Tarptautiniai tvarumo sertifikatai didina senų verslo centrų vertę
2022-10-18 09:50
Verslo centrų rinką papildantys nauji pastatai meta rimtą iššūkį seniems biurams. Skiriasi ne tik verslo centrų išvaizda, bet ir eksploataciniai parametrai, nuomininkams siūlomos laisvalaikio ar bendradarbiavimo erdvės.

Nuotraukoje – „Ober-Haus“ nuomos projektų vadovė Erika Šukytė ir „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas Egidijus Dargevičius
Varžytuvėse dėl nuomininkų neretai imamasi tvarumo aspekto – senų verslo centrų valdytojai noriai imasi atnaujinti pastatus, kad šie atitiktų tarptautinius tvarumo standartus ir taptų patrauklesni juose įsikuriančioms įmonėms.
„Vesta Consulting“ duomenimis, Lietuvoje yra 65 pastatai, turintys galiojančius „BREEAM In-Use“ sertifikatus, kurie išduodami jau pastatytiems ir eksploatuojamiems pastatams. Iš jų 5 buvo pradėti sertifikuoti pastato projektavimo stadijoje, tai dažniausiai yra daroma siekiant naujiems pastatams taikomų tvarumo standartų.
„Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje taikomų tarptautinių tvarumo standartų atžvilgiu Lietuva pirmauja Baltijos šalyse – Latvijoje yra tik 26, Estijoje – 28 pagal „BREEAM In-Use“ standartą sertifikuoti pastatai. Tačiau jei bandytume lygiuotis į Skandinavijos šalis, turėtume pripažinti, kad yra kur pasitempti“, – pranešime cituojamas „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas Egidijus Dargevičius.
Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 23 sertifikuoti pastatai, Suomijoje – 113, Švedijoje – 122. Panašiai ir Vakarų Europos šalyse.
„Niekada nebus taip, kad mieste stovėtų vien tik nauji pastatai – vos pastačius naują verslo centrą, šalia esantis prieš kelerius metus statytas pastatas gali būti laikomas senu. Šiuo atveju, svarbiau ne pastato amžius, o kaip jis buvo pastatytas ir kaip prižiūrimas. Yra Vilniuje ir iki 2000 m. pastatytas verslo centras, kuris yra labai tvarus, nes jo savininkai atnaujino pastatą pagal tvarumo standartus, atsižvelgdami į būtinas bei galimas investicijas pagal pastato generuojamą grąžą. Seni verslo centrai turi sunkiai pakeičiamą privalumą – lokaciją“, – cituojamas E. Dargevičius.
Palankesnė aplinka darbuotojams
Pasak „Ober-Haus“ nuomos projektų vadovės Erikos Šukytės, tarptautinius tvarumo standartus atitinkantys verslo centrai yra vienareikšmiškai patrauklesni nuomininkams dėl kelių priežasčių.
„Rinktis tvaresnį biurą skatina ne tik populiarėjanti tvarumo kultūra, bet ir augantis dėmesys žmogaus sveikatai bei gerovei, todėl įmonės renkasi tvarumo standartus atitinkančius verslo centrus dėl darbuotojams palankesnės, visapusišką gerovę teikiančios aplinkos“, – cituojama E. Šukytė.
Tvaraus verslo centro vizitine kortele tampa ir jo energinis efektyvumas. Įprastai tvarumo standartus atitinkantys pastatai diegia pastato valdymo sistemas (BMS, angl. Building Management System), naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius ir taiko aukštų standartų reikalavimus atitinkančius techninius sprendimus, kurie užtikrina mažesnį energijos suvartojimą ir atitinkamai mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Dėl šios priežasties senesni, bet tvarumo standartus atitinkantys verslo centrai išlieka patrauklūs nuomininkams.
