Nesugadinkite vos nusipirktų priemonių

Gipskartonio specialistai patvirtins – ruošiantis apdailai svarbus ne tik pats montavimo procesas, bet ir vieta, kurioje laikote darbo priemones. Jei netinkamai sandėliuosite gipskartonio plokštes, po montavimo galite pastebėti deformacijas, trūkius. Ir nors daugelis žino pagrindinę taisyklę – saugoti plokštes nuo vandens – vertėtų atkreipti dėmesį į dar kelias darbo aplinkos sąlygas.

„Patalpos, kuriose laikomos plokštės, turėtų būti sausos – idealiu atveju ilgalaikė santykinė oro drėgmė turėtų būti tarp 40% ir 80%, svarbi ir tinkama patalpos ventiliacija. Venkite temperatūros šuolių – pavyzdžiui, šaltuoju sezonu staigiai pakėlus kambario temperatūrą siūlės gali sutrūkinėti. Iki montavimo plokštės turėtų būti laikomos ant lygios plokštumos, su 35 centimetrų neviršijančiais tarpais tarp atramų, ant kurių guldomos plokštės. Svarbiausia atminti, kad gipskartonio plokščių montavimas, o ypač glaistymas turi būti atliekamas „šlapiesiems darbams“ – betonavimui ar tinkavimui – pasibaigus ir drėgmei patalpoje pasiekus normalų lygį. Deja, skubėjimas kai kuriuose objektuose sukuria situacijas, kai sumontavus pertvaras, greta betonuojamos grindys, tinkuojamos kai kurios sienos“, – sako įmonės „Knauf" technikas Kastytis Vaseris.

Numatykite konstrukcijų judėjimą

Kita klaida, galinti lemti nekokybišką apdailą – nesugebėjimas numatyti ir įvertinti sienų ar perdangų „vaikščiojimo“. Praleidus šį planavimo etapą, vėliau gali tekti baimintis, ar apdaila nepakeis pradinės formos, ar laikui bėgant neišlįs gipskartonio konstrukcijos siūlės. Svarbu paminėti, kad universalios, didelį konstrukcijų judėjimą atlaikyti gebančios medžiagos nėra – nei gipskartonis, nei jokios kitos statybinės priemonės savaime negali garantuoti atsparumo trūkių atsiradimui. Vis dėlto gipskartonio konstrukcijas įrengus taisyklingai ir laiku, konstrukcijų pažeidimų atsiradimo riziką galima sumažinti.

„Vienas iš būdų išvengti įtrūkimų – jungimuose su kitomis konstrukcijomis numatyti deformacines – slydimo arba šešėlines siūles. Tokiu būdu naujai montuojama konstrukcija yra atsiejama nuo besiribojančiųjų. Jei numatote, kad perdangos „vaikščiojimas“ bus stiprus, pavyzdžiui, dėl kintančių didelių apkrovų viršutiniame aukšte arba dėl galimo didelio (10 milimetrų viršijančio) perdangos įlinkio, reikėtų planuoti judantį „teleskopinį“ pertvaros jungimą su perdangos konstrukcija. Vis dėlto namuose tokios situacijos pasitaiko retai, tai aktualiau didesnio masto statyboms – prekybos centrams, biurų kompleksams“, – sako K. Vaseris.

Lenkite tik gerai pamatavę

Turbūt visi esame pastebėję, jog interjerą kardinaliai pakeisti gali vos viena ryški detalė. Puikus to pavyzdys – pabodusią erdvę atgaivinančios lenktų formų konstrukcijos – iš gipskartonio plokščių sukurtos arkos ar vingiuotos lubos. Nors lankstyti plokštes iš pirmo žvilgsnio neatrodo sunku – tai atsakingas ir kruopštus darbas, reikalaujantis pasiruošimo. Priešingu atveju lenkimo metu plokštė gali sulūžti arba išsilenkti ne taip, kaip buvo planuota. Norintiems išvengti nesklandumų proceso metu, specialistas rekomenduoja gipskartonio plokštes rinktis iš anksto numačius tikslų lenkimo spindulį. Jei jis nedidelis – rekomenduojama pasigaminti šabloną ir lenkti tik ant jo paklotas plokštes.

„Jei numatytas lenkimo spindulys nėra didelis, geriausiai pasitarnaus speciali 6,5 milimetrų storio plokštė. Svarbu ne tik, kokią plokštę išsirinksite, bet ir kaip ją lenksite – juk egzistuoja šlapias ir sausas lenkimo būdai. Pavyzdžiui, naudojant standartinę 12,5 milimetrų plokštę, lenkiant sausai minimalus lenkimo spindulys turės būti dukart didesnis nei šlapiuoju būdu. Lenktos konstrukcijos taip pat reikalauja tankesnio karkaso – vietoje standartinio 60 centimetrų rinkitės 30 centimetrų arba dar tankesnį. Ir, žinoma, bendra taisyklė siekiantiems geriausių rodiklių – plokštę lenkite tik išilgai“, – pataria K. Vaseris.

Nemaišykite skirtingų priemonių

Neretai suklystama ir dar viename pasiruošimo etape – renkantis plokštes. Siekdami sutaupyti ar namuose radę senų statybos medžiagų, kai kurie apdailai imasi naudoti kelių skirtingų gamintojų plokštes. Teoriškai šis metodas turėtų būti teisingas – juk plokštės gaminamos laikantis to paties standarto. Vis dėlto tam tikrus gamybinius svyravimus standartai leidžia – o būtent jie ir gali konstrukciją paversti netvaria.

„Skirtumai prasideda nuo tokių dalykų kaip plokščių svoris, kuris daro didelę įtaką garso izoliacijai. Gali skirtis ir plokščių kraštai – pasidaro sunkiau užtikrinti kokybišką konstrukcijos sujungimą, apdailos vientisumą. Kalbame ne vien apie mažiau patogų ar efektyvų darbą, tačiau ir galimą broką, kurį ištaisyti brangu ne tik finansiškai, bet ir laiko atžvilgiu. Jei turite galimybę – rinkitės vieno gamintojo plokštes“, – rekomenduoja K. Vaseris.

Pasiruoškite iš anksto

Montuojant gipskartonio konstrukcijas galioja įprasta taisyklė – iki kiekvieno puikaus rezultato veda atsakingas pasiruošimo procesas. Norėdami džiaugtis kokybiška ir ilgaamže apdaila namuose, prieš darbus įvertinkite aplinką ir galimus jos pokyčius ateityje. Pasirūpinus tinkamomis priemonėmis darbo procesas taps sklandus, o rezultatas akį džiugins tikrai ne vienerius metus.