Statistikos departamento duomenimis, praėjusį balandį gerokai padidėjo statybų sąnaudos. Palyginti su kovu, statybos sąnaudų elementų kainos išaugo 2,4 proc.

Iš statinių per mėnesį daugiausiai pabrango negyvenamųjų pastatų statyba

Departamento Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Grigaravičienė, cituojama pranešime, atkreipė dėmesį, kad ryškesnis kainų augimas prasidėjo kovą. Pasak departamento specialistės, daugiausia įtakos tam turėjo 4,2 proc. didėjęs darbo užmokestis bei 2,2 proc. kilusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Ypač sparčiai brango metalo gaminiai (5,4 proc.), langai ir durys (4,8 proc.), medžio gaminiai (3,8 proc.).

Iš statinių per mėnesį daugiausia – 3,3 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos per mėnesį padidėjo 2,8 proc.

Statistikos departamento duomenimis, per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4 proc. Tačiau tai nėra didžiausias kainų augimas per pastaruosius penkerius metus.

Dar didesnis metinis kainų augimas statybų sektoriuje, kaip praneša Statistikos departamentas, buvo fiksuojamas 2019 m. birželį. Tada metinis statybos sąnaudų kainų didėjimas siekė 5,2 proc.

„Statybininkai viešojoje erdvėje gal kiek pervertina galimas grėsmes“

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, cituojamas Statistikos departamento pranešime, abejoja, kad smarkiai brangstančios statybos artimiausiu metu kaip nors galėtų pakeisti dabartines tendencijas. Pasak M. Statulevičiaus, nevaldomai ir neprognozuojamai didėjančios statybų išlaidos gali kristi ant rangovų ir vystytojų pečių. Bet ilgainiui, jeigu tokia situacija užsitęs, kainų korekcijos esą įmanomos.

M. Statulevičiaus teigimu, aiškesnis vaizdas bus rudenį: „Yra ženklų, kad galbūt iki rudens kainos stabilizuosis. Gal jos ims mažėti ir tokios įtampos rinkoje nebus. Bet jeigu tokia situacija užsitęs, natūralu, kad didėjančios statybų sąnaudos iš pradžių persikels į rangos kontraktus, o vėliau – ir į sutartis su pirkėjais. Kol kas tokių atvejų, kad dėl išaugusių sąnaudų būtų nutraukiamos sutartys arba būtų siūloma žmonėms primokėti, nėra buvę. Bet jau yra, kas mąsto, jog reikėtų įvesti tam tikrus indeksavimo modelius ar kažkaip nustatyti galimybę peržiūrėti kainas.“

M. Statulevičiaus, cituojamo pranešime, teigimu, tokia praktika jau veikia Švedijoje. Šios šalies biržose brangstant medienai ar plienui, kainų pokyčiai atsispindi ir sutartyse. M. Statulevičius taip pat mano, kad yra rizika, jog dėl brangstančių medžiagų statybų tempai gali sulėtėti.

Pasak asociacijos vadovo, gali susidaryti situacija, kai rangos kompanijos negalės įgyvendinti sutarčių pagal tas kainas, dėl kurių buvo suderėta.

„Gali pasitaikyti atvejų, kai pabrangus medžiagoms ir padidėjus darbų išlaidoms, labiau apsimokės nutraukti sutartis arba sumokėti baudas. Tam tikri projektai gali būti stabdomi“, – svarstė M. Statulevičius.

Vis dėlto jis nemano, kad tai bus masinis reiškinys. „Statybininkai viešojoje erdvėje gal kiek pervertina galimas grėsmes, bet mažesni rangovai, kurių rezervai ir galimybės pasiskolinti yra ribotos, gali būti įsprausti į kampą. Bet nebus taip, kad pradėtų statybų neužbaigtų kiti. Turbūt bus skelbiami nauji konkursai, atsiras nauji rangovai, kurie užbaigs projektus“, – mano asociacijos vadovas.

Pastaruoju metu didėja ne tik statybos, kaip praneša Statistikos departamentas, bet ir remonto sąnaudų elementų kainos. Balandį, palyginti su kovu, remonto kainos didėjo 2,5 proc., o palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai – 3,6 proc.