„Natūralu, kad senesnis verslo centras, sertifikuotas pagal vieną iš tvarumo standartų, skirtų jau eksploatuojamiems pastatams, turės didesnę vertę rinkoje ir bus patrauklesnis nuomininkams, nei pastatas, neatitinkantis tvarumo standartų. Tvarus verslo centras patrauklus ir potencialiems pirkėjams, pvz. investiciniam fondui, nes tokiame pastate užtikrinami nuomos pajamų srautai, jo energinis efektyvumas yra didesnis, o eksploatacijos kaštai – mažesni“, – tvirtina E. Šukytė.
Sertifikatas 3 metams
Vertinant naujų ir jau eksploatuojamų pastatų tvarumą, vis dėlto skirtumas yra – dažnai naujas verslo centras, turintis „Good“ įvertinimą pagal „BREEAM New Construction“ standartą, bus ženkliai tvaresnis, nei iš pažiūros aukštesnį įvertinimą „Excellent“ pagal „BREEAM In-Use“ turintis senas pastatas.
„Taip yra todėl, kad naujos statybos pastato sertifikavimas apima ir projekto auditą, ir sertifikavimą, taigi jau projektavimo metu įdiegiama daugiau tvarumo kriterijų, viskas atliekama laiku, tinkamai parenkant medžiagiškumą ir apskaičiuojant energinį efektyvumą bei šilumos komfortą. Tuo tarpu jau eksploatuojamas pastatas tobulinamas dalimis, siekiant pagerinti konkrečias eksploatacines savybes, šie atnaujinimai imlūs laikui ir biudžetui, neretai kai kurių techninių sprendinių net neįmanoma pakeisti“, – aiškina jis.
Skiriasi ir tvarumo sertifikatų galiojimas: naujiems verslo centrams išduodamas „BREEAM New Construction“ sertifikatas galioja visą pastato gyvavimo laikotarpį, tuo tarpu seni pastatai turi būti sertifikuojami kas 3 metus pagal „BREEAM In-Use“ standartus.
Pasak E. Dargevičiaus, norint atnaujinti seną verslo centrą, kad šis atitiktų tarptautinius tvarumo standartus, pastato savininkams ar valdytojams pirmiausia tenka įsivertinti finansines galimybes.
„Iš pažiūros viską įmanoma atnaujinti, bet išorės atitvarų, tokių kaip langai, fasadai, stogai, ar sunkiųjų inžinerinių sistemų – vėdinimo, kondicionavimo ar šildymo – atnaujinimas gali būti finansiškai brangus. Nei vienas pastato valdytojas tik dėl „BREEAM“ sertifikato neinvestuos labai didelių lėšų, jeigu nematys tame tiesioginės arba netiesioginės finansinės grąžos“, – sako „Vesta Consulting“ atstovas.
„Vesta Consulting“ duomenimis, Lietuvoje yra 65 pastatai, turintys galiojančius „BREEAM In-Use“ sertifikatus, kurie išduodami jau pastatytiems ir eksploatuojamiems pastatams. Iš jų 5 buvo pradėti sertifikuoti pastato projektavimo stadijoje, tai dažniausiai yra daroma siekiant naujiems pastatams taikomų tvarumo standartų.
„Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje taikomų tarptautinių tvarumo standartų atžvilgiu Lietuva pirmauja Baltijos šalyse – Latvijoje yra tik 26, Estijoje – 28 pagal „BREEAM In-Use“ standartą sertifikuoti pastatai. Tačiau jei bandytume lygiuotis į Skandinavijos šalis, turėtume pripažinti, kad yra kur pasitempti“, – pranešime cituojamas „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas Egidijus Dargevičius.
Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 23 sertifikuoti pastatai, Suomijoje – 113, Švedijoje – 122. Panašiai ir Vakarų Europos šalyse.
„Niekada nebus taip, kad mieste stovėtų vien tik nauji pastatai – vos pastačius naują verslo centrą, šalia esantis prieš kelerius metus statytas pastatas gali būti laikomas senu. Šiuo atveju, svarbiau ne pastato amžius, o kaip jis buvo pastatytas ir kaip prižiūrimas. Yra Vilniuje ir iki 2000 m. pastatytas verslo centras, kuris yra labai tvarus, nes jo savininkai atnaujino pastatą pagal tvarumo standartus, atsižvelgdami į būtinas bei galimas investicijas pagal pastato generuojamą grąžą. Seni verslo centrai turi sunkiai pakeičiamą privalumą – lokaciją“, – cituojamas E. Dargevičius.
Palankesnė aplinka darbuotojams
Pasak „Ober-Haus“ nuomos projektų vadovės Erikos Šukytės, tarptautinius tvarumo standartus atitinkantys verslo centrai yra vienareikšmiškai patrauklesni nuomininkams dėl kelių priežasčių.
„Rinktis tvaresnį biurą skatina ne tik populiarėjanti tvarumo kultūra, bet ir augantis dėmesys žmogaus sveikatai bei gerovei, todėl įmonės renkasi tvarumo standartus atitinkančius verslo centrus dėl darbuotojams palankesnės, visapusišką gerovę teikiančios aplinkos“, – cituojama E. Šukytė.
Tvaraus verslo centro vizitine kortele tampa ir jo energinis efektyvumas. Įprastai tvarumo standartus atitinkantys pastatai diegia pastato valdymo sistemas (BMS, angl. Building Management System), naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius ir taiko aukštų standartų reikalavimus atitinkančius techninius sprendimus, kurie užtikrina mažesnį energijos suvartojimą ir atitinkamai mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Dėl šios priežasties senesni, bet tvarumo standartus atitinkantys verslo centrai išlieka patrauklūs nuomininkams.
„Natūralu, kad senesnis verslo centras, sertifikuotas pagal vieną iš tvarumo standartų, skirtų jau eksploatuojamiems pastatams, turės didesnę vertę rinkoje ir bus patrauklesnis nuomininkams, nei pastatas, neatitinkantis tvarumo standartų. Tvarus verslo centras patrauklus ir potencialiems pirkėjams, pvz. investiciniam fondui, nes tokiame pastate užtikrinami nuomos pajamų srautai, jo energinis efektyvumas yra didesnis, o eksploatacijos kaštai – mažesni“, – tvirtina E. Šukytė.
Sertifikatas 3 metams
Vertinant naujų ir jau eksploatuojamų pastatų tvarumą, vis dėlto skirtumas yra – dažnai naujas verslo centras, turintis „Good“ įvertinimą pagal „BREEAM New Construction“ standartą, bus ženkliai tvaresnis, nei iš pažiūros aukštesnį įvertinimą „Excellent“ pagal „BREEAM In-Use“ turintis senas pastatas.
„Taip yra todėl, kad naujos statybos pastato sertifikavimas apima ir projekto auditą, ir sertifikavimą, taigi jau projektavimo metu įdiegiama daugiau tvarumo kriterijų, viskas atliekama laiku, tinkamai parenkant medžiagiškumą ir apskaičiuojant energinį efektyvumą bei šilumos komfortą. Tuo tarpu jau eksploatuojamas pastatas tobulinamas dalimis, siekiant pagerinti konkrečias eksploatacines savybes, šie atnaujinimai imlūs laikui ir biudžetui, neretai kai kurių techninių sprendinių net neįmanoma pakeisti“, – aiškina jis.
Skiriasi ir tvarumo sertifikatų galiojimas: naujiems verslo centrams išduodamas „BREEAM New Construction“ sertifikatas galioja visą pastato gyvavimo laikotarpį, tuo tarpu seni pastatai turi būti sertifikuojami kas 3 metus pagal „BREEAM In-Use“ standartus.
Pasak E. Dargevičiaus, norint atnaujinti seną verslo centrą, kad šis atitiktų tarptautinius tvarumo standartus, pastato savininkams ar valdytojams pirmiausia tenka įsivertinti finansines galimybes.
„Iš pažiūros viską įmanoma atnaujinti, bet išorės atitvarų, tokių kaip langai, fasadai, stogai, ar sunkiųjų inžinerinių sistemų – vėdinimo, kondicionavimo ar šildymo – atnaujinimas gali būti finansiškai brangus. Nei vienas pastato valdytojas tik dėl „BREEAM“ sertifikato neinvestuos labai didelių lėšų, jeigu nematys tame tiesioginės arba netiesioginės finansinės grąžos“, – sako „Vesta Consulting“ atstovas.
Dažniausiai senuose verslo centruose imamasi ne tik kosmetinio remonto, bet ir atnaujinama iš pažiūros paprasta infrastruktūra – dviračių stovai, vandens maišytuvai, dušai, įrengiami sanitariniai mazgai žmonėms su negalia, pastatomi atliekų rūšiavimo konteineriai. Imamasi ir didesnių atnaujinimų, kaip naudojamos pastato valdymo sistemos (BMS) atnaujinimas, diegiami energijos taupymo sprendimai, CO ir CO2 davikliai. Taip pat peržiūrimos ir pastato priežiūros politikos, atliekamas energinis pastato auditas.
„Pagrindinė „BREEAM In-Use“ sertifikato paskirtis yra konstatuoti esamą pastato būklę ir parengti strategiją geresniam įverčiui pasiekti, jeigu tai yra įmanoma. Bet tikrai nėra tikslo kardinaliai pakeisti patį pastatą. Juo labiau, kad investavimas į tvarumą yra ilgalaikė investicija“, – teigia E. Dargevičius.Žaliasis kursas
2023-09-22 08:26
Vilniuje vyko konferencija „Vandenilis Lietuvoje: energetika ir transportas“, kurioje aptartos vandenilio plėtros perspektyvos ir galimybės taikyti šalies energetikos ir transporto sektoriuose. Energetikos ministras Dainius Kreivys tarptautinėje konferencijoje pristatė vandenilio plėtros Lietuvoje v...
2023-09-18 16:04
Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybo...
2023-09-15 15:31
Rugsėjo 15 d. įvyko bendras Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto ir Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdis žaliosios pertvarkos ir tvarios ekonomikos klausimais. Jame pastebėta, kad gebėjimas užtikrinti tvarų ekonomikos vystymąsi ir klestėjimą ir kartu gerokai...
2023-09-14 12:30
Vilniaus oro uostas šį rudens-žiemos sezoną žengia dar vieną žingsnį tvarumo link. Čia pradės veikti moderni orlaivių nuledinimo nuotekų perdirbimo gamykla – vienintelė tokia visose Baltijos šalyse.
2023-09-07 11:44
Vartotojų sąmoningumas apie energijos resursų suvartojimą ir tvarumo svarbą auga, todėl vis daugiau mūsų keičia savo kasdienius įpročius ir netgi namų aplinką. Visgi, ne visi susimąsto, kokį pėdsaką palieka iš pirmo žvilgsnio atrodančios nedidelės buities detalės – namuose esantys jungikliai ar kišt...
2023-09-07 07:25
Aplinkos ministerija primena, kad vis dar tęsiasi paraiškų teikimas daugiabučių gyventojams subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos numatyta 3 mln. eurų.
KTU mokslininkės apie žiedinę ekonomiką Lietuvoje: kokius verslo modelius taiko Lietuvos gamintojai? 

2023-09-05 13:53
Pasaulyje vyraujanti linijinė ekonomikos sistema, kuriai būdingas intensyvus gamtos išteklių naudojimas ir susidarančių atliekų kiekis, kelia nemažai problemų. Daugelis jų gali būti išspręsta pereinant prie žiedinės ekonomikos. Tačiau žiedinė ekonomika – sudėtinga ir daugialypė sąvoka, o jos princip...
2023-09-04 16:19
Lietuvos pramonės įmonėms atsiveria galimybė perdirbant atliekas kurti inovatyvius, aplinkai palankius ir tvarius produktus bei technologijas. Tam Ekonomikos ir inovacijų ministerija suplanavusi paskirstyti 8 mln. eurų.
2023-08-31 06:50
Du trečdaliai (65%) didelių ir vidutinių įmonių Lietuvoje jau taiko tvarumo principus savo veikloje, dar maždaug penktadalis (23%) tai planuoja pradėti daryti per artimiausius trejus metus, rodo tyrimas.
2023-07-19 13:37
Vyriausybė pritarė, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos ištekli...
2023-06-23 11:03
Statybų sektorius, kurį sudaro tiek naujų pastatų statyba, tiek jau esamų eksploatavimas, kasmet į aplinką išmeta 40 proc. viso pasaulinio anglies dvideginio kiekio. Tai – didžiausias anglies dvideginio emisijos rodiklis planetoje. Tokia šio sektoriaus aplinkos tarša išties verčia sunerimti, o papil...
2023-05-25 17:52
Aplinkos ministerijos organizuotame renginyje „Žaliųjų viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimai“ įteiktos padėkos žaliausiai 2022-aisiais pirkusioms valstybės įstaigoms ir įmonėms bei daugiausiai žaliųjų pirkimų laimėjusiems verslo subjektams.
2023-05-05 10:48
Jau visai netrukus Vilniuje, Viršuliškių rajone, duris atvers naujas 18 aukštų „Sky Office“ verslo centras. Statybos darbus šiuo metu vykdanti darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ sostinės biuro erdvių rinką papildys 8800 kv. m nuomojamo ploto. Projektuodamas naująjį verslo centr...
2023-04-20 07:41
Tarptautinė kompanija „Omnis Power“ įkūrė būstinę Kaune ir į Baltijos šalių rinką ateina su naujos kartos dvipusiais saulės moduliais – „N-Type“.
2023-04-06 10:34
„Darnu Group“ pasirašė partnerystės sutartį su „Rimi Lietuva“ dėl pagrindinio prekybos tinklo logistikos centro vystymo Baltijos šalyse. Jis bus statomas pagal užsakomųjų projektų („build to suit“) modelį. Daugiau kaip 40 tūkst. kv. metrų ploto inovatyvus, ateities standartus atitinkantis pastatas i...
2023-03-14 16:42
Žmonės dažnai klysta galvodami, kad tvarus gali būti tik naujas būstas arba kad tokio būsto įrengimas išskirtinai brangus. Tvaraus būsto architektė Guoda Bardauskaitė dalijasi, kad daug investicijų reikalauja ne tvarumas, o mūsų komforto poreikiai.
2023-02-13 13:36
Europos Tarybos ir Parlamento sprendimu, įmonių, kurios, turės teikti tvarumo ataskaitas, netrukus padaugės bene penkis kartus. Per pusmetį turėtume sulaukti ataskaitoms teikiamų reikalavimų, o per 1,5 metų direktyva bus perkelta į šalių narių nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad šiltnamio efektą suk...
2022-12-29 10:27
Vilniuje plėtojamas verslo parkas „Business Garden Vilnius“ – žaliausias šių metų objektas visoje Europoje. Šiemet šis verslo centras gavo daugiausiai tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balų Europoje ir užsitikrino aukščiausią – „Platinum“ – įvertinimą.
2022-12-05 05:21
Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo „Dėl medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose“ projektą, kuris sudaro sąlygas plėtoti medinę statybą Lietuvoje ir pasiekti, kad 2024 m. mediena bei organinės medžiago...
2022-10-07 07:24
Bendras Lietuvos liaudies buities muziejuje esančių 154 pastatų stogų plotas prilygsta maždaug 30 futbolo aikščių. „Tomaldras“ – tai įmonė, kuri, atnaujindama muziejaus pastatų stogus, nendrėmis, skiedromis, čerpėmis ir skarda padengė apie 8 tūkst. kv. m plotą.