2026 m. rugsėjo 6 d. sekmadienis, 6:44:39
Reklama  |  facebook

Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis?

2018-07-02 09:25
nuotrauka
Diana VARNAITĖ, Kultūros paveldo departamento direktorė


Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje. Nekompetentingais ir slapta rengiamais dokumentais sukėlusi valstybės kultūros įstaigų tinklo chaosą ir kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija, pasirinkusi civilizuotoje visuomenėje nepriimtiną antidemokratinį kultūros įstaigų tinklo pertvarkos variantų parengimo kelią, „profesionalų – gelbėtojų“ Kultūros ministerijos politinė komanda griebėsi dar vienos srities – kultūros paveldo.

Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros  ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo kultūros programą: tarsi Lietuvoje per 26 nepriklausomybės metus kultūra buvo taip nuniokota, kad dabar viską tenką pradėti nuo nulio… Reikia suprasti, kad atėjo naujieji kultūros „gelbėtojai“. Kažkur girdėta: „Mes jus išgelbėsim“.

Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje.   
 
Nekompetentingais ir slapta rengiamais dokumentais sukėlusi valstybės kultūros įstaigų tinklo chaosą ir kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija, pasirinkusi civilizuotoje visuomenėje nepriimtiną antidemokratinį kultūros įstaigų tinklo pertvarkos variantų parengimo kelią, „profesionalų – gelbėtojų“ Kultūros ministerijos politinė komanda griebėsi dar vienos srities – kultūros paveldo. 
 
Kultūros „gelbėtojai“ ėmėsi viešųjų konsultacijų dėl kultūros paveldo sistemos reformos ir, kaip ir reikėjo tikėtis, patyrė fiasko. Vadinamasis reformos projektas parengtas itin neprofesionaliai: neįvardinant reformos reikalingumo, tikslų, nesiremiant jokiomis analizėmis ir tyrimais. Skubama. Nes kažkam labai jau prispyrė. 
 
Numanau, kad čia tik laikinas „fiasko“. Nes archeologo kastuvą į buldozerį išmainęs bei nuo valdžios apsvaigęs buldozerininkas nesustos. Nepaisant viešai išreikšto nesutikimo su šia „reforma“ iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos restauratorių sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos Sąjūdžio, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir kitų institucijų bei organizacijų, kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, tarsi koks patyręs propagandininkas, trimituoja apie „didelę reformos metmenų svarstymo sėkmę“. Užmojis sugriauti paveldosaugos sistemą dabar bus aprengtas kitu rūbu – sudaroma darbo grupė, kurios paskirtis vis dar neaiški, kuri vadovaujasi nežinia kokiais kriterijais. Provokacija tęsis.   
 
Tačiau beprotiški dalykai yra netvarūs. Verta ramiai pažvelgti į tai, kas nuveikta ir kas padarytina, atsiremiant į geriausias savas ir europines praktikas. 
 
Šie metai paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Europa, o ir Lietuva kaip neatsiejama Europos dalis, siekia ne griauti, o integruoti savo paveldą vardan Europos piliečių tapatybės stiprinimo, vardan savivertės, vienybės ir tvarios gerovės. Kultūros paveldas – iš visų pusių geopolitinių priešų daužomos Europos aktualumas.  
 
Pažvelkime į nuveiktą darbą. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais Aukščiausioji Taryba  suteikė ypatingas galias Kultūros paveldo inspekcijai, kuri turėjo pakelti virsmo iš sovietinės sistemos iššūkį (restitucija, privatizavimas ir t.t.). 1995 m. įvykusi reforma sukūrė vieningą kultūros paveldo sistemą, kurios centre  - Kultūros paveldo departamentas (toliau - KPD), jungiantis visas sistemos komponentes. Sklandžiai evoliucionuojanti sistema sėmėsi Vakarų šalių patirties, pradžioje daugiausia Baltijos jūros šalių regione, o įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė naujos galimybės.
 
Dvidešimties metų bėgyje buvo pasiekti monumentalūs rezultatai. Sukurtas Kultūros 
vertybių registras, kuriame aprašytos, įvertintos ir įregistruotos apie 70 proc. (per 22 tūkst. nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių ir jų kompleksinių dalių). Atgaivinti istoriniai objektai – dvarai, pilys, rūmai, piliakalniai, reikšmingiausi etnografiniai kaimai, restauruoti maldos namai skaičiuojami ne dešimtimis, o šimtais. Vien dvarų sodybų kone pusantro šimto. Jau tapo įprasta, kad didžiąsias metų šventes, svarbiausias Valstybės sukaktis (Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, Valstybės – Mindaugo karūnavimo – dieną) švenčiame išpuoselėtose kultūros paveldo vietose. Turistiniai maršrutai apjungė atskirus regionus (kaip antai Panemunių maršrutas), istorinius parkus, žymių LDK giminių vietas ir t.t. Prisijungėme prie Europos kultūros kelių tinklo, aktualizuodami Šv. Jokūbo kelio ir Lietuvos žydų kultūros paveldą. Išgyvename meno festivalių, organizuojamų ant kultūros paveldo pagrindo (Pažaislio festivalis, Mykolo Oginskio festivalis, Kristupo festivalis), tradicinių amatų, unikalių gyvosios istorijos bei meno projektų sklaidos žydėjimo metą.  
 
