Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis?
2018-07-02 09:25
Diana VARNAITĖ, Kultūros paveldo departamento direktorė
Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje. Nekompetentingais ir slapta rengiamais dokumentais sukėlusi valstybės kultūros įstaigų tinklo chaosą ir kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija, pasirinkusi civilizuotoje visuomenėje nepriimtiną antidemokratinį kultūros įstaigų tinklo pertvarkos variantų parengimo kelią, „profesionalų – gelbėtojų“ Kultūros ministerijos politinė komanda griebėsi dar vienos srities – kultūros paveldo.
Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo kultūros programą: tarsi Lietuvoje per 26 nepriklausomybės metus kultūra buvo taip nuniokota, kad dabar viską tenką pradėti nuo nulio… Reikia suprasti, kad atėjo naujieji kultūros „gelbėtojai“. Kažkur girdėta: „Mes jus išgelbėsim“.
Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje.
Nekompetentingais ir slapta rengiamais dokumentais sukėlusi valstybės kultūros įstaigų tinklo chaosą ir kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija, pasirinkusi civilizuotoje visuomenėje nepriimtiną antidemokratinį kultūros įstaigų tinklo pertvarkos variantų parengimo kelią, „profesionalų – gelbėtojų“ Kultūros ministerijos politinė komanda griebėsi dar vienos srities – kultūros paveldo.
Kultūros „gelbėtojai“ ėmėsi viešųjų konsultacijų dėl kultūros paveldo sistemos reformos ir, kaip ir reikėjo tikėtis, patyrė fiasko. Vadinamasis reformos projektas parengtas itin neprofesionaliai: neįvardinant reformos reikalingumo, tikslų, nesiremiant jokiomis analizėmis ir tyrimais. Skubama. Nes kažkam labai jau prispyrė.
Numanau, kad čia tik laikinas „fiasko“. Nes archeologo kastuvą į buldozerį išmainęs bei nuo valdžios apsvaigęs buldozerininkas nesustos. Nepaisant viešai išreikšto nesutikimo su šia „reforma“ iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos restauratorių sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos Sąjūdžio, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir kitų institucijų bei organizacijų, kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, tarsi koks patyręs propagandininkas, trimituoja apie „didelę reformos metmenų svarstymo sėkmę“. Užmojis sugriauti paveldosaugos sistemą dabar bus aprengtas kitu rūbu – sudaroma darbo grupė, kurios paskirtis vis dar neaiški, kuri vadovaujasi nežinia kokiais kriterijais. Provokacija tęsis.
Tačiau beprotiški dalykai yra netvarūs. Verta ramiai pažvelgti į tai, kas nuveikta ir kas padarytina, atsiremiant į geriausias savas ir europines praktikas.
Šie metai paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Europa, o ir Lietuva kaip neatsiejama Europos dalis, siekia ne griauti, o integruoti savo paveldą vardan Europos piliečių tapatybės stiprinimo, vardan savivertės, vienybės ir tvarios gerovės. Kultūros paveldas – iš visų pusių geopolitinių priešų daužomos Europos aktualumas.
Pažvelkime į nuveiktą darbą. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais Aukščiausioji Taryba suteikė ypatingas galias Kultūros paveldo inspekcijai, kuri turėjo pakelti virsmo iš sovietinės sistemos iššūkį (restitucija, privatizavimas ir t.t.). 1995 m. įvykusi reforma sukūrė vieningą kultūros paveldo sistemą, kurios centre - Kultūros paveldo departamentas (toliau - KPD), jungiantis visas sistemos komponentes. Sklandžiai evoliucionuojanti sistema sėmėsi Vakarų šalių patirties, pradžioje daugiausia Baltijos jūros šalių regione, o įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė naujos galimybės.
Dvidešimties metų bėgyje buvo pasiekti monumentalūs rezultatai. Sukurtas Kultūros
vertybių registras, kuriame aprašytos, įvertintos ir įregistruotos apie 70 proc. (per 22 tūkst. nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir jų kompleksinių dalių). Atgaivinti istoriniai objektai – dvarai, pilys, rūmai, piliakalniai, reikšmingiausi etnografiniai kaimai, restauruoti maldos namai skaičiuojami ne dešimtimis, o šimtais. Vien dvarų sodybų kone pusantro šimto. Jau tapo įprasta, kad didžiąsias metų šventes, svarbiausias Valstybės sukaktis (Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, Valstybės – Mindaugo karūnavimo – dieną) švenčiame išpuoselėtose kultūros paveldo vietose. Turistiniai maršrutai apjungė atskirus regionus (kaip antai Panemunių maršrutas), istorinius parkus, žymių LDK giminių vietas ir t.t. Prisijungėme prie Europos kultūros kelių tinklo, aktualizuodami Šv. Jokūbo kelio ir Lietuvos žydų kultūros paveldą. Išgyvename meno festivalių, organizuojamų ant kultūros paveldo pagrindo (Pažaislio festivalis, Mykolo Oginskio festivalis, Kristupo festivalis), tradicinių amatų, unikalių gyvosios istorijos bei meno projektų sklaidos žydėjimo metą.
