2024 kovo 29 d. penktadienis, 14:30
Reklama  |  facebook

Specialistai apie ateities energetiką: atsinaujinantys šaltiniai ar grįžimas prie branduolinės energijos?

2022-11-21 12:04
Atsinaujinančios energijos šaltinių pajėgumai 2021-aisiais pasiekė naują rekordą – padidėjo 6 proc. iki beveik 295 GW. Tuo tarpu energetikos krizė tik paspartino perėjimą prie švarios energijos ir dar kartą pabrėžė itin svarbų jos vaidmenį. Tačiau pasaulyje vystomi ir kitokie alternatyvūs energijos gavimo būdai – pavyzdžiui, energija iš bangų, vibracijų ar bakterijų. Koks jų potencialas? Ar visgi atsinaujinanti energija – geriausias pasirinkimas, norint mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio turo?
nuotrauka
Pexels nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
ESO (Energijos skirstymo operatorius), AB
Litgrid, AB
Daugiau nei 75 proc. Europos Sąjungos (ES) šalyse išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją. Norint įgyvendinti ES išsikeltus klimato tikslus iki 2030 m. ir įgyvendinti ilgalaikę ES strategiją iki 2050 m., t. y. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą, itin svarbu mažinti ES energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Atsinaujinančioji energetika dar nedominuoja

Nors atsinaujinančios energetikos sektorius – vienas sparčiausiai augančių visame pasaulyje, anot Daivio Virbicko, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docento praktiko, Europoje vis dar dominuoja dujos ir branduolinė energetika, nes tik jos pajėgios pagaminti didelius elektros energijos kiekius. Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sparčiai vystomi, bet dar negalima jų vadinti dominuojančiais.

Daivis VirbickasDaivis Virbickas,
Juditos Grigelytės (VZ) nuotr.

„Kitas svarbus aspektas – išdirbis, t. y. instaliuotos elektrinės galios panaudojimo efektyvumas. Pavyzdžiui, 1000 MW atominės ar dujinės elektrinės statistinis elektros gamybos išdirbis yra 80–95 proc., tuo tarpu tokios pat galios vėjo elektrinės – tik 30–40 proc., saulės parko – 10–11 proc. Taip pat reikšminga ir priklausomybė nuo sezoniškumo“, – KTU pranešime cituojamas D.Virbickas.

Docentas praktikas pastebi, kad labai tikėtina situacija, jog esant ypač dideliam (perinvestuotam) AEI kiekiui, elektra bus drastiškai pigi, esant saulėtai bei vėjuotai dienai, ir ypač brangi, kai nepučia vėjas bei nešviečia saulė.

„Taip gali būti, nes „savo eilės“ laukianti dujinė elektrinė ar elektros pasaugojimo įrenginys gamybos metu turės pasidengti ne tik kintamus kaštus (pvz., dujų kainą), bet ir pastovius kaštus ir investicijas. Tada investuojantys į elektros generaciją susidurs su kurioziška situacija: gaminant iš AEI elektros energijos kiekis bus didelis, bet pajamos mažos, tuo tarpu dujinė elektrinė, nors pagamins mažai elektros, tačiau generuos dideles pajamas, nes kaina rinkoje bus didelė“, – sako D. Virbickas.

Alternatyviems energijos gavimo metodams įsitvirtini rinkoje sunku

Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip generuoti elektros energiją. Bakterijų gaminama energija, elektros energija gaunama iš vibracijų – tik keletas pavyzdžių. Tačiau, pasak KTU EEF docento Gyčio Svinkūno, tokie šaltiniai pirmiausia gali prisidėti prie autonominių mažos galios elektros prietaisų, pavyzdžiui, įvairių daviklių, maitinimo.

SVINKŪNASGytis Svinkūnas,
asm. albumo nuotr.

„Šie pasiūlymai yra gana nauji, todėl labai sunku įžvelgti jų galimą potencialą ateityje ir ypač komerciniame elektros gaminime“, – tikina mokslininkas.

G. Svinkūnas sako, kad rinkoje jau turime pakankamai seniai žinomų elektros generavimo metodų, kurie naudojami siauroje pritaikymo srityje. Pavyzdžiui, termoelektriniai generatoriai, kurie šilumos energiją paverčia elektra.

