Statybų sektoriui privalu neatidėliotinai mažinti CO2 emisijas!
Svarbu ilgalaikė vizija
„Peikko“ pasirinktas tvarumo kelias – strategiškai kurti sprendimus, kurie realiai mažintų statybų sektoriaus taršą. Vienas iš bene plačiausiai naudojamų sprendimų – DELTABEAM® kompozitinės sijos, kurios leidžia ne tik ženkliai sumažinti sąnaudas, reikalingas pastatui šildyti ir vėdinti, bet ir sutaupo reikalingų medžiagų kiekį objektui statyti.
„Atsinaujinančios energijos naudojimas įmonės veikloje ar atliekų rūšiavimas – jau turėjo būti kiekvienoje įmonėje. Turime ieškoti naujų kelių sumažinti CO2 kiekį statybų sektoriuje“, – įsitikinęs „Peikko Lietuva“ pardavimų vadovas L. LELEŠIUS.
„Kuomet klientams siūlome rinktis DELTABEAM® kompozitines sijas, akcentuojame, kad jas naudoti naudinga ne tik siekiant optimaliai ir efektyviai išspręsti sudėtingus architektūrinius ir konstrukcinius mazgus, bet ir dėl to, kad tai yra tvaresnis sprendimas. Skandinavijoje vis dažniau pasirenkamos ir DELTABEAM® Green sijos, kurios dėl naudojamų perdirbtų medžiagų, atsinaujinančios elektros energijos naudojimo gamybos procese, ekologiško transportavimo, užtikrina net 50% mažesnį CO2 išskyrimą, nei įprastos sijos, todėl tikime, kad po 5–10 metų tai taps standartu ir Lietuvoje“, – teigia „Peikko Lietuva“ pardavimų vadovas L. Lelešius.
Kitas puikus pavyzdys, kaip galima sumažinti medžiagų kiekį, naudojamą statybų metu – PSB® praspaudimo armavimo sistemos pasirinkimas. Tuomet perdangose panaudojamą betono kiekį galima sumažinti nuo 10 iki 30%. Taigi pastate, kurio vieno aukšto plotas 590 m2, galima naudoti 150 mm plonesnes perdangas (vietoj 450 mm, jos galėtų būti 300 mm storio). Tai sutaupytų 88 m3 betono ir 33 t armatūros viename aukšte.
„Nuolat stengiamės rasti sprendimų, kaip sumažinti atliekas. Vienas iš bene labiausiai pasiteisinusių – panaudoti iš DELTABEAM® sijos šoninių plieninių lakštų iškertamas plokšteles, gaminant laisvo judėjimo siūlių sistemas betoninėms grindims įrengti“, – apie tvarių sprendimų įvairovę pasakoja specialistas.Statybų sektorius ir žiedinė ekonomika
Žiedinės ekonomikos terminas gerai žinomas, tačiau statybų rinkoje dar retai įgyvendinamas. „Kai kalbame apie antrinį daiktų ar jų komponentų panaudojimą, tai nesudėtinga padaryti, pvz., elektronikos srityje, tačiau turbūt esate matę griaunamą pastatą – jis tampa statybinio laužo krūva, nors iš dalies gali būti panaudotas kitur, tačiau statybinės medžiagos tokiu atveju praranda net iki 80% savo vertės. Tad kalbėdami apie žiedinę ekonomiką statybų rinkoje, nuolat pabrėžiame, kad svarbu perdirbti ne tik tūrį, bet ir vertę“, – sako L. Lelešius.
Jis įsitikinęs, kad įmonės žingsniai, siekiant tobulinti produktus taip, kad jie būtų pritaikyti „žiedinio namo“ statyboms, yra vienas svarbiausių tikslų: jeigu gebėtume įgyvendinti projektus taip, kad jie, praėjus gyvavimo ciklui, galėtų būti išrinkti, o detalės panaudotos kituose projektuose, sutaupytume tiek ekonomiškai, tiek ekologiškai.
Lietuvoje jau standartu tapusios varžtinės kolonų jungtys gali geriausiai iliustruoti pastato konstrukcijų panaudojimą antrą kartą. Kolonų tvirtinimui naudojami varžtai jau dabar gali būti gana lengvai pritaikyti, kad juos atsukus ir nukėlus koloną, ji galėtų būti panaudota kitame statinyje priveržiant tokiais pačiais varžtais. Lygiai taip pat gali būti sumontuojamos ir išrenkamos sienos, jose naudojant sienų padus SUMO® bei HPM® ar PPM® inkarinius varžtus.
„Jau nebekalbame apie kasdienę „higieną“ – atsinaujinančios energijos naudojimą įmonės veikloje ar atliekų rūšiavimą – tai žingsniai, kurie jau seniai turėjo būti žengti kiekvienoje įmonėje. Turime ieškoti naujų kelių siekiant sumažinti CO2 kiekį statybų sektoriuje ir kiekvieno mūsų indėlis yra labai svarbus“, – įsitikinęs L. Lelešius.