Atgimimo darbo ėmėsi valstybės ir savivaldybių, įvairių bendruomenių ir privataus sektoriaus jungtinės pastangos. Galiu tvirtinti, kad Tautos savasties monumentą – kultūros paveldą – atgaivina visa Tauta. KPD atlieka šios pastangos koordinatoriaus ir metraštininko pareigą.
Mūsų kelio teisingumą patvirtina visos Europos Sąjungos, kuri vis labiau telkiasi apie savo europinę savastį, strateginės pastangos. Europos paveldo strategija XXI amžiui ir tarptautinės Lietuvos jau ratifikuotos konvencijos akcentuoja paveldo svarbą ir skatina plėtoti integruotą paveldo modelį, kurio tikslas – užtikrinti kuo efektyvesnį paveldo išsaugojimą. Tiesiog privalu įtvirtinti integruotą europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas būtų kryptingai puoselėjamas kaip nacionalinis piliečių savimonės tvirtinimo resursas visose valstybės srityse.
Kultūros ministerija gi kviečia eiti visiškai priešingu nei KPD geroji, o kartu ir europinė praktika – dezintegruoti atiduodant šio resurso valdymą savivaldybėms, kurios neturi nei profesionalių, nei finansinių resursų.
KPD kryptinga veikla ir geroji praktika yra paremta viešo intereso įtraukimu į kultūros paveldo objektus, apjungiant viešo ir privataus sektorių pastangas. Tai yra šiuolaikinė europinė praktika, kurios dėka šiandien yra jau atstatytas ne vienas brangus Lietuvos kultūros perlas.
Sėkmės atvejis – bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe, rengiant Bendrąjį miesto planą. Diskusija su Vilniaus meru ir savivaldybės atstovais parodė, kad mūsų tikslai tie patys – išsaugoti kultūros paveldo vertes ir kurti naują tvarią vertę, derinant Vilniaus miesto tapatybę suformavusį palikimą ir šiuolaikinę kokybišką architektūrą. Šie principai atsispindės Vilniaus Bendrojo plano sprendiniuose.
Kyla klausimas: kodėl Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – KPD – sėkmingos gerosios praktikos (beje, ir vykdant 2015 m. LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu parengtas rekomendacijas) yra atmestinos kartu su visa institucija?
Sutarimo kelias, t.y. vietos bendruomenių, savivaldos, verslo ir nacionalinių institucijų bendro darbo integravimo kelias, yra vienintelis teisingas kelias, kuris pasiteisina ir kuriuo šiandien eina solidžios Europos valstybės.
Štai evoliucinis ir civilizuotas sistemos tobulinimo kelias. KPD siūlo Kultūros ministro įsakymu sudaryti Nacionalinę kultūros paveldo komisiją, proporcingai atstovaujamą valstybės deleguotų paveldo ekspertų, savivaldos institucijų ir visuomeninių organizacijų. Savivaldos institucijų atstovų delegavimas turėtų būti rotuojamas, priklausomai nuo to, kurios paveldo vietovės ar objekto verčių ir veiksmų planai aptariami. Šios komisijos darbo rezultatas – konkrečios darnaus kultūros paveldo vystymo gairės. Šios gairės taptų pagrindu suinteresuotų šalių sutarimui ir konkretiems paveldo autentiškumą kaip viešą interesą tvirtinantiems sprendiniams.
Deja, šiandien Kultūros ministerijos paskelbti kultūros paveldo reformos metmenys bloškia paveldosaugą į posovietinius laikus; ne sutarimo, o viešojo intereso dezintegracijos ir ... chaoso link. Kodėl naikinama institucionalizuota geroji patirtis, kodėl griaunamos sutelktos partnerystės? Ir vis garsiau skamba: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“? Kodėl į XXI a. nepriklausomą Lietuvą grįžo bolševikai?
