2023 lapkričio 30 d. ketvirtadienis, 10:27
Reklama  |  facebook

Specialistai apie ateities energetiką: atsinaujinantys šaltiniai ar grįžimas prie branduolinės energijos?

2022-11-21 12:04
Atsinaujinančios energijos šaltinių pajėgumai 2021-aisiais pasiekė naują rekordą – padidėjo 6 proc. iki beveik 295 GW. Tuo tarpu energetikos krizė tik paspartino perėjimą prie švarios energijos ir dar kartą pabrėžė itin svarbų jos vaidmenį. Tačiau pasaulyje vystomi ir kitokie alternatyvūs energijos gavimo būdai – pavyzdžiui, energija iš bangų, vibracijų ar bakterijų. Koks jų potencialas? Ar visgi atsinaujinanti energija – geriausias pasirinkimas, norint mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio turo?
nuotrauka
Pexels nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
ESO (Energijos skirstymo operatorius), AB
Litgrid, AB
Daugiau nei 75 proc. Europos Sąjungos (ES) šalyse išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją. Norint įgyvendinti ES išsikeltus klimato tikslus iki 2030 m. ir įgyvendinti ilgalaikę ES strategiją iki 2050 m., t. y. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą, itin svarbu mažinti ES energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Atsinaujinančioji energetika dar nedominuoja

Nors atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje, anot Daivio Virbicko, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docento praktiko, Europoje vis dar dominuoja dujos ir branduolinė energetika, nes tik jos pajėgios pagaminti didelius elektros energijos kiekius. Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sparčiai vystomi, bet dar negalima jų vadinti dominuojančiais.

Daivis VirbickasDaivis Virbickas,
Juditos Grigelytės (VZ) nuotr.

„Kitas svarbus aspektas – išdirbis, t. y. instaliuotos elektrinės galios panaudojimo efektyvumas. Pavyzdžiui, 1000 MW atominės ar dujinės elektrinės statistinis elektros gamybos išdirbis yra 80–95 proc., tuo tarpu tokios pat galios vėjo elektrinės – tik 30–40 proc., saulės parko – 10–11 proc. Taip pat reikšminga ir priklausomybė nuo sezoniškumo“, – KTU pranešime cituojamas D.Virbickas.

Docentas praktikas pastebi, kad labai tikėtina situacija, jog esant ypač dideliam (perinvestuotam) AEI kiekiui, elektra bus drastiškai pigi, esant saulėtai bei vėjuotai dienai, ir ypač brangi, kai nepučia vėjas bei nešviečia saulė.

„Taip gali būti, nes „savo eilės“ laukianti dujinė elektrinė ar elektros pasaugojimo įrenginys gamybos metu turės pasidengti ne tik kintamus kaštus (pvz., dujų kainą), bet ir pastovius kaštus ir investicijas. Tada investuojantys į elektros generaciją susidurs su kurioziška situacija: gaminant iš AEI elektros energijos kiekis bus didelis, bet pajamos mažos, tuo tarpu dujinė elektrinė, nors pagamins mažai elektros, tačiau generuos dideles pajamas, nes kaina rinkoje bus didelė“, – sako D. Virbickas.

Alternatyviems energijos gavimo metodams įsitvirtini rinkoje sunku

Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip generuoti elektros energiją. Bakterijų gaminama energija, elektros energija gaunama iš vibracijų – tik keletas pavyzdžių. Tačiau, pasak KTU EEF docento Gyčio Svinkūno, tokie šaltiniai pirmiausia gali prisidėti prie autonominių mažos galios elektros prietaisų, pavyzdžiui, įvairių daviklių, maitinimo.

SVINKŪNASGytis Svinkūnas,
asm. albumo nuotr.

„Šie pasiūlymai yra gana nauji, todėl labai sunku įžvelgti jų galimą potencialą ateityje ir ypač komerciniame elektros gaminime“, – tikina mokslininkas.

G. Svinkūnas sako, kad rinkoje jau turime pakankamai seniai žinomų elektros generavimo metodų, kurie naudojami siauroje pritaikymo srityje. Pavyzdžiui, termoelektriniai generatoriai, kurie šilumos energiją paverčia elektra.

„Antrojo pasaulinio karo metais termoelektriniai generatoriai būdavo sujungiami su žibaline lempa: uždegus lempą, pradedama generuoti elektra, kuri naudojama radijo imtuvams maitinti. Tokia technologija dabar plačiai netaikoma, o termoelektriniai generatoriai masiškai naudojami dujinių viryklių apsaugos sistemoje, kad užgesus ugniai būtų automatiškai uždaromi dujų tiekimo čiaupai ir aušinimo sistemose. Taigi nors toks būdas atrastas seniai, tokio generatoriaus nepavyko ištobulinti iki pakankamai gerų parametrų, aukšto naudingumo“, – teigia KTU EEF docentas.

Dar viena priežastis, dėl ko alternatyviems energijos gavimo metodams sunku priartėti prie masinio naudojimo, rašoma pranešime, – kitų technologijų konkurencija. Tarkime, šiuo metu iki pakankamai gerų rodiklių pavyko ištobulinti saulės elementus, kurie nukonkuruoja kitus panašius elektros gavimo metodus.