Atgimimo darbo ėmėsi valstybės ir savivaldybių, įvairių bendruomenių ir privataus sektoriaus jungtinės pastangos. Galiu tvirtinti, kad Tautos savasties monumentą –  kultūros paveldą – atgaivina visa Tauta. KPD atlieka šios pastangos koordinatoriaus ir metraštininko pareigą. 
 
Mūsų kelio teisingumą patvirtina visos Europos Sąjungos, kuri vis labiau telkiasi apie savo europinę savastį, strateginės pastangos. Europos paveldo strategija XXI amžiui ir tarptautinės Lietuvos jau ratifikuotos konvencijos akcentuoja paveldo svarbą ir skatina plėtoti integruotą paveldo modelį, kurio tikslas – užtikrinti kuo efektyvesnį paveldo išsaugojimą. Tiesiog privalu įtvirtinti integruotą europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas būtų kryptingai puoselėjamas kaip nacionalinis piliečių savimonės tvirtinimo resursas visose valstybės srityse. 
 
Kultūros ministerija gi kviečia eiti visiškai priešingu  nei KPD geroji, o kartu ir europinė praktika – dezintegruoti atiduodant šio resurso valdymą savivaldybėms, kurios neturi nei profesionalių, nei finansinių resursų. 
 
KPD kryptinga veikla ir geroji praktika yra paremta viešo intereso įtraukimu į kultūros paveldo objektus, apjungiant viešo ir privataus sektorių pastangas. Tai yra šiuolaikinė europinė praktika, kurios dėka šiandien yra jau atstatytas ne vienas brangus Lietuvos kultūros perlas. 
 
Sėkmės atvejis – bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe, rengiant Bendrąjį miesto planą. Diskusija su Vilniaus meru ir savivaldybės atstovais parodė, kad mūsų tikslai tie patys – išsaugoti kultūros paveldo vertes ir kurti naują tvarią vertę, derinant Vilniaus miesto tapatybę suformavusį palikimą ir šiuolaikinę kokybišką architektūrą. Šie principai atsispindės Vilniaus Bendrojo plano sprendiniuose.
 
Kyla klausimas: kodėl Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos – KPD – sėkmingos gerosios praktikos (beje, ir vykdant 2015 m. LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu parengtas rekomendacijas) yra atmestinos kartu su visa institucija? 
 
Sutarimo kelias, t.y. vietos bendruomenių, savivaldos, verslo ir nacionalinių institucijų bendro darbo integravimo kelias, yra vienintelis teisingas kelias, kuris pasiteisina ir kuriuo šiandien eina solidžios Europos valstybės.  
 
Štai evoliucinis ir civilizuotas sistemos tobulinimo kelias. KPD siūlo Kultūros ministro įsakymu sudaryti Nacionalinę kultūros paveldo komisiją, proporcingai atstovaujamą valstybės deleguotų paveldo ekspertų, savivaldos institucijų ir visuomeninių organizacijų. Savivaldos institucijų atstovų delegavimas turėtų būti rotuojamas, priklausomai nuo to, kurios paveldo vietovės ar objekto verčių ir veiksmų planai aptariami. Šios komisijos darbo rezultatas – konkrečios darnaus kultūros paveldo vystymo gairės. Šios gairės taptų pagrindu suinteresuotų šalių sutarimui ir konkretiems paveldo autentiškumą kaip viešą interesą tvirtinantiems sprendiniams.  
 
Deja, šiandien Kultūros ministerijos paskelbti kultūros paveldo reformos metmenys bloškia paveldosaugą į posovietinius laikus; ne sutarimo, o viešojo intereso dezintegracijos ir ... chaoso link. Kodėl naikinama institucionalizuota geroji patirtis, kodėl griaunamos sutelktos partnerystės? Ir vis garsiau skamba: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“? Kodėl į XXI a. nepriklausomą Lietuvą grįžo bolševikai?
 
Baigėsi mano, kaip KPD direktorės kadencija. Esu dėkinga bendradarbiams, bendraminčiams ir kritikams bei oponentams, su kurių pagalba visus tuos metus, nežiūrint ribotų išteklių, darbavomės Lietuvos valstybės labui. Palieku šias pareigas, džiaugdamasi padarytais darbais. Džiaugiuosi sutarimu su savivaldybėmis, tradicinėmis religinėmis bei vietos bendruomenėmis,  bendryste su šimtais aktyvių ir kūrybingai mąstančių bei kultūros paveldą puoselėjančių Lietuvos piliečių. Visiems Jums esu nuoširdžiai dėkinga. 
 
Nežiūrint 27 metų darbo paveldosaugoje, esu Kultūros ministerijos politikų ignoruojama ir, drįstu pasakyti, niekinama ne tik kaip valstybės tarnautoja, bet kaip ir asmuo. Visgi, nieko kito iš kultūringais apsimetusių „gelbėtojų“ negaliu tikėtis... Tokia bolševikinio užkrato esmė. Rytų Mordoro dvasia šmėkščioja po Kultūros ministeriją. Nors visi kartu padėjome pamatus nuosekliam evoliuciniam kultūros paveldo puoselėjimui, iškilo šios sistemos sunaikinimo grėsmė. Kultūros užvaldymo nuojauta pasėta visame kultūros lauke.
 
Kas bebūtų ir kas beatsitiktų, išlieku optimistė ir tikiu, kad sveikas protas nugalės, o aš pati iš tos kovos niekur nesitrauksiu.  Valstybė yra viena; ir gyvenimas yra vienas. Valstybės puoselėjimas yra mano gyvenimo misija. Pradėsime iš naujo.  
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2026-09-01 10:07
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės akcininkai nusprendžia sumažinti įstatinį kapitalą, kad dalį lėšų išmokėtų sau, arba reorganizuoti bendrovę atskiriant dalį veiklos ir turtą perkeliant kitai grupės įmonei. Finansavimą suteikęs bankas planui neprieštarauja, todėl atrodo, kad svarbiausia kliūtis yra...
nuotrauka
2026-08-28 10:04
Artėjant naujiems mokslo metams, darbuotojams vis dažniau tenka derinti darbą su studijomis ar profesiniu mokymusi. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad Darbo kodeksas numato darbuotojų teisę į mokymosi atostogas, galimybę derinti darbo laiką su studijomis ir kvalifikaciją įgyti pameistrys...
nuotrauka
2026-08-24 08:21
Renkantis būsto paskolą dažnai daugiausia dėmesio skiriama paskolos sumai, terminui ar banko maržai, tačiau mėnesio įmokos pokyčius lemia ir pasirinktas EURIBOR laikotarpis. Nuo jo priklauso, kaip dažnai bus perskaičiuojamos palūkanos: trumpesnis laikotarpis leidžia greičiau pajusti rinkos pokyčius,...
nuotrauka
2026-08-19 11:57
Lietuvos ekonomikos rodikliai 2026 metų viduryje atrodo palankiai: BVP auga, o Lietuvos bankas ir Finansų ministerija prognozuoja tolesnį darbo užmokesčio didėjimą. Tačiau už bendro vidurkio slypi nevienoda realybė – tipinėse prekybos ir gamybos įmonėse atlyginimų medianos auga gerokai lėčiau, o dal...
nuotrauka
2026-08-17 11:41
Jei to paklausite savo kolegų ar draugų, ko gero, išgirsite įvairų atsakymų – taip, ne, galbūt. Karštą vasaros dieną šalto alaus bokalas, išlenktas pietaujant, išties gali atrodyti kaip visiškai „nekaltas“ pasirinkimas. Ypač biuro darbuotojui, kuris likusią darbo dieną po pietų praleidžia prie kompi...
nuotrauka
2026-08-12 10:01
Sugadinta įmonės įranga, dėl darbuotojo klaidos patirti finansiniai nuostoliai, prarastas klientas ar atskleista konfidenciali informacija – situacijų, kai darbuotojo veiksmai verslui gali kainuoti realius pinigus, pasitaiko įvairių. Tačiau net ir tuomet, kai darbuotojo kaltė atrodo akivaizdi, darbd...
nuotrauka
2026-08-12 09:13
Dirbant savarankiškai kelias iki nuosavo būsto nėra sudėtingesnis, tačiau dažnai reikalauja daugiau pasiruošimo. Individuali veikla, mažoji bendrija, verslo liudijimas ar kitos nestandartinės pajamų formos pačios savaime nėra kliūtis gauti būsto paskolą, tačiau jų vertinimas skiriasi nuo įprastų dar...
nuotrauka
2026-08-11 13:19
Lietuvoje viešai paaiškėjusi istorija apie staiga veiklą nutraukusius devynis durų salonus ir šimtus klientų, likusių ne tik be užsakytų prekių, bet ir be sumokėtų avansų, kelia klausimų ne vien apie verslo riziką. Ji primena ir apie ribą, nuo kurios įmonės finansiniai sunkumai gali tapti jos vadovo...
nuotrauka
2026-08-07 10:39
Notaras – kitame mieste, klientas – užsienyje, o nekilnojamojo turto (NT) sandoris sudaromas neišėjus iš namų. Lietuvoje jau kurį laiką beveik visas notarų paslaugas galima gauti nuotoliu. Tačiau ne visi žino, kad tai gali padėti pas notarą patekti daug greičiau. Tad nuo ko pradėti norint viską sutv...
nuotrauka
2026-08-04 16:31
Skolininko bankrotas kreditoriui dažnai skamba kaip blogiausia žinia: pinigų nėra, turtas prarastas, o galimybė susigrąžinti skolą atrodo minimali. Tačiau bankroto byla nebūtinai reiškia, kad kreditoriui belieka pasyviai laukti, kiek skolos bus padengta iš likusio turto.
nuotrauka
2026-08-04 08:11
Pastaraisiais metais dėl sparčiai augančių nekilnojamojo turto (NT) kainų didmiesčiuose vis daugiau gyventojų pradeda svarstyti alternatyvas priemiesčiuose ar mažesniuose miestuose. Nors būsto rinka išlieka aktyvi, o paklausą palaiko įvairūs veiksniai, būsto įperkamumas tampa vis didesniu iššūkiu. T...
nuotrauka
2026-08-04 07:24
Darbdaviui nutraukus veiklą, nemokant darbo užmokesčio ir nebeatsakant į darbuotojų kreipimusis, darbo santykiai savaime nesibaigia. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojas, kurio darbdavio ar jam atstovaujančio asmens buvimo vietos neįmanoma nustatyti, gali kreiptis į VDI dėl paž...
nuotrauka
2026-07-30 11:11
Verslo subjektams, patyrusiems nuostolių dėl nusikalstamų veikų, gali atsiverti gerokai platesnės galimybės ginti savo teises baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, pagal kurią nukentėjusiu...
nuotrauka
2026-07-30 08:50
Statybos sektoriuje neretai pasitaiko situacijų, kai darbai jau baigti, objektas faktiškai naudojamas, tačiau rangovas atlygio taip ir nesulaukia. Priežastis – užsakovas delsia arba atsisako pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip vilkindamas galutinį atsiskaitymą.
nuotrauka
2026-07-29 14:39
Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad jų ilgus metus naudotas sandėliukas, garažas ar ūkinis pastatas vieną dieną gali pereiti savivaldybės nuosavybėn. Taip nutinka, kai statiniai nėra oficialiai įregistruoti Registrų centre, o jų nuosavybės dokumentai – nesutvarkyti. Tokiais atvejais savivaldybės ...
nuotrauka
2026-07-27 09:24
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus atnaujintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, daliai pirmąjį būstą perkančių gyventojų minimalus pradinis įnašas gali mažėti nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės. Tačiau tai nereiškia, kad mažesnis pradinis įnašas bus taikomas visais atvejais – galutinį sprendimą bankai ...
nuotrauka
2026-07-24 07:24
Nebūsiu didelis novatorius sakydamas, kad geriausias vaistas nuo kūrybinio sąstingio yra tiesiog pauzė, leidžianti pakeisti ritmą ir aplinką. Kai ilgą laiką sukuosi toje pačioje kasdienėje rutinoje ir intensyviai dirbu prie brėžinių, ateina momentas, kai būtina trumpam atsitraukti.
nuotrauka
2026-07-23 07:42
Reikėtų pradėti nuo to, kad visoms krizėms, ne išimtis ir ši, reikia ruoštis iš anksto – tada jos ne tokios baisios. Kūrybinio darbo esmė yra ta, kad ilgainiui tai tampa gyvenimo būdu.
nuotrauka
2026-07-21 08:58
Architektui idėjų arba įkvėpimo krizė yra nelengva būsena – ne visada galima sprendimus arba susitarimus atidėti, skirti laiko išlaukti, kol mintys arba sprendimai ateis. Todėl galvoju, kad architektai pasinaudoja greitesnėmis priemonėmis susigrąžinti kūrybiškas mintis.
nuotrauka
2026-07-20 07:09
Iš tiesų kūrybinės krizės kartais ištinka, ypač „užsisukus“ kasdieniuose architektūros biuro darbuose, kai daug laiko tenka administraciniams ar verslo planavimo klausimams, o kūrybai jo lieka mažiau. Tačiau man kurti ir eskizuoti labai patinka – tai neatsiejama mano kasdienės architektūrinės veiklo...

Statybunaujienos.lt » Komentaras