2021 gruodžio 4 d. šeštadienis, 12:31
Reklama  |  facebook

Statybų sektorius ir aplinkosaugos iššūkiai – apie ką statytojai (ne)pagalvoja pirkdami baltarusiškas medžiagas?

2021-04-01 10:22
Nors gali pasirodyti, kad pandemijos metu tokie globalūs iššūkiai kaip klimato kaitos mažinimas ar investicijos į tvarų vystymąsi atsiduria antrame plane, šie klausimai niekur nedingo. Didžiausią poveikį aplinkai darantys maisto, statybos ir transporto sektoriai išlieka po Vyriausybių ir visuomenės padidinamuoju stiklu.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (UKMERGĖS GELŽBETONIO) nuotr.


Minimos įmonės
Versli Lietuva, VŠĮ
Lietuvos statistikos departamentas,
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Žinoma, jog svarbu ne tik kaip gaminame ir vartojame šalies viduje, bet ir kokias, kokiu – aplinkai draugišku būdu ar ne, pagamintas prekes įsileidžiame į savo rinką. Štai, pavyzdžiui, daug statybinių medžiagų importuojame iš trečiųjų šalių – Baltarusijos, Rusijos ir kitų, kuriose gamybos reikalavimai skiriasi nuo galiojančių ES. Kalbant apie Baltarusiją, dabar, kai Lietuvos pašonėje veikia ES saugumo reikalavimų neatitinkanti atominė elektrinė, dėmesys labiausiai krypsta į medžiagų, itin imlių energijai, importą.

Priklausomybė nuo trečiųjų šalių produkcijos

Remiantis „Verslios Lietuvos“ duomenimis, cituojamais pranešime, 2019 m. Baltarusija buvo 14-a didžiausia Lietuvos importo tiekėja ir jai teko 2,5 proc. (783 mln. Eur) viso Lietuvos prekių importo. Importo iš Baltarusijos klausimai viešojoje erdvėje iš tiesų kelia nemažai diskusijų – daug dėmesio susilaukė baltarusių sprendimas neimportuoti naftos per Lietuvą. Tuo tarpu Baltarusija į Europos Sąjungos (ES) šalis masiškai eksportuoja cementą, plieną, aliuminį, varį ir kitas medžiagas. O bendras į Lietuvą importuojamų tokių medžiagų kaip druska, siera, tinkavimo medžiagos, cementas, kalkės, auga.

Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaraisiais metais importuojamo cemento iš Baltarusijos kiekis į Lietuvą stabiliai augo ir 2019-aisiais pasiekė piką. 2018 m. iš šios šalies importavome apie 111 tūkst. tonų cemento, o 2019 – daugiau kaip 145 tūkst. tonų. Tiesa, 2020-aisiais, pandemijos iššūkių pažymėtais metais cemento importas, kaip ir bendri šalies importo rodikliai, sumažėjo.

Didelė pigių medžiagų kaina

Panagrinėkime cemento pavyzdį konkrečiau. Kodėl daug šios statybų sektoriui gyvybiškai svarbios medžiagos importuojama iš Baltarusijos? Atsakymas paprastas – Lietuvoje parduodamas baltarusiškas cementas yra pigesnis nei pagamintas ES.

„Tona baltarusiško cemento kainuoja apie 50 eurų, lietuviško – apie 68 eurus, tad akivaizdu, kad tokia dempinguota kaina iškraipo rinkos santykius Lietuvoje ir kelia konkurencingumo iššūkių“, – pranešime cituojamas Lietuvos statybų industrijos asociacijos prezidentas Gintautas Skripkiūnas.

Kad suprastume, kodėl trečiosiose šalyse gaminamas cementas gali būti parduodamas už daug mažesnę nei ES rinkos kainą, reikia atidžiau pasigilinti į tai, iš ko susideda cemento gamybos sąnaudos ir galutinė kaina.

Pirmiausia, Europos Sąjungos gamintojai yra įsipareigoję laikytis tarptautinio reglamentavimo, nustatančio taršos leidimus. ES veikia apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Sistemos dalyviai – tai ūkinės veiklos, kurios yra atsakingos už didelius į atmosferą išmetamo CO2 kiekius. Joms ir yra taikoma ši taršos leidimų prekybos sistema ir nustatomos kasmetinės CO2 kvotos, t. y. kiekis, kuris yra leistinas, o už papildomai išmestą CO2 reikia susimokėti perkant taršos leidimus leidimų biržoje. Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema apima tokias gamyklas kaip elektrinės, katilinės, plieno ir metalo, naftos perdirbimo, taip pat ir cemento bei kitas. Gaminant 1 toną įprastinio cemento į aplinką neišvengiamai išmetama beveik tona CO2 dujų.

„Kaip žinia, statybos pramonė apskritai yra imli energijai ir į atmosferą išskiria didelius CO2 kiekius. Dėl šios priežasties gamintojai, norėdami įgyvendinti savo bei ES tikslus dėl klimato kaitos mažinimo turi ne tik pirkti taršos leidimus, bet ir investuoti į tvarius gamybos būdus, kurie leistų sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, ieškoti būdų, kaip iškastinį kurą pakeisti alternatyviu, utilizuoti kai kurias kenksmingas aplinkai atliekas, kaip panaudotos padangos arba stiklo duženos, atlikti antrinį gamybos likučių panaudojimą ir pan. Tuo tarpu Baltarusijoje nėra tokių aplinkosauginių reikalavimų, tad taršos leidimų jiems pirkti nereikia, o ir minėtų investicijų planuojama mažiau“, – pažymi G. Skripkiūnas.

