Produkto vystymo modulis (PVP) svarbus tuo, kad jo metu studentai sprendžia realius įmonių iššūkius. Šiemet modulyje pagrindinis dėmesys skiriamas Europos Žaliajam kursui.

Ambicingi tikslai

„Pasak Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimų, iki 2025 m. visame pasaulyje susidarys 2,2 mlrd. tonų statybos ir griovimo atliekų. Pasauliniu mastu, tik apie 40 % statybos ir griovimo atliekų šiuo metu yra pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos, o likę 60 % nukreipiami į sąvartynus. Statybos sektoriuje priėmus žiedinės ekonomikos principus, dėl pagerėjusio našumo per metus būtų galima sutaupyti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių“, – veiksmų imtis skatinančius skaičius vardijo komandas kuruojanti KTU SAF profesorė Lina Šeduikytė.

Europos Sąjunga turi ambicingą tikslą – ne mažiau kaip 70 % statybos metu susidarančių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų paruošti pakartotiniam panaudojimui ar perdirbimui. Statybinių atliekų klausimas aktualus tiek pasauliniu, tiek ir Europiniu mastu.

KTU studentų komanda, pasirinkusi „YIT Lietuva“ problemą, ieškojo kompleksinio sprendinio atliekų rūšiavimo procesui statybos aikštelėje ir darė rinkos apžvalgą, kurios metu suprato, kad tokio produkto nėra ir jam yra niša.

Viso semestro metu studentus konsultavo šios įmonės darbuotojai-mentoriai Monika Dobrovolskytė ir Jonas Baziukas. Komanda lankėsi Kauno centre įmonės statomo mikrorajono „Piliamiestis“ statybos aikštelėje. Vizito metu studentai apžiūrėjo statybos aikštelę ir su įmonės mentoriais aptarė statybos atliekų tvarų ir išmanų tvarkymo poreikį, generavo idėjas savo būsimam produktui.

Rado sprendimus

KTU studentai rado būdą kaip statybų aikštelėje valdyti, sistemizuoti ir tvarkyti statybines atliekas, komanda tam nusprendė sukurti gyvai duomenis renkančią programėlę.

Kaip teigia mentorius J. Baziukas, studentai įžvelgė problematiką per visą atliekų rūšiavimo grandinę, nuo unifikuoto ženklinimo iki vadybos ir technologinio pasiruošimo. Jų sukurtas produktas padėtų giliau pažiūrėti į statybvietėse susidarančias atliekas ir unifikuotų jų tvarkymo metodikas. Taip sujungtų statybų ir atliekų tvarkymo įmones efektyvinant procesą.

KTU SAF nuotr.

Įmonės „Peikko Lietuva“ iššūkį priėmusi komanda rado sprendimą, kaip panaudoti gamybos procese susidarančias metalo ir armatūros atliekas. KTU studentų sprendimas – nebrangūs svarmenys.

Idėjas generavo ir verslo planus kūrė tarptautinės, anglų kalba studijuojančios, komandos. Jos turėjo ir priskirtus dėstytojus-mentorius. Pastarieji studentus supažindino su komandinio darbo ypatumais, dizainu grindžiamo mąstymo metodu, rinkos ir finansine analize, produkto vystymo eiga. Modulio metu studentus lydėjo verslo partneriai, kurie komandoms mentoriauja, konsultuoja ir stengiasi padėti kuo geriau įgyvendinti savo idėjas. Jų įnašas itin vertinamas.

„Supažindinome KTU studentus su temos problematika, dalinomės praktinėmis žiniomis. Jei tik leidžia galimybės, manau labai svarbu realybėje pamatyti situaciją, konkrečiu mūsų atveju statybvietę, susipažinti su darbo specifika, tvarka aikštelėje, aktualiais klausimais. Tokia metodika daug labiau įtraukia studentus negu teorinių klausimų sprendimas. Kryptingai galvojama apie praktikoje panaudojamus produktus, kurie sprendžia aktualias problemas“, – mintimis dalinosi pranešime cituojama studentų mentorė, tvarios statybos inžinierė M. Dobrovolskytė.
 
Svarmenys – iš atliekų

Jai pritaria ir „Peikko Lietuva“ kokybės inžinierius Andrius Vaitkūnas, padėjęs komandai geriau susipažinti su įmonės darbo specifika. Pasak inžinieriaus norint sėkmingai įgyvendinti tokius projektus daug svarbiau motyvacija ir idėjos, nei priminiai praktiniai įgūdžiai.

„KTU studentai vystydami realias idėjas iš arti pamato su kokiomis problemomis susiduria įmonės. Kūrybinės užduotys, kuriuose reikia taikyti technines žinias ir dirbti komandoje visapusiškai ruošia studentus kaip gerus būsimus specialistus. Nors praktiniai įgūdžiai yra svarbūs, bet juos jaunam žmogui šiais laikais labai nesunku išsiugdyti, juolab kai bendradarbiaujama su įmonėmis, kur dirba tos srities specialistai ir gali padėti studentams. Bet neturint motyvacijos pasiekti tikslą net ir su geriausiais įgūdžiais būtų neįmanoma“, – sakė pranešime pacituotas A. Vaitkūnas.

Jo teigimu, su juo susitikę studentai turėjo koncepciją gaminti svarmenis ir buvo pasiruošę eskizus, tad juos reikėjo konsultuoti kaip efektyviausiai surinkti ir suvirinti gaminius.

KTU SAF nuotr.

Pasak pranešime cituojamos KTU SAF dėstytojos ir mokslininkės prof. Linos Šeduikytės, nors komandos šiemet susitvarkyti su iškeltais iššūkiais pasirinko skirtingas strategijas ir su įmonių pagalba bei konsultacijomis paruošė labai skirtingus produktus, pagrindiniai sunkumai liko tokie patys kaip ir ankstesniais metais.

„Šiame modulyje dirba skirtingų fakultetų studentai, studijuojantys labai skirtingus dalykus. Tad dažniausiai didžiausią iššūkį kelia ne pasirinkta tema, o sugebėjimas nepažįstamiems žmonėms iš skirtingų sričių sėkmingai dirbti komandoje, rasti laiko ir motyvacijos susiburti po paskaitų ir pasiskirsčius darbus juos sėkmingai padaryti ir sujungti į vieną galutinį produktą, įgyvendinus visus jo etapus. Tai iššūkis, bet kartu ir realios darbinės praktikos simuliacija ir asmeninio augimo galimybė“, – tikino dėstytoja.

Atėjo iš visiškai skirtingų sričių

Tai patvirtina ir iš pačių KTU studentų atsiliepimai apie modulį. Jie taip pat išskiria ir modulio metu įgytą suvokimą kaip reikia analizuoti iššūkius, į kokias sritis atsižvelgti ir susidėlioti aiškų planą kaip palaipsniui prieiti prie sprendimo.

KTU SAF nuotr.

Pasak KTU SAF dėstytojo ir svarmenis kūrusios komandos mentoriaus Vadimo Kitovo, produkto vystymo projekto modulis puikiai tiks studentams, kurie savo karjeroje norėtų nesekti inovacijoms iš paskos, o patys jas kurti.

„Šiame modulyje studentai kuria visuomenei vertę turintį produktą bei ir įgyja esmines kompetencijas šiandienos ir ateities darbo rinkai. Produkto vystymo projekto modulyje ugdomos verslumo, darbo komandoje, planavimo, projekto valdymo bei problemų sprendimo kompetencijos“, – pasakojo pranešime pacituotas V. Kitovas.

Jo teigimu, būdamas komandos mentoriumi, jis iš arti galėjo stebėti kaip visiškai skirtingas sritis studijuojantys žmonės, turintys labai skirtingus dalykinius įgūdžius, kūrybiškai pažiūrėjo į įmonės pasiūlytą iššūkį.

„Kaip pradinę medžiagą turėdami statybinių konstrukcijų gamybos atlieką studentai sugebėjo atliepti visuomenės poreikį pasiūlydami pramoninę atlieką konvertuoti į sporto įrangą, kuri yra tvaresnė nei šiuo metu rinkoje esantys produktai“, – komentavo V. Kitovas.