„Be to, dabartiniame civilizacijos vystymosi etape elektros generacija jau nėra problema, problema – elektros energijos akumuliacija“, – sako G. Svinkūnas.

Didelės jėgainės – efektyvesnis pasirinkimas

Portugalijoje jau komercializuotas pirmasis pasaulyje komercinis bangų energijos projektas. Lietuvoje projektai, susiję su bangų energijos panaudojimu, taip pat vystomi. Visgi G. Svinkūnas tokį elektros energijos gavimo būdą vertina atsargiai.

„Lietuvoje pakrantės linija gana trumpa, tad atsirastų tiek kraštovaizdžio taršos, tiek gamtosauginių problemų. Manau, sudėtinga statyti didelės galios bangų energiją naudojančias jėgaines, nes bangų didumas (ne aukštis, bet keteros ilgisi ir atstumas tarp bangų) – ribotas. Tokia jėgainė greičiausiai susidėtų iš daug mažų bangų generatorių, o tai lemtų nemažą jų kainą“, – tikina pašnekovas.

Vietoj bangų energijos elektrinių, anot jo, perspektyvesnės vėjo jėgainės – visas jų ekonominis efektas išgaunamas naudojant didžiules konstrukcijas. Didelė jėgainė – daug efektyvesnis sprendimas negu daug mažų.

„Todėl gal geriau jūroje statyti vėjo jėgaines, o ne bangų energijos generatorius. Žinoma, yra ir daugiau trūkumų, kurie atsirastų vystant bangų energijos projektus. Pavyzdžiui, avarinis jėgainės stabdymas audros metu. Vėjo jėgainėse toks stabdymas palyginti paprastas, o štai angų jėgainės stabdymas gali būti sudėtingas“, – teigia docentas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dažnai technologijos panaudojimą nulemia būtent tokie, atrodytų nežymūs, trūkumai, kurie atitinkamose sąlygose tampa lemiami.

Grįšime prie branduolinės energetikos?

Pasak D. Virbicko, pagrindinė problema mažoje Lietuvos energetikos sistemoje ir rinkoje vystant atsinaujinančios energijos šaltinius – tinklų pralaidumas, kurių trūksta ir stringa (praktiškai tampa neįmanomas) prijungimas prie elektros tinklų.

„Aukštų energetikos kainų krizė aiškiai parodė, jog reikia peržiūrėti elektros tinklų operatorių („Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir „Litgrid“) tarifo reguliavimą. Generatorių prijungimo prie elektros tinklų savininkiškumas turi būti priskirtas operatoriams (ESO ir „Litgrid“)“, – tikina KTU EEF docentas praktikas.

Jis įsitikinęs, kad taip sparčiai augantis elektros poreikis anksčiau ar vėliau privers atsisukti į branduolinę energetiką, nes kitos alternatyvos, gaminančios elektrą stabiliai ir dideliais kiekiais, kol kas nėra.

„Labai norėtųsi, kad energetikos strategines kryptis lemiantys politikai priimdami sprendimus pasitikėtų energetikos mokslininkais, specialistais, kad strateginius sprendimus priimančiose ministerijos vadovybėje, reguliuojančių institucijų, strateginių įmonių valdybose, aukščiausioje vadovybėje būtų kuo daugiau energetikos išsilavinimą turinčių specialistų, kuriuos profesionaliai ruošia KTU Elektros ir elektronikos fakultete“, – teigia D. Virbickas. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Energetika, Kuras



Infrastruktūra

nuotrauka
2023-11-28 12:36
Šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi. Iki metų pabaigos numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, tai yra beveik 42 proc. daugiau, nei praėjusiais, 2022-aisiais, kai šalyje buvo sutvarkyta 220 km kelių. Taip pat plan...
nuotrauka
2023-11-28 10:10
Šiandien vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius įteikė apdovanojimus savivaldybių administracijų atstovams už sėkmingiausiai įgyvendintus VRM administruojamus 2014-2020 metų laikotarpiu ir Europos Sąjungos lėšomis finansuotus infrastruktūros projektus regionuose.
nuotrauka
2023-11-24 12:28
Lietuvos automobilių kelių direkcijai toliau vystant didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" kelio atnaujinimą, rekonstruojamoje atkarpoje nuo Marijampolės pradėta statyti moderniausia iki šiol Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aik...
nuotrauka
2023-11-20 12:47
Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą daugiau nei 12 km ilgio „Via Baltica" atkarpos rekonstrukcijos darbams atlikti. Tai paskutinis „Via Baltica" projekto nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos etapas. Planuojama, kad po sėkmingai įvykusių viešųjų pirkimų procedūrų, k...
nuotrauka
2023-11-17 10:01
Lietuvos automobilių kelių direkcija dalinasi puikiomis žiniomis dėl dviračių ir pėsčiųjų tako Smiltynė-Nida įrengimo. Šią savaitę bendrovė inicijavo viešojo pirkimo procedūras likusios ir iki šiol neatnaujintos tako dalies įrengimui. Bendras darbų metu numatomas įrengiamo tako ilgis – beveik 22 km.
nuotrauka
2023-11-15 09:21
UAB „MERKO statyba" netrukus pradės antro etapo darbus tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables" vėjo elektrinių parke Kelmės rajone pagal pasirašytą naują sutartį. Darbų vertė – 45 mln. eurų.
nuotrauka
2023-11-15 09:09
Pagrindinis įvažiavimas į Gargždus miesto svečius ir gyventojus dabar pasitinka visiškai pasikeitęs – čia atliktas kapitalinis kelio remontas, įrengti pėsčiųjų, dviračių takai, kitos eismo saugumo priemonės.
nuotrauka
2023-11-15 09:02
Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja pasirašiusi dvi techninio darbo projekto parengimo sutartis kelio Kaunas-Prienai-Alytus atkarpoms, bendrai siekiančioms beveik 20 km. Pasirašytose projektavimo paslaugų teikimo sutartyse numatyta, jog kelio ruožų techniniai darbo projektai turėtų būti ...
nuotrauka
2023-11-14 12:13
Šiais metais, siekiant užtikrinti kelių remonto darbų kokybės reikalavimus, jau patikrinti 234 kelių objektai, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Objektų būklė tikrinta pasitelkiant ne tik vidinius, bet ir nepriklausomus išorės resursus.
nuotrauka
2023-11-14 12:02
Naujoji elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ turėtų būti pastatyta, kaip ir planuota anksčiau, iki 2028-ųjų. Lietuvos, Lenkijos ir Europos Komisijos už energetiką atsakingi pareigūnai bei perdavimo sistemų operatoriai derina technines galimybes jungtį tiesti sausuma, o ne jūros ...
nuotrauka
2023-11-13 10:48
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia šių metų planus dėl šalies prastos būklės tiltų, viadukų ir estakadų tvarkymo darbų. Šiuo metu Lietuvoje yra tvarkoma 16 tiltų, 10 viadukų, tęsiami vienos estakados tvarkymo darbai. Daugumoje objektų darbus planuojama baigti dar šiais metais.
nuotrauka
2023-11-13 10:39
Vyriausybė nutarė, kad konkursas dėl teisės vystyti antrąjį 700 MW jūrinio vėjo parką bus skelbiamas 2024 m. sausio 15 d. Tikimasi, kad vėjo jėgainių parkas ne tik pagamins 6 TWh žaliosios elektros energijos (maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio), bet ir įpūs naujos gyvybės v...
nuotrauka
2023-11-10 12:30
Vyriausybei pritarus, bus pradėtas pasirengimas trijų tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai, parengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šių kelių bendras ilgis – beveik 160 kilometrų.
nuotrauka
2023-11-09 11:13
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ir pirmaujanti medžiagų pernaudojimo technologijų įmonė „Umicore“ pasirašė ilgalaikę elektros prekybos sutartį (angl. power purchase agreement, PPA), pagal kurią žalioji elektros energija 10-čiai metų bus tiekiama „Umicore“ elektromobil...
nuotrauka
2023-11-07 09:24
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo du asmenys ir viena bendrovė pripažinti kaltais dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo ir saugomų teritorijų suniokojimo. Teismo sprendimu, nuteistieji privalės atlyginti savo veiksmais aplinkai padarytą 4,8 mln. eurų...
nuotrauka
2023-11-06 14:01
Spalio pabaigoje pradėti naujo pėsčiųjų ir dviračių tako, sujungsiančio Birštoną su aplinkinėmis gyvenvietėmis, įrengimo darbai. 3,4 km ilgio taką planuojama baigti iki kitų metų liepos.
nuotrauka
2023-10-31 12:03
„Rail Baltica“ projektui reikalingų žemės sklypų, esančių aplink Kauno geležinkelio mazgą, išpirkimo procedūros sparčiai juda į priekį. Susisiekimo ministerija iš privačių savininkų gavo sutikimus dėl 17 iš 20 žemės sklypų ar jų dalių įsigijimo valstybės nuosavybėn komerciniais pagrindais.
nuotrauka
2023-10-27 15:57
Šiandien, spalio 27 d., simboliniu renginiu pažymėta pirmojo magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo 72,5 iki 79 km darbų pabaiga. Ši atkarpa – tai vienas iš keturių rekonstruojamų „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos.
nuotrauka
2023-10-27 10:28
Pradedamas tvarkyti ilgiausias ir vienas vaizdingiausių Lietuvos krašto kelių Panemune, jungiantis Kauną su Klaipėda per Jurbarką ir Šilutę. Kelią dviejuose ruožuose tvarkys tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva", iš viso už beveik 9 mln. eurų suremontuosianti virš 8 kilome...
nuotrauka
2023-10-27 08:55
Kauno Aleksoto rajone, šalia miesto centro bei Nemuno salos, tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva" aktyviai plėtojamas vienas didžiausių projektų – „Matau Kauną" – ryškiai keičia laikinosios sostinės veidą. Tačiau naująjį gyvenamųjų namų kvartalą lydi ne tik urbanistiniai...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra