Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis?
2018-07-02 09:25
Diana VARNAITĖ, Kultūros paveldo departamento direktorė
Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje. Nekompetentingais ir slapta rengiamais dokumentais sukėlusi valstybės kultūros įstaigų tinklo chaosą ir kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija, pasirinkusi civilizuotoje visuomenėje nepriimtiną antidemokratinį kultūros įstaigų tinklo pertvarkos variantų parengimo kelią, „profesionalų – gelbėtojų“ Kultūros ministerijos politinė komanda griebėsi dar vienos srities – kultūros paveldo.
Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo kultūros programą: tarsi Lietuvoje per 26 nepriklausomybės metus kultūra buvo taip nuniokota, kad dabar viską tenką pradėti nuo nulio… Reikia suprasti, kad atėjo naujieji kultūros „gelbėtojai“. Kažkur girdėta: „Mes jus išgelbėsim“.
Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje.
Nekompetentingais ir slapta rengiamais dokumentais sukėlusi valstybės kultūros įstaigų tinklo chaosą ir kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija, pasirinkusi civilizuotoje visuomenėje nepriimtiną antidemokratinį kultūros įstaigų tinklo pertvarkos variantų parengimo kelią, „profesionalų – gelbėtojų“ Kultūros ministerijos politinė komanda griebėsi dar vienos srities – kultūros paveldo.
Kultūros „gelbėtojai“ ėmėsi viešųjų konsultacijų dėl kultūros paveldo sistemos reformos ir, kaip ir reikėjo tikėtis, patyrė fiasko. Vadinamasis reformos projektas parengtas itin neprofesionaliai: neįvardinant reformos reikalingumo, tikslų, nesiremiant jokiomis analizėmis ir tyrimais. Skubama. Nes kažkam labai jau prispyrė.
Numanau, kad čia tik laikinas „fiasko“. Nes archeologo kastuvą į buldozerį išmainęs bei nuo valdžios apsvaigęs buldozerininkas nesustos. Nepaisant viešai išreikšto nesutikimo su šia „reforma“ iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos restauratorių sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos Sąjūdžio, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir kitų institucijų bei organizacijų, kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, tarsi koks patyręs propagandininkas, trimituoja apie „didelę reformos metmenų svarstymo sėkmę“. Užmojis sugriauti paveldosaugos sistemą dabar bus aprengtas kitu rūbu – sudaroma darbo grupė, kurios paskirtis vis dar neaiški, kuri vadovaujasi nežinia kokiais kriterijais. Provokacija tęsis.
Tačiau beprotiški dalykai yra netvarūs. Verta ramiai pažvelgti į tai, kas nuveikta ir kas padarytina, atsiremiant į geriausias savas ir europines praktikas.
Šie metai paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Europa, o ir Lietuva kaip neatsiejama Europos dalis, siekia ne griauti, o integruoti savo paveldą vardan Europos piliečių tapatybės stiprinimo, vardan savivertės, vienybės ir tvarios gerovės. Kultūros paveldas – iš visų pusių geopolitinių priešų daužomos Europos aktualumas.
Pažvelkime į nuveiktą darbą. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais Aukščiausioji Taryba suteikė ypatingas galias Kultūros paveldo inspekcijai, kuri turėjo pakelti virsmo iš sovietinės sistemos iššūkį (restitucija, privatizavimas ir t.t.). 1995 m. įvykusi reforma sukūrė vieningą kultūros paveldo sistemą, kurios centre - Kultūros paveldo departamentas (toliau - KPD), jungiantis visas sistemos komponentes. Sklandžiai evoliucionuojanti sistema sėmėsi Vakarų šalių patirties, pradžioje daugiausia Baltijos jūros šalių regione, o įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė naujos galimybės.
Dvidešimties metų bėgyje buvo pasiekti monumentalūs rezultatai. Sukurtas Kultūros
vertybių registras, kuriame aprašytos, įvertintos ir įregistruotos apie 70 proc. (per 22 tūkst. nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir jų kompleksinių dalių). Atgaivinti istoriniai objektai – dvarai, pilys, rūmai, piliakalniai, reikšmingiausi etnografiniai kaimai, restauruoti maldos namai skaičiuojami ne dešimtimis, o šimtais. Vien dvarų sodybų kone pusantro šimto. Jau tapo įprasta, kad didžiąsias metų šventes, svarbiausias Valstybės sukaktis (Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, Valstybės – Mindaugo karūnavimo – dieną) švenčiame išpuoselėtose kultūros paveldo vietose. Turistiniai maršrutai apjungė atskirus regionus (kaip antai Panemunių maršrutas), istorinius parkus, žymių LDK giminių vietas ir t.t. Prisijungėme prie Europos kultūros kelių tinklo, aktualizuodami Šv. Jokūbo kelio ir Lietuvos žydų kultūros paveldą. Išgyvename meno festivalių, organizuojamų ant kultūros paveldo pagrindo (Pažaislio festivalis, Mykolo Oginskio festivalis, Kristupo festivalis), tradicinių amatų, unikalių gyvosios istorijos bei meno projektų sklaidos žydėjimo metą.