„Antrojo pasaulinio karo metais termoelektriniai generatoriai būdavo sujungiami su žibaline lempa: uždegus lempą, pradedama generuoti elektra, kuri naudojama radijo imtuvams maitinti. Tokia technologija dabar plačiai netaikoma, o termoelektriniai generatoriai masiškai naudojami dujinių viryklių apsaugos sistemoje, kad užgesus ugniai būtų automatiškai uždaromi dujų tiekimo čiaupai ir aušinimo sistemose. Taigi nors toks būdas atrastas seniai, tokio generatoriaus nepavyko ištobulinti iki pakankamai gerų parametrų, aukšto naudingumo“, – teigia KTU EEF docentas.

Dar viena priežastis, dėl ko alternatyviems energijos gavimo metodams sunku priartėti prie masinio naudojimo, rašoma pranešime, – kitų technologijų konkurencija. Tarkime, šiuo metu iki pakankamai gerų rodiklių pavyko ištobulinti saulės elementus, kurie nukonkuruoja kitus panašius elektros gavimo metodus.

„Be to, dabartiniame civilizacijos vystymosi etape elektros generacija jau nėra problema, problema – elektros energijos akumuliacija“, – sako G. Svinkūnas.

Didelės jėgainės – efektyvesnis pasirinkimas

Portugalijoje jau komercializuotas pirmasis pasaulyje komercinis bangų energijos projektas. Lietuvoje projektai, susiję su bangų energijos panaudojimu, taip pat vystomi. Visgi G. Svinkūnas tokį elektros energijos gavimo būdą vertina atsargiai.

„Lietuvoje pakrantės linija gana trumpa, tad atsirastų tiek kraštovaizdžio taršos, tiek gamtosauginių problemų. Manau, sudėtinga statyti didelės galios bangų energiją naudojančias jėgaines, nes bangų didumas (ne aukštis, bet keteros ilgisi ir atstumas tarp bangų) – ribotas. Tokia jėgainė greičiausiai susidėtų iš daug mažų bangų generatorių, o tai lemtų nemažą jų kainą“, – tikina pašnekovas.

Vietoj bangų energijos elektrinių, anot jo, perspektyvesnės vėjo jėgainės – visas jų ekonominis efektas išgaunamas naudojant didžiules konstrukcijas. Didelė jėgainė – daug efektyvesnis sprendimas negu daug mažų.

„Todėl gal geriau jūroje statyti vėjo jėgaines, o ne bangų energijos generatorius. Žinoma, yra ir daugiau trūkumų, kurie atsirastų vystant bangų energijos projektus. Pavyzdžiui, avarinis jėgainės stabdymas audros metu. Vėjo jėgainėse toks stabdymas palyginti paprastas, o štai angų jėgainės stabdymas gali būti sudėtingas“, – teigia docentas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dažnai technologijos panaudojimą nulemia būtent tokie, atrodytų nežymūs, trūkumai, kurie atitinkamose sąlygose tampa lemiami.

Grįšime prie branduolinės energetikos?

Pasak D. Virbicko, pagrindinė problema mažoje Lietuvos energetikos sistemoje ir rinkoje vystant atsinaujinančios energijos šaltinius – tinklų pralaidumas, kurių trūksta ir stringa (praktiškai tampa neįmanomas) prijungimas prie elektros tinklų.

„Aukštų energetikos kainų krizė aiškiai parodė, jog reikia peržiūrėti elektros tinklų operatorių („Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir „Litgrid“) tarifo reguliavimą. Generatorių prijungimo prie elektros tinklų savininkiškumas turi būti priskirtas operatoriams (ESO ir „Litgrid“)“, – tikina KTU EEF docentas praktikas.

Jis įsitikinęs, kad taip sparčiai augantis elektros poreikis anksčiau ar vėliau privers atsisukti į branduolinę energetiką, nes kitos alternatyvos, gaminančios elektrą stabiliai ir dideliais kiekiais, kol kas nėra.

„Labai norėtųsi, kad energetikos strategines kryptis lemiantys politikai priimdami sprendimus pasitikėtų energetikos mokslininkais, specialistais, kad strateginius sprendimus priimančiose ministerijos vadovybėje, reguliuojančių institucijų, strateginių įmonių valdybose, aukščiausioje vadovybėje būtų kuo daugiau energetikos išsilavinimą turinčių specialistų, kuriuos profesionaliai ruošia KTU Elektros ir elektronikos fakultete“, – teigia D. Virbickas. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Energetika, Kuras



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-03-29 10:05
„Ignitis", valdanti didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje „Ignitis ON", neapleidžia lyderio pozicijų elektromobilių įkrovimo tinklo plėtros srityje – sudarė sutartį su „Baltic Shopping Centers", valdančia Kaune įsikūrusį prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega", dėl iš viso 20 ele...
nuotrauka
2024-03-28 14:43
Šiauliuose po žiemos sezono startavo darbai tranzitinėse miesto gatvėse – kapitalinio remonto darbai prasidėjo intensyvioje Pramonės gatvėje, toliau rekonstruojama ir modernizuojama Aukštabalio gatvė. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai iš dalies finansuojami Kelių priežiūro...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
nuotrauka
2024-03-27 13:32
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – net 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama 74 mln. Eur.
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
nuotrauka
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
nuotrauka
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.
nuotrauka
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...
nuotrauka
2024-03-21 13:42
Viena didžiausių susisiekimo infrastruktūros įmonių Lietuvoje „Fegda grupė“ konsoliduotas įmonių grupės pajamas 2023 metais padidino daugiau nei du kartus – nuo 99 mln. EUR iki 218 mln. EUR, tuo tarpu grupės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,5 mln. EUR 2022 m. iki 23 mln. EUR pernai. Sėkmingus rezultat...
nuotrauka
2024-03-20 11:54
„Via Lietuva" (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) jau antrus metus iš eilės ypač didelį dėmesį skiria kelių būklės gerinimui ir kelio dangos remonto darbų projektams pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Per šiuos metus planuojama sutvarkyti beveik 23 km šios š...
nuotrauka
2024-03-20 10:58
Iš Vilniaus centro viešuoju transportu pasiekiamas vienintelis miestas mieste monotoniško pramoninio miestelio rūbą siekia iškeisti tapti išskirtine vieta vaikščiojimo entuziastams. Grigiškių Vokės bendruomenės iniciatyva Vokės pakrantėje pradėtas rengti 1 kilometro gamtos stebėjimo takas.
nuotrauka
2024-03-20 08:40
Panevėžio miesto savivaldybė modernizuoja pagrindinių miesto gatvių apšvietimo tinklus – įdiegtos išmaniosios technologijos leis efektyviai eksploatuoti miesto gatvių apšvietimo sistemą. Tamsiuoju paros metu bus automatiškai reguliuojamas apšvietimo srautas, pritaikant pritemdymo sistemą ir taip sum...
nuotrauka
2024-03-19 12:11
Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management" ir Šiaulių bankas susitarė dėl 21 mln. eurų finansavimo vėjo jėgainėms Lietuvoje. Lėšos skirtos finansuoti 16,5 MW galios vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
nuotrauka
2024-03-15 12:18
Panevėžio rajono visuomenės viešo intereso gynimo grupės atstovai šią savaitę susitiko su Panevėžio rajono meru Antanu Pociumi iškilusiems klausimams aptarti, po to, kai „Rail Baltica" Panevėžio geležinkelio linijos infrastruktūrinės plėtros SPAV, koncepcija 2023 metų rugpjūtį buvo pristatyta visuom...
nuotrauka
2024-03-15 09:00
Klimato kaita yra grėsmė, su kuria kovoti padeda tradicinės energijos šaltinių pakeitimas atsinaujinančių išteklių gamyba. Taip mano vis daugiau Lietuvos gyventojų, įskaitant ir Klaipėdos rajono Vėžaičių bei Endriejavo seniūnijų gyventojus. Šiose seniūnijose, 85 proc. gyventojų sutinka, kad pasaulyj...
nuotrauka
2024-03-14 15:22
Per praėjusius metus specializuota transporto priemone su lazerinio skenavimo įranga nuskaityta beveik 1,2 tūkst. sostinės gatvių kilometrų. Itin tikslūs skenavimo rezultatai jau antrus metus iš eilės leidžia įvertinti Vilniaus gatvių asfalto dangos būklę ir pagal tai sudaryti tvarkomų gatvių ruožų ...
nuotrauka
2024-03-13 14:06
Infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva" Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu sutvarkys iš viso 22,4 km gatvių ruožų vakarinėje ir pietinėje miesto dalyse. Kartu bus tvarkomi ir daugiabučių kiemai, kurie priklauso savivaldybei. Vairuotojai raginami būti atidesni dėl atsivėrusių duobių ir supr...
nuotrauka
2024-03-12 14:32
Turto bankas užbaigė Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento pastato atnaujinimo projektą. Pastatas ne tik tapo šiuolaikiškesnis ir itin taupus, bet ir pats apsirūpins atsinaujinančia saulės energija. Negana to, čia esančių pastatų komplekso stogai ateityje tarnaus kaip nuotolinis saulės...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra