Deja, turėdama šešerių metų praktinio darbo su statybos ranga patirtį, galiu teigi, kad nesąžiningų užsakovų tikrai pasitaiko, o kai kurie sugeba ne tik objektą pasistatyti, bet ir jį įsirengti niekam nemokėdami už paslaugas. Dar daugiau, ginčui persikėlus į teismą užsakovas pradeda neigti net ir patį rangos teisinių santykių buvimo faktą. Ar tokiu atveju teisme rangovas gali išsireikalauti pinigų už atliktus darbus? Gali. 

Nuotraukoje – Advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismai privalo tokio pobūdžio ginče, kai nėra rašytinės sutarties, atsižvelgti į:

1) Rangovo parengtą, bet užsakovo nepasirašytą lokalinę sąmatą;

2) Vienašališkai pasirašytus rangovo priėmimo – perdavimo aktus (žinoma, pasirašymo tvarką reiktų išlaikyti itin atidžiai!);
3) Sąskaitas faktūras, kurios buvo išsiųstos apmokėjimui, tačiau taip ir liko užsakovo neapmokėtos;
4) Jeigu rangovas buvo pasitelkęs kitus asmenis darbams ar jų daliai atlikti – sutartis su jais;
5) Įrodymus, ar užsakovas sumokėjo grynais pinigais (viską ar iš dalies) rangovui;
6) Įrodymus, ar užsakovui statybos darbus atliko kitas rangovas (pvz., ar namo statyboje visus ar konkrečius darbus atliko kitas rangovas?).

Taigi, pagaliau nutiestas aiškesnis kelias sąžiningų rangovų interesų gynimui. Gudručiai, kurie galvoja, kad „nieko nepasirašysiu – nemokėsiu“ – mokės.