2022 gruodžio 4 d. sekmadienis, 14:56
Reklama  |  facebook

Specialistai apie ateities energetiką: atsinaujinantys šaltiniai ar grįžimas prie branduolinės energijos?

2022-11-21 12:04
Atsinaujinančios energijos šaltinių pajėgumai 2021-aisiais pasiekė naują rekordą – padidėjo 6 proc. iki beveik 295 GW. Tuo tarpu energetikos krizė tik paspartino perėjimą prie švarios energijos ir dar kartą pabrėžė itin svarbų jos vaidmenį. Tačiau pasaulyje vystomi ir kitokie alternatyvūs energijos gavimo būdai – pavyzdžiui, energija iš bangų, vibracijų ar bakterijų. Koks jų potencialas? Ar visgi atsinaujinanti energija – geriausias pasirinkimas, norint mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio turo?
nuotrauka
Pexels nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
ESO (Energijos skirstymo operatorius), AB
Litgrid, AB
Daugiau nei 75 proc. Europos Sąjungos (ES) šalyse išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją. Norint įgyvendinti ES išsikeltus klimato tikslus iki 2030 m. ir įgyvendinti ilgalaikę ES strategiją iki 2050 m., t. y. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą, itin svarbu mažinti ES energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Atsinaujinančioji energetika dar nedominuoja

Nors atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje, anot Daivio Virbicko, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docento praktiko, Europoje vis dar dominuoja dujos ir branduolinė energetika, nes tik jos pajėgios pagaminti didelius elektros energijos kiekius. Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sparčiai vystomi, bet dar negalima jų vadinti dominuojančiais.

Daivis VirbickasDaivis Virbickas,
Juditos Grigelytės (VZ) nuotr.

„Kitas svarbus aspektas – išdirbis, t. y. instaliuotos elektrinės galios panaudojimo efektyvumas. Pavyzdžiui, 1000 MW atominės ar dujinės elektrinės statistinis elektros gamybos išdirbis yra 80–95 proc., tuo tarpu tokios pat galios vėjo elektrinės – tik 30–40 proc., saulės parko – 10–11 proc. Taip pat reikšminga ir priklausomybė nuo sezoniškumo“, – KTU pranešime cituojamas D.Virbickas.

Docentas praktikas pastebi, kad labai tikėtina situacija, jog esant ypač dideliam (perinvestuotam) AEI kiekiui, elektra bus drastiškai pigi, esant saulėtai bei vėjuotai dienai, ir ypač brangi, kai nepučia vėjas bei nešviečia saulė.

„Taip gali būti, nes „savo eilės“ laukianti dujinė elektrinė ar elektros pasaugojimo įrenginys gamybos metu turės pasidengti ne tik kintamus kaštus (pvz., dujų kainą), bet ir pastovius kaštus ir investicijas. Tada investuojantys į elektros generaciją susidurs su kurioziška situacija: gaminant iš AEI elektros energijos kiekis bus didelis, bet pajamos mažos, tuo tarpu dujinė elektrinė, nors pagamins mažai elektros, tačiau generuos dideles pajamas, nes kaina rinkoje bus didelė“, – sako D. Virbickas.

Alternatyviems energijos gavimo metodams įsitvirtini rinkoje sunku

Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip generuoti elektros energiją. Bakterijų gaminama energija, elektros energija gaunama iš vibracijų – tik keletas pavyzdžių. Tačiau, pasak KTU EEF docento Gyčio Svinkūno, tokie šaltiniai pirmiausia gali prisidėti prie autonominių mažos galios elektros prietaisų, pavyzdžiui, įvairių daviklių, maitinimo.

SVINKŪNASGytis Svinkūnas,
asm. albumo nuotr.

„Šie pasiūlymai yra gana nauji, todėl labai sunku įžvelgti jų galimą potencialą ateityje ir ypač komerciniame elektros gaminime“, – tikina mokslininkas.

G. Svinkūnas sako, kad rinkoje jau turime pakankamai seniai žinomų elektros generavimo metodų, kurie naudojami siauroje pritaikymo srityje. Pavyzdžiui, termoelektriniai generatoriai, kurie šilumos energiją paverčia elektra.

„Antrojo pasaulinio karo metais termoelektriniai generatoriai būdavo sujungiami su žibaline lempa: uždegus lempą, pradedama generuoti elektra, kuri naudojama radijo imtuvams maitinti. Tokia technologija dabar plačiai netaikoma, o termoelektriniai generatoriai masiškai naudojami dujinių viryklių apsaugos sistemoje, kad užgesus ugniai būtų automatiškai uždaromi dujų tiekimo čiaupai ir aušinimo sistemose. Taigi nors toks būdas atrastas seniai, tokio generatoriaus nepavyko ištobulinti iki pakankamai gerų parametrų, aukšto naudingumo“, – teigia KTU EEF docentas.

Dar viena priežastis, dėl ko alternatyviems energijos gavimo metodams sunku priartėti prie masinio naudojimo, rašoma pranešime, – kitų technologijų konkurencija. Tarkime, šiuo metu iki pakankamai gerų rodiklių pavyko ištobulinti saulės elementus, kurie nukonkuruoja kitus panašius elektros gavimo metodus.

„Be to, dabartiniame civilizacijos vystymosi etape elektros generacija jau nėra problema, problema – elektros energijos akumuliacija“, – sako G. Svinkūnas.

Didelės jėgainės – efektyvesnis pasirinkimas

Portugalijoje jau komercializuotas pirmasis pasaulyje komercinis bangų energijos projektas. Lietuvoje projektai, susiję su bangų energijos panaudojimu, taip pat vystomi. Visgi G. Svinkūnas tokį elektros energijos gavimo būdą vertina atsargiai.

„Lietuvoje pakrantės linija gana trumpa, tad atsirastų tiek kraštovaizdžio taršos, tiek gamtosauginių problemų. Manau, sudėtinga statyti didelės galios bangų energiją naudojančias jėgaines, nes bangų didumas (ne aukštis, bet keteros ilgisi ir atstumas tarp bangų) – ribotas. Tokia jėgainė greičiausiai susidėtų iš daug mažų bangų generatorių, o tai lemtų nemažą jų kainą“, – tikina pašnekovas.

Vietoj bangų energijos elektrinių, anot jo, perspektyvesnės vėjo jėgainės – visas jų ekonominis efektas išgaunamas naudojant didžiules konstrukcijas. Didelė jėgainė – daug efektyvesnis sprendimas negu daug mažų.

„Todėl gal geriau jūroje statyti vėjo jėgaines, o ne bangų energijos generatorius. Žinoma, yra ir daugiau trūkumų, kurie atsirastų vystant bangų energijos projektus. Pavyzdžiui, avarinis jėgainės stabdymas audros metu. Vėjo jėgainėse toks stabdymas palyginti paprastas, o štai angų jėgainės stabdymas gali būti sudėtingas“, – teigia docentas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dažnai technologijos panaudojimą nulemia būtent tokie, atrodytų nežymūs, trūkumai, kurie atitinkamose sąlygose tampa lemiami.

Grįšime prie branduolinės energetikos?

Pasak D. Virbicko, pagrindinė problema mažoje Lietuvos energetikos sistemoje ir rinkoje vystant atsinaujinančios energijos šaltinius – tinklų pralaidumas, kurių trūksta ir stringa (praktiškai tampa neįmanomas) prijungimas prie elektros tinklų.

„Aukštų energetikos kainų krizė aiškiai parodė, jog reikia peržiūrėti elektros tinklų operatorių („Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir „Litgrid“) tarifo reguliavimą. Generatorių prijungimo prie elektros tinklų savininkiškumas turi būti priskirtas operatoriams (ESO ir „Litgrid“)“, – tikina KTU EEF docentas praktikas.

Jis įsitikinęs, kad taip sparčiai augantis elektros poreikis anksčiau ar vėliau privers atsisukti į branduolinę energetiką, nes kitos alternatyvos, gaminančios elektrą stabiliai ir dideliais kiekiais, kol kas nėra.

„Labai norėtųsi, kad energetikos strategines kryptis lemiantys politikai priimdami sprendimus pasitikėtų energetikos mokslininkais, specialistais, kad strateginius sprendimus priimančiose ministerijos vadovybėje, reguliuojančių institucijų, strateginių įmonių valdybose, aukščiausioje vadovybėje būtų kuo daugiau energetikos išsilavinimą turinčių specialistų, kuriuos profesionaliai ruošia KTU Elektros ir elektronikos fakultete“, – teigia D. Virbickas. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Energetika, Kuras