Atgimimo darbo ėmėsi valstybės ir savivaldybių, įvairių bendruomenių ir privataus sektoriaus jungtinės pastangos. Galiu tvirtinti, kad Tautos savasties monumentą – kultūros paveldą – atgaivina visa Tauta. KPD atlieka šios pastangos koordinatoriaus ir metraštininko pareigą.
Mūsų kelio teisingumą patvirtina visos Europos Sąjungos, kuri vis labiau telkiasi apie savo europinę savastį, strateginės pastangos. Europos paveldo strategija XXI amžiui ir tarptautinės Lietuvos jau ratifikuotos konvencijos akcentuoja paveldo svarbą ir skatina plėtoti integruotą paveldo modelį, kurio tikslas – užtikrinti kuo efektyvesnį paveldo išsaugojimą. Tiesiog privalu įtvirtinti integruotą europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas būtų kryptingai puoselėjamas kaip nacionalinis piliečių savimonės tvirtinimo resursas visose valstybės srityse.
Kultūros ministerija gi kviečia eiti visiškai priešingu nei KPD geroji, o kartu ir europinė praktika – dezintegruoti atiduodant šio resurso valdymą savivaldybėms, kurios neturi nei profesionalių, nei finansinių resursų.
KPD kryptinga veikla ir geroji praktika yra paremta viešo intereso įtraukimu į kultūros paveldo objektus, apjungiant viešo ir privataus sektorių pastangas. Tai yra šiuolaikinė europinė praktika, kurios dėka šiandien yra jau atstatytas ne vienas brangus Lietuvos kultūros perlas.
Sėkmės atvejis – bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe, rengiant Bendrąjį miesto planą. Diskusija su Vilniaus meru ir savivaldybės atstovais parodė, kad mūsų tikslai tie patys – išsaugoti kultūros paveldo vertes ir kurti naują tvarią vertę, derinant Vilniaus miesto tapatybę suformavusį palikimą ir šiuolaikinę kokybišką architektūrą. Šie principai atsispindės Vilniaus Bendrojo plano sprendiniuose.
Kyla klausimas: kodėl Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – KPD – sėkmingos gerosios praktikos (beje, ir vykdant 2015 m. LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu parengtas rekomendacijas) yra atmestinos kartu su visa institucija?
Sutarimo kelias, t.y. vietos bendruomenių, savivaldos, verslo ir nacionalinių institucijų bendro darbo integravimo kelias, yra vienintelis teisingas kelias, kuris pasiteisina ir kuriuo šiandien eina solidžios Europos valstybės.
Štai evoliucinis ir civilizuotas sistemos tobulinimo kelias. KPD siūlo Kultūros ministro įsakymu sudaryti Nacionalinę kultūros paveldo komisiją, proporcingai atstovaujamą valstybės deleguotų paveldo ekspertų, savivaldos institucijų ir visuomeninių organizacijų. Savivaldos institucijų atstovų delegavimas turėtų būti rotuojamas, priklausomai nuo to, kurios paveldo vietovės ar objekto verčių ir veiksmų planai aptariami. Šios komisijos darbo rezultatas – konkrečios darnaus kultūros paveldo vystymo gairės. Šios gairės taptų pagrindu suinteresuotų šalių sutarimui ir konkretiems paveldo autentiškumą kaip viešą interesą tvirtinantiems sprendiniams.
Deja, šiandien Kultūros ministerijos paskelbti kultūros paveldo reformos metmenys bloškia paveldosaugą į posovietinius laikus; ne sutarimo, o viešojo intereso dezintegracijos ir ... chaoso link. Kodėl naikinama institucionalizuota geroji patirtis, kodėl griaunamos sutelktos partnerystės? Ir vis garsiau skamba: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“? Kodėl į XXI a. nepriklausomą Lietuvą grįžo bolševikai?
Baigėsi mano, kaip KPD direktorės kadencija. Esu dėkinga bendradarbiams, bendraminčiams ir kritikams bei oponentams, su kurių pagalba visus tuos metus, nežiūrint ribotų išteklių, darbavomės Lietuvos valstybės labui. Palieku šias pareigas, džiaugdamasi padarytais darbais. Džiaugiuosi sutarimu su savivaldybėmis, tradicinėmis religinėmis bei vietos bendruomenėmis, bendryste su šimtais aktyvių ir kūrybingai mąstančių bei kultūros paveldą puoselėjančių Lietuvos piliečių. Visiems Jums esu nuoširdžiai dėkinga.
Nežiūrint 27 metų darbo paveldosaugoje, esu Kultūros ministerijos politikų ignoruojama ir, drįstu pasakyti, niekinama ne tik kaip valstybės tarnautoja, bet kaip ir asmuo. Visgi, nieko kito iš kultūringais apsimetusių „gelbėtojų“ negaliu tikėtis... Tokia bolševikinio užkrato esmė. Rytų Mordoro dvasia šmėkščioja po Kultūros ministeriją. Nors visi kartu padėjome pamatus nuosekliam evoliuciniam kultūros paveldo puoselėjimui, iškilo šios sistemos sunaikinimo grėsmė. Kultūros užvaldymo nuojauta pasėta visame kultūros lauke.
Kas bebūtų ir kas beatsitiktų, išlieku optimistė ir tikiu, kad sveikas protas nugalės, o aš pati iš tos kovos niekur nesitrauksiu. Valstybė yra viena; ir gyvenimas yra vienas. Valstybės puoselėjimas yra mano gyvenimo misija. Pradėsime iš naujo.
Komentaras
2026-11-05 08:09
Lietuvos būsto rinkoje ryškėja paradoksas: dauguma gyventojų dabartines būsto kainas laiko nepagrįstai aukštomis, tačiau tik nedaugelis tikisi, kad jos mažės. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 79 proc. gyventojų prognozuoja tolesnį būsto brangimą, o kainų kritimo laukia vos 3 p...
2026-10-29 08:26
Lietuva išlieka tarp mokesčių konkurencingumo lyderių, nors pelno mokesčio tarifas padidėjo. Verslui palankesnes sąlygas investuoti sudarė įteisintas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, o pagal įmonių apmokestinimą Lietuvą lenkia Estija ir Latvija. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ...
2026-10-28 11:21
Darbuotojas neatvyko į darbą, rangos terminai artėja, o vietoj jo tenka skubiai samdyti brangesnį subrangovą. Ar darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas atlygintų dėl to patirtus nuostolius? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kodėl vien papildomų išlaidų nepakanka ir kokios aplinkyb...
2026-10-28 07:29
Darbas per Visų Šventųjų dieną ir Vėlines gali kainuoti darbdaviui gerokai brangiau nei įprastą dieną. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kada darbuotojams priklauso dvigubas atlygis, kada jis turi siekti 2,5 karto įprasto darbo užmokesčio ir kokia naujovė įsigalios nuo lapkričio 1-osios.
2026-10-26 08:50
Darbdaviai, iki 2026 metų pabaigos neparengę darbo apmokėjimo sistemos arba neperžiūrėję jau galiojančios, rizikuoja neįgyvendinti nustatytų reikalavimų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ragina nedelsti: būtina aiškiai apibrėžti pareigybių vertinimo principus, atlygio intervalus ir kriterijus, paga...
2026-10-22 15:25
Net jei pastato savininkas ar valdytojas laikėsi visų reikalavimų, tai dar negarantuoja, kad jam nereikės atlyginti padarytos žalos. Lietuvos teisėje numatyta griežtoji civilinė atsakomybė, kuri tam tikrais atvejais taikoma ir nenustačius kaltės.
2026-10-22 14:37
Pusmetis darbuotojo tinkamumui įvertinti gali tapti privalumu darbdaviui, tačiau vien ilgesnio termino nepakaks – sprendimą atleisti reikės pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis. Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančios Darbo kodekso pataisos suteiks galimybę su tam tikrus atlyginimo kriterijus atitinkančia...
2026-10-21 08:18
Į Lietuvą atsirita nauja energetinių kainų šuolio banga, tačiau gyventojai viso jos masto dar nejaučia. Kol kas pinigines labiausiai tuština pabrangę degalai, tačiau šildymo, gamtinių dujų ir elektros kainų augimas visu pajėgumu pasijus tik atėjus žiemai. Jei spustels šaltukas, sąskaitos už energeti...
2026-10-20 16:42
Spalio viduryje didmeninei dujų kainai Europoje perkopus 88,5 Eur/MWh ir pasiekus šių metų rekordą, Lietuvos gamintojams vėl tenka spręsti, kaip suvaldyti augančias energijos sąnaudas ir išlikti konkurencingiems. Dujos gali pabrangti greičiau, nei įmonė spėja pakeisti gamybos technologiją ar perside...
2026-10-20 08:40
Prireikė slaugyti artimąjį, pasirūpinti vaiku ar susitvarkyti asmeninius reikalus? Darbdavys ne visais atvejais gali atsisakyti suteikti nemokamas atostogas, tačiau svarbu žinoti, kada tai yra jo pareiga, kiek laiko galima neatvykti į darbą ir kaip toks sprendimas veikia kasmetinių atostogų kaupimą ...
2026-10-20 08:37
Lietuvos įmonė gali sulaukti milijoninio mokesčio reikalavimo net ir tada, kai pati nedalyvavo galimai mokestiniu piktnaudžiavimu grindžiamuose sandoriuose ir apie juos nežinojo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) spalio 15 d. išaiškino, kad vertinant dividendų neapmokestinimą gali būti svar...
2026-10-15 08:19
Radote svajonių būstą, sutarėte dėl kainos, tačiau banko užsakytas ar priimtas turto vertinimas gali pakoreguoti jūsų planus. Jei nepriklausomas vertintojas nustatys mažesnę rinkos vertę, nei prašo pardavėjas, gali tekti sukaupti gerokai daugiau nuosavų lėšų. „Luminor“ banko būsto finansavimo sritie...
2026-10-14 09:14
Lietuvoje per viešuosius pirkimus praėjusiais metais išleista daugiau kaip 10 mlrd. Eurų. Žvelgiant į tokius pirkimų mastus, nenuostabu, kad tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų kyla ginčų, kurie pasiekia Lietuvos teismus ar net Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
2026-10-13 08:08
Atleidus darbuotoją ir laiku su juo neatsiskaičius, darbdaviui gali tekti sumokėti gerokai daugiau nei likusi skola. Tačiau 2026 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis rodo, kad net ir priteistos netesybos nėra automatiškai nekintamos – teismas, įvertinęs jų proporcingumą, gali sumažinti s...
2026-10-09 09:18
SEB būsto kainų lūkesčių indeksas, pasiekęs piką praėjusių metų pabaigoje, po truputį leidžiasi žemyn. Tai nestebina ir tokį pokytį reikėtų vertinti teigiamai, nes šie ženklai rodo galimą būsto rinkos atvėsimą. Žinoma, rinka išlieka labai aktyvi, o metinis būsto kainų šuolis gerokai lenkia pajamų au...
2026-10-08 07:32
Nuo 2027 m. sausio 1 d. darbdaviams atsiranda nauja pareiga – „Sodrai“ teikti išsamesnius duomenis apie darbuotojų atlyginimus, darbo laiką ir pareigybių grupes. Pirmuosius duomenis už sausį reikės pateikti 2027 m. vasarį. Pokyčiais siekiama didesnio atlygio skaidrumo ir vienodo darbo užmokesčio už ...
2026-10-07 11:34
Dėl darbo užmokesčio kylantys ginčai sudaro didžiąją dalį darbo ginčų Lietuvoje. Spalio 7-ąją, Pasaulinę dieną už orų darbą, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į darbuotojų atlygio, saugumo ir pagarbos problemas.
2026-10-07 06:46
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios platus Darbo kodekso (DK) pakeitimų paketas, paliesiantis darbo sutarčių sudarymą ir nutraukimą, darbo pareigų pažeidimų tyrimą, nuotolinį darbą, atsiskaitymą su darbuotojais ir kitas darbo santykių sritis.
2026-10-06 08:21
Jei pavasarį energijos kainų šuolis dar atrodė kaip laikinas nepatogumas, šiandien jau aišku, kad lengvai atsikvėpti nepavyks. Užsitęsusi energetikos krizė grasina tapti kur kas platesnio kainų augimo pradžia: brangesnė energija vis labiau persiduoda maistui, prekėms ir paslaugoms. Tai reiškia, kad ...
2026-10-05 08:13
Būsto pirkėjams tenka vis labiau atverti piniginę – per metus vidutinė „Luminor“ suteikta būsto paskola padidėjo beveik 22 tūkst. eurų ir antrąjį šių metų ketvirtį viršijo 146 tūkst. eurų. Vos per vieną ketvirtį vidutinė paskolos suma išaugo dar apie 5 proc.
| www.julija.eu