Baigėsi mano, kaip KPD direktorės kadencija. Esu dėkinga bendradarbiams, bendraminčiams ir kritikams bei oponentams, su kurių pagalba visus tuos metus, nežiūrint ribotų išteklių, darbavomės Lietuvos valstybės labui. Palieku šias pareigas, džiaugdamasi padarytais darbais. Džiaugiuosi sutarimu su savivaldybėmis, tradicinėmis religinėmis bei vietos bendruomenėmis, bendryste su šimtais aktyvių ir kūrybingai mąstančių bei kultūros paveldą puoselėjančių Lietuvos piliečių. Visiems Jums esu nuoširdžiai dėkinga.
Nežiūrint 27 metų darbo paveldosaugoje, esu Kultūros ministerijos politikų ignoruojama ir, drįstu pasakyti, niekinama ne tik kaip valstybės tarnautoja, bet kaip ir asmuo. Visgi, nieko kito iš kultūringais apsimetusių „gelbėtojų“ negaliu tikėtis... Tokia bolševikinio užkrato esmė. Rytų Mordoro dvasia šmėkščioja po Kultūros ministeriją. Nors visi kartu padėjome pamatus nuosekliam evoliuciniam kultūros paveldo puoselėjimui, iškilo šios sistemos sunaikinimo grėsmė. Kultūros užvaldymo nuojauta pasėta visame kultūros lauke.
Kas bebūtų ir kas beatsitiktų, išlieku optimistė ir tikiu, kad sveikas protas nugalės, o aš pati iš tos kovos niekur nesitrauksiu. Valstybė yra viena; ir gyvenimas yra vienas. Valstybės puoselėjimas yra mano gyvenimo misija. Pradėsime iš naujo.
Komentaras
2026-05-06 09:58
Darbo kodekso 58 straipsnis numato galimybę nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės – dėl šiurkštus darbo pareigų pažeidimo arba dėl pakartotinio pažeidimo (per paskutinius 12 mėnesių). Atleidimas dėl darbuotojo kaltės yra greitas – be įspėjimo termino ir be išeitinės išmokos, tačiau ne visada...
2026-05-06 09:02
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (57 proc.) rinktųsi būsto paskolą, jei jos mėnesinė įmoka būtų panaši į dabartinę nuomos kainą, rodo naujausia „Norstat“ apklausa. Taigi, nuoma dažnam tėra laikina stotelė, o galutinis tikslas išlieka nuosavas būstas. Apie tai, kodėl Lietuvoje jis toks svarbus, pa...
2026-05-05 09:32
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę vedybų sutartį sudaryti tiek besituokiantiems, tiek jau santuoką sudariusiems asmenims. Tai priemonė, leidžianti aiškiai susitarti dėl turto valdymo, atsakomybių ir finansinių klausimų tiek santuokos metu, tiek jai pasibaigus. Vis dėlt...
2026-05-04 07:57
Prieš griežtinant atsakomybę pirmiausia tikslinga patikrinti ir įsitikinti, kad tai tikrai yra reikalinga. Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai jau dabar numato gana aiškias pareigas projektuotojams, rangovams, techniniams prižiūrėtojams ir kitiems statybos proceso dalyviams.
2026-04-30 07:54
Kolegų iš statybos sektoriaus įvardytos problemos – teisės aktų nestabilumas, suderinamumo spragos ir smulkiųjų dalyvių informacinis atotrūkis – ypač jautriai atsispindi projektavimo grandyje.
2026-04-29 07:49
Teisės aktų nuolatinis keitimas šiandien tapo kasdienybe, manau, galima pavadinti net įprastiniu reiškiniu. Bet tenka pripažinti, kad besikartojantys dalykai tampa rutina ir iš dalies sumažina dėmesį, todėl galimai nėra tinkamai įvertinami. Neįsigilinus į pokyčių niuansus, iškyla problemos juos taik...
2026-04-28 14:48
Tenka pripažinti, jog ypač pastaraisiais metais pasikeitimai teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybos sritį, tapo dažnesni ir vis labiau keičiantys statybos dalyvių tarpusavio santykius ir atsakomybių ribas.
2026-04-28 08:03
Kai kalbame apie daugiabučių techninės priežiūros tarifą, visuomenė dažnai girdi tik vieną žodį – mokestis. Tačiau techninė priežiūra nėra dar viena eilutė sąskaitoje. Tai yra pastato būklės stebėsena, periodinės apžiūros, privaloma dokumentacija ir, svarbiausia, galimybė problemas pastebėti dar tad...
2026-04-24 08:41
Kai skolos ima diktuoti gyvenimo ritmą, o finansiniai įsipareigojimai pradeda stumti į socialinę paraštę, kyla natūralus klausimas – ar dar yra išeitis? Apie vieną iš realių sprendimų – fizinio asmens bankrotą – komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.
2026-04-21 16:23
Lietuva gyvena laikotarpiu, kai viešųjų pirkimų rinkoje atsiranda sumos, kokių iki šiol praktiškai nematėme. Gynybos biudžetas 2025 m. peržengė 5 mlrd. eurų ribą, o sprendimai dėl sausumos pajėgų stiprinimo, karinės infrastruktūros ir naujų technologijų pirkimų reiškia, kad artimiausiais metais bus ...
2026-04-20 09:45
Vaiko priežiūros atostogos daugeliui darbuotojų reiškia natūralią karjeros pertrauką, po kurios tikimasi sklandžiai sugrįžti į ankstesnę darbo vietą. Vis dėlto praktikoje neretai susiklosto situacijos, kai grįžtantis darbuotojas susiduria su neapibrėžtumu – jo pareigas jau eina kitas žmogus, o darbd...
2026-04-10 07:29
Gyvenote kartu, remontavote būstą, pirkote medžiagas, baldus ar buitinę techniką, prisidėjote savo pinigais ir darbu – tačiau nekilnojamasis turtas visą laiką buvo įregistruotas tik vieno asmens vardu. Kol santykiai tęsiasi, tokia tvarka dažnai atrodo natūrali. Tačiau jiems nutrūkus iškyla esminis k...
2026-04-09 08:42
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kalbama apie galimai kilsiantį EURIBOR, todėl dalis gyventojų ima svarstyti, ar verta rinktis fiksuotas būsto paskolos palūkanas ir apsisaugoti nuo galimų įmokų šuolių ateityje. Ką svarbu žinoti, pasakoja „Luminor" banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
2026-04-07 10:12
Būsto statyba ar remontas neretam Lietuvos gyventojui yra viena didžiausių finansinių investicijų. Deja, praktika rodo, kad tiek statant namą, tiek atliekant buto remontą kyla nemažai ginčų. Dažnai ginčai kyla tam tikruose rangos santykių „rizikos taškuose“ – sudarant sutartį, keičiant darbų apimtį,...
2026-04-03 08:44
Ar kiekvienas, net ir kelių centimetrų, nukrypimas nuo teisės aktuose nustatyto minimalaus atstumo automatiškai reiškia neteisėtą statybą? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje nutartyje suformulavo aiškią žinutę – ne visada. Komentuodama naujausią teismų praktiką, AVOCAD teisininkė Kamilė Šem...
2026-03-26 09:52
Prasidėjus karui Irane ir ėmus augti lūkesčiams, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) netrukus ims didinti bazines palūkanų normas, ėmė didėti tarpbankinės EURIBOR palūkanų normos. Dėl to jau padidėjo būsto paskolos įmoka tiems paskolų turėtojams, kuriems nuo kovo persiskaičiavo palūkanų normos. Net i...
2026-03-26 08:42
Dalyvavimas Rygos tarptautiniame forume „Darbo ateitis dirbtinio intelekto amžiuje“ dar kartą patvirtino – dirbtinis intelektas nebėra ateities idėja. Jis jau šiandien strategiškai keičia darbo rinką, o nuo mūsų priimamų sprendimų priklausys, ar šį pokytį išnaudosime konkurenciniam pranašumui, ar ti...
2026-03-26 08:28
2025 m. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko 8 019 nelegalaus, nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos bei užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos (toliau bendrai vadinama nelegaliu darbu) patikrinimų, t. y. 14 proc. daugiau nei 2024 m. ir net dvigubai daugiau nei 2021 m. A...
2026-03-24 10:17
Šiemet planuojami reikšmingi Nekilnojamojo turto mokesčio pokyčiai, tačiau dažniausiai pro akis praslysta svarbiausia jų dalis – ženkliai didėjanti mokesčio bazė, t. y. mokestinė turto vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis. Kitaip tariant, mokesčiai augs ne todėl, kad įsigijote daugiau turto, o t...
2026-03-24 09:21
Būsto pardavimas gali pasirodyti kaip įprastas sandoris – randate pirkėją, susitariate dėl kainos ir parduodate. Visgi realybėje dalis gyventojų tik jau sudarę sandorį sužino, kad nuo gauto pelno gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tokiais atvejais skirtumas tarp planuoto ir galutini...
| www.julija.eu