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-12-02 09:38
Kasmet antroje metų pusėje peržiūrimos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšos. Tokiu būdu dar prieš mėnesį akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ perskirstyta daugiau nei 15 mln. eurų. Bendrovės teigimu, šios lėšos jau leido sutaisyti net 141 tūkst. kv. m pavienių išdaužų ir paž...
nuotrauka
2022-12-01 08:47
Aplinkos ministerija parengė Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų, skatinant įrengti saulės elektrines daugiabučiuose, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Artimiausiu metu bus paskelbtas kvietimas ir gyventojai galės teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Šiai priemonei iš Kl...
nuotrauka
2022-11-29 14:50
2023 m. bus pradėtas įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km viaduko kapitalinio remonto projektas. Remonto darbai turės būti atlikti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) ir ...
nuotrauka
2022-11-27 06:42
Eismas pagrindiniame Lietuvos pajūrio kurorte ir susisiekimas su aplinkinėmis gyvenvietėmis taps patogesnis ir saugesnis. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atliks per Palangos miestą einančio rajoninio kelio Kunigiškiai-Palanga daugiau nei 4 km ilgio ruožo remontą. Dar...
nuotrauka
2022-11-24 09:55
Į valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių sąrašą bus įtrauktas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose. Tam pritarė Vyriausybė.
nuotrauka
2022-11-21 16:19
Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra" Jonavoje baigė geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukciją. Vieno svarbiausių šalies geležinkelio tiltų, kuris jungia Klaipėdos jūrų uostą su Vilniumi, Kaunu ir kitomis svarbiomis kryptimis, rekonstrukciją darbų vertė s...
nuotrauka
2022-11-18 15:59
Klaipėdos miestas jau gali tęsti Baltijos prospekto rekonstravimo darbus – Susisiekimo ministerijos siūlymu šiam projektui užtikrintos trūkstamos 4 mln. eurų investicijos iš valstybės biudžeto. Tai numatyta Vyriausybės patikslintame valstybės investicijų 2022–2024 m. programos lėšų paskirstyme.
nuotrauka
2022-11-17 10:47
Netylant diskusijoms apie išaugusias energijos išteklių kainas bei miglotą jų perspektyvą, naujakuriams svarbiu būsto pasirinkimo kriterijumi tapo jo išlaikymasi. NT plėtros bendrovių grupės „Omberg group“ vadovės Dalios Andrulionienės teigimu, tai – vienas iš dažniausiai pirkėjų užduodamų klausimų....
nuotrauka
2022-11-16 10:33
Lietuvai rengiantis kitąmet skelbti aukcioną pirmojo jūrinio vėjo parko vystymui, planuojamas dar vienas jūros vėjo parkas. Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms, kuriose apibrėžiamos konkurso sąlygos dar vieno iki 700 MW jūros vėjo parko ...
nuotrauka
2022-11-08 13:12
Įsigaliojo sutartis dėl viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcijos ties Kaunu. Pagal su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) pasirašytą sutartį, tiltas, esantis magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viaduka...
nuotrauka
2022-11-07 14:46
Gyventojai, ieškantys, kaip sumažinti elektros sąskaitas, skuba įsigyti nutolusias saulės elektrines – jos išperkamos per minutes, o tokias turinčių gyventojų skaičius Lietuvoje jau apie 9 tūkst. Į ką būtina atsižvelgti renkantis nutolusią saulės elektrinę, kokio dydžio elektrinę pasirinkti, kokie j...
nuotrauka
2022-11-07 10:15
Išskirtinio dydžio krovinys atplukdytas Nemunu į Klaipėdos uostą: stambiagabaritinį krovinį sudarė 4 metalinės talpyklos, kurių didžiausia – 22 metrų ilgio, 6 metro skersmens ir aukščio.
nuotrauka
2022-11-04 09:55
„Darnu Group“ ant sporto komplekso „SEB arena“ statys 400 kW galios saulės jėgainę. Bendra projekto įgyvendinimo vertė – 320 tūkst. eurų, iš kurių 70 tūkst. finansuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
nuotrauka
2022-11-03 08:14
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) užbaigė įgyvendinti prieš penkerius metus startavusį Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projektą. Šio projekto įgyvendinimui buvo skirta 47,21 mln. eurų 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų.
nuotrauka
2022-10-31 11:39
Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutartis dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai prasidės dar šiais metais ir bus baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė – apie 55...
nuotrauka
2022-10-27 10:26
Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ pirmoji pasaulyje siūlo internetu išsinuomoti dalį vėjo elektrinės. Iki šiol gyventojai galėjo nuomotis arba įsigyti tik nutolusius saulės parkus.
nuotrauka
2022-10-25 10:37
Sutvarkytas magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruožas nuo viaduko ties Panevėžio aplinkkeliu, einantis per Šilagalio kaimą ir besibaigiąs ties Panevėžio miesto riba. Atlikus remonto darbus, užtikrintos sklandesnės ir saugesnės kelionės.
nuotrauka
2022-10-20 13:31
Per pastaruosius šešerius metus dviračių takų tinklui sostinėje išaugus nuo 40 iki 144 km, intensyviausio judėjimo dviračių ir pėsčiųjų takų susikirtimo vietose Vilnius išbandys dangos ženklinimą. Tikimasi ir atkreipti dviratininkų dėmesį, ir pėstiesiems nurodyti, kur dviračių takus kirsti yra saugi...
nuotrauka
2022-10-19 10:51
Kaunas įgyvendino naują, mūsų šalyje precedento neturinčią priemonę. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Didžioji Britanija, Japonija ir Švedija – tik kelios valstybės, pėsčiųjų saugumui užtikrinti naudojančios įstrižines perėjas. Toks eismo organizavimo sprendimas įdiegtas ir Kaune – nuo šiol per...
nuotrauka
2022-10-18 11:54
Užbaigtas dar vienas „Rail Balticos“ geležinkelio teritorijų planavimo etapas – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis „Rail Balticos“ geležinkelio linija ruože Kaunas–Vilnius. Visos suinteresuotos šalys turi galimybę per du mėnesius susipažinti su parengtu spe...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra