabdymas gali būti sudėtingas“, – teigia docentas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dažnai technologijos panaudojimą nulemia būtent tokie, atrodytų nežymūs, trūkumai, kurie atitinkamose sąlygose tampa lemiami.

Grįšime prie branduolinės energetikos?

Pasak D. Virbicko, pagrindinė problema mažoje Lietuvos energetikos sistemoje ir rinkoje vystant atsinaujinančios energijos šaltinius – tinklų pralaidumas, kurių trūksta ir stringa (praktiškai tampa neįmanomas) prijungimas prie elektros tinklų.

„Aukštų energetikos kainų krizė aiškiai parodė, jog reikia peržiūrėti elektros tinklų operatorių („Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir „Litgrid“) tarifo reguliavimą. Generatorių prijungimo prie elektros tinklų savininkiškumas turi būti priskirtas operatoriams (ESO ir „Litgrid“)“, – tikina KTU EEF docentas praktikas.

Jis įsitikinęs, kad taip sparčiai augantis elektros poreikis anksčiau ar vėliau privers atsisukti į branduolinę energetiką, nes kitos alternatyvos, gaminančios elektrą stabiliai ir dideliais kiekiais, kol kas nėra.

„Labai norėtųsi, kad energetikos strategines kryptis lemiantys politikai priimdami sprendimus pasitikėtų energetikos mokslininkais, specialistais, kad strateginius sprendimus priimančiose ministerijos vadovybėje, reguliuojančių institucijų, strateginių įmonių valdybose, aukščiausioje vadovybėje būtų kuo daugiau energetikos išsilavinimą turinčių specialistų, kuriuos profesionaliai ruošia KTU Elektros ir elektronikos fakultete“, – teigia D. Virbickas. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Energetika, Kuras