Pirkdami baltarusišką cementą nupirksime ir Astrave pagamintą elektrą

Vis dėlto taršos kvotų nebuvimas – ne vienintelė mažos kainos paslaptis. Cemento gamyba yra imli elektros energijai, tad apie 50 proc. cemento savikainos sudaro būtent elektros kaina. Dabar, pasak Statybų industrijos asociacijos prezidento, kai visai šalia Vilniaus veikia ES saugumo reikalavimų neatitinkanti atominė elektrinė, šis niuansas yra aktualesnis nei bet kada anksčiau.

„Žinant šiuos faktus nesunku suvokti, kad iš esmės pirkdami baltarusišką cementą remiame ir Astravo atominės elektrinės veiklą, kurios elektra naudojama įvairioms į mūsų rinką patenkančioms prekėms gaminti. Žinant ES principinius nuostatus dėl Astravo elektrinės ir Lietuvoje galiojantį „antiastravinį“ įstatymą, į tai, ką ir iš kur perkame turime žvelgti pro dar galingesnius akinius“, – sako G. Skripkiūnas.

Neseniai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje apgailestauja dėl skuboto Astravo AE paleidimo ir raginama nepradėti jos komercinės veiklos, kol neįgyvendintos visos ES saugos rekomendacijos.

Statybunaujienos.lt




Žalia statyba

nuotrauka
2021-10-29 07:39
Statybos pramonė ir visas sektorius stipriai veikia mus supančią aplinką, nes jo poreikiams sunaudojama net 40% viso pasaulio energijos ir generuojama net 30% visų atliekų. Norint daryti įtaką ir keisti, būtina imtis veiksmų, kurie užtikrintų ilgalaikius pokyčius, o ne vienadienius sprendimus.
nuotrauka
2021-10-18 07:08
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
nuotrauka
2021-10-11 07:12
Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: tr...
nuotrauka
2021-09-17 13:30
NT plėtros bendrovė „Sirin Development“ užbaigė Kauno logistikos centro antrąjį statybų etapą. Martinavos kaime, Kauno rajone, greta automagistralės Vilnius-Kaunas, atidaryta 16 tūkst. kv. m ploto sandėlių su administracinėmis patalpomis.
nuotrauka
2021-09-16 10:00
Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai.
nuotrauka
2021-09-02 09:05
Jau kurį laiką pasaulyje yra diskutuojama ir ieškoma sprendimų, mažinančių taršą ir triukšmą statybvietėse – siekiama saugoti žmones ir aplinką.
nuotrauka
2021-08-31 08:20
Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statyba ir NT projektų vystymas. Europos Komisijos duomenimis, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emis...
nuotrauka
2021-08-27 15:52
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ pelnė BRE Global organizacijos įvertinimą – prekybos ir pramogų centrams ir Vilniaus „Akropolio“ verslo centrui suteikti tarptautiniai „BREEAM In-Use“ pastatų tvarumo sertifikatai.
nuotrauka
2021-05-28 11:02
Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu, prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-05-13 14:15
Rekonstravus Vilniaus nuotekų valyklą, numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis Neries upės ekologijai, o sumontuoti modernūs įrengimai sulaikys net smulkiausias plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles (iki mažiausio 0,05 mm dydžio).
nuotrauka
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
nuotrauka
2021-04-13 10:23
Cemento gamybos apimtis visame pasaulyje 2019 m. jau siekė apie 4,2 mlrd. tonų, kai 1995 m. – tik 1,39 mlrd. Tai rodo labai spartų ir globalų statybos pramonės augimą. Šiandien pasaulyje yra vienintelė medžiaga, kurios žmonės sunaudoja daugiau nei betono, tai – vanduo.
nuotrauka
2021-04-07 12:07
Nemažai gyventojų savo būstuose pasirenka naudoti saulės elektrinės energiją. Nekilnojamojo turto savininkams, nusprendusiems pasirinkti saulės energiją, pirmiausia aktualu žinoti, ar šis energijos šaltinis priskirtinas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir ar su saulės elektrinėmis galima pasi...
nuotrauka
2021-03-31 13:46
Vyriausybė pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.
nuotrauka
2021-03-17 11:07
Europos Sąjungoje pastatams tenka maždaug 40 proc. viso energijos suvartojimo. Be to, pastatų eksploatavimo metu išmetama maždaug trečdalis viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
nuotrauka
2021-03-12 07:50
Tvarios statybos mokymai jau įžengė į Lietuvą: pirmą kartą įvykusiame tvarios statybos mokymo programos kurse sudalyvavo ir tvarios statybos žinių įgijo daugiau nei 100 būsimų statybos ir inžinerijos darbuotojų, o dar 20 šiuo metu tęsia mokymus.
nuotrauka
2021-03-03 07:33
Nuo 2007 m. veikianti UAB „VA STATYBA“ šiandien drąsiai imasi ir sėkmingai įgyvendina išskirtinius statybos ir rekonstrukcijos projektus.
nuotrauka
2021-03-01 16:57
Ekonomikai žengiant neutralumo klimatui keliu, pramonės laukia transformacija: įmonėse ilgainiui nebebus naudojamas iškastinis kuras, taršius gamybos procesus ir žaliavas keis žiedinės ekonomikos principai, dominuos žalieji pirkimai. Iki 2035 m žiediškumo indeksas (atgautų atliekų panaudojimas) pram...
nuotrauka
2021-02-25 16:13
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išeitis matoma Europos Sąjungos žaliajame kurse ir tvarių statybini...

Statybunaujienos.lt » Žalia statyba