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-05-27 10:34
Praėjusią savaitę „Via Lietuva" pasirašė sutartį dėl paskutiniosios kelio „Via Baltica" nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimo. Planuojama, kad intensyvūs modernizavimo darbai šiame kelio ruože turėtų prasidėti jau birželio pradžioje, baigtis – kitų metų antroje...
nuotrauka
2024-05-27 09:51
Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavima...
nuotrauka
2024-05-24 13:37
Nors elektromobilių naudojimas Lietuvoje kasmet auga, vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria daugiabučių namų gyventojai, yra elektromobilių įkrovimo infrastruktūros prieinamumas. Kokias galimybes turi vairuotojai, gyvenantys daugiabutyje, pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu ...
nuotrauka
2024-05-24 11:03
Netrukus bus tęsiami prieš dvejus metus pradėti ir vėliau sustabdyti gatvės, dubliuojančios Liepojos gatvę, privažiuojamojo kelio nuo Šiltnamių g. iki Klaipėdos g. statybos darbai. Tikimasi, kad eismas naujuoju keliu, iš kurio tikimasi geresnės saugumo situacijos, vyks dar šį rudenį.
nuotrauka
2024-05-21 10:00
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" pasirašė sutartį, pagal kurią bus rekonstruojamas Ariogaloje, Raseinių rajono savivaldybėje, esantis tiltas per Dubysą. Tilto rekonstravimo darbai bus pradėti birželio mėnesį, baigti darbus planuojama iki 2025 m. spalio mėn.
nuotrauka
2024-05-21 09:54
Vilniaus savivaldybė pradeda Kazbėjų tilto per Vokės upę rekonstrukciją. Tikimasi, kad remonto darbai užtruks iki kitų metų pradžios ir vėl bus leidžiamas automobilių, dviračių ir pėsčiųjų eismas, kuris nuo 2018 metų buvo apribotas dėl tilto avarinės būklės.
nuotrauka
2024-05-21 09:50
Dar prieš kelerius metus prie rekordinio efektyvumo saulės elementų kūrimo prisidėję Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai šiemet išradimą dar patobulino. Pasak jų, tai – itin svarbus žingsnis link naujos kartos saulės elementų gamybos.
nuotrauka
2024-05-20 14:37
Baigiami pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto bei Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai. Tam, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, šiemet skirta daugiau kaip 1 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
nuotrauka
2024-05-20 09:54
Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. – iki 22,4 mln. Eur, grynąjį pelną – 45 proc. ir uždirbo beveik 3,4 mln. Eur. Nepamirštas ir tvarumas: gamykloje ruošiamasi netrukus įr...
nuotrauka
2024-05-16 11:08
Siekiant didinti šalies susisiekimo infrastruktūros kokybę, toliau auga investicijos į svarbiausią Lietuvos transporto arteriją – magistralinį kelią A1. Atkarpos nuo 70,9 iki 80,5 km kapitalinį remontą „Via Lietuva“ užsakymu pradeda tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. A...
nuotrauka
2024-05-15 12:35
Nors vėjo energija yra vienas sparčiausiai augančių energijos šaltinių pasaulyje, vėjo turbinų sparnų atliekos tampa itin opia problema. Tai neleidžia šios energijos rūšies laikyti visiškai draugiška aplinkai. Spręsdami šį iššūkį, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos instit...
nuotrauka
2024-05-15 07:53
Didžiausios Lietuvoje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai Vilniuje išbandė inovatyvų vamzdynų valymo ledu metodą (angl. Ice Pigging), kuris gali tapti efektyvia ir inovatyvia alternatyva šiuo metu naudojamoms priemonėms. Bandymų metu siekta įvertinti galimybes pasaulyje populiarėja...
nuotrauka
2024-05-14 13:28
Kauno oro uoste oficialiai atidarytas jau antrasis kompanijos „Ryanair“ valdomas orlaivių techninės priežiūros ir remonto (angl.: „Maintenance, Repair, and Overhaul (MRO)“) paslaugų angaras. Teigiama, kad šis oro bendrovės sprendimas sustiprins antrojo pagal dydį Lietuvoje oro uosto esamą lyderystę ...
nuotrauka
2024-05-13 10:14
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto per Nevėžį Kėdainiuose, Tilto gatvėje, rekonstravimo darbams atlikti. Sėkmingai įvykus pirkimo procedūroms, darbai galėtų būti pradėti jau šiais metais.
nuotrauka
2024-05-10 07:34
Praėjusį mėnesį gaminančių vartotojų skaičiui Lietuvoje perkopus 100 tūkst. ribą, gyventojų susidomėjimas savarankiška elektros energijos gamyba iš saulės toliau auga. Pasak rinkos ekspertų, nors daugiausia vartotojų – 64 tūkst. – elektrą gamina ant namų stogų įrengtose saulės elektrinėse, sparčiai ...
nuotrauka
2024-05-10 06:38
Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką statybų plėtrą ir kad gautas lėšas savivalda galėtų naudoti naujos infrastruktūros įrengimui – keliams, apšvie...
nuotrauka
2024-05-09 09:36
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ gegužės mėnesio pradžioje pradeda konsultacijas dėl Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu vystomų projektų įgyvendinimo galimybių. Šio finansavimo modelio pritaikymas leistų kur kas greičiau įgyvendinti svarbiausius šalies kelių infrastruktūros gerinim...
nuotrauka
2024-05-08 10:31
Klaipėdoje įrengta infrastruktūra laivų nuleidimui į Danės upę. Įgyvendinti projektą užtruko kiek ilgiau nei planuota, bet juo liko patenkinti ir projekto užsakovai, ir slipo bei greta esančios prieplaukos naudotojai.
nuotrauka
2024-05-07 09:52
Susisiekimo ministerija duoda startą Klaipėdos pietinio aplinkkelio planavimo pradžiai – šią savaitę susisiekimo ministras Marius Skuodis pasirašė Vyriausybės nutarimo projekto teikimą dėl Klaipėdos pietinio aplinkkelio, kuriuo siekiama pradėti rengti šio valstybei svarbaus projekto susisiekimo komu...
nuotrauka
2024-05-07 09:45
Vilniečiams ir miesto svečiams jau atverta dar viena rekonstruota kairės Neries krantinės atkarpa nuo Šilo tilto iki brolių Vileišių skvero. Ši beveik 2 km atkarpa tapo patogia jungtimi pėstiesiems ir dviratininkams, keliaujantiems iš Antakalnio į centrinę miesto